images_pulsas_foto_2770_purvi_po_131100_e01_xxx

PAGERBTI M. IR M. PURVINAI://ĮTEIKTA VALSTYBINĖ JONO BASANAVIČIAUS PREMIJA

Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Marijai ir Martynui Purvinams už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą.

Martyno Purvino ir Marijos Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui. Nuo 1972 metų jie sistemingai tiria Lietuvos senuosius kaimus ir liaudies architektūrą, urbanistiką, kraštovaizdį, o nuo 1980 metų ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldą.

Reikšmingiausi M.Purvino ir M.Purvinienės tyrinėjimai paskelbti knygose: „Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra“, „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“, „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Tai pirmasis Lietuvoje žinynas apie geriau išlikusius regiono tradicinius kaimus ir jų istorinę raidą. Apibūdintos 39 gyvenamosios vietos Klaipėdos krašte. M.Purvino mokslo monografija „Rytų Lietuvos kaimų istorinė raida“. Šis veikalas pradėjo mokslo monografijų ciklą „Lietuvos kaimų istorinė raida“. Įžanginiame tome pateikiama bendra Lietuvos kaimų istorinio vystymosi apžvalga, kurioje apibūdinami ir Mažosios Lietuvos kaimų specifiniai bruožai.

1992 m. Kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Premija tradiciškai įteikiama Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

dicha_po_240800_e01_xxx

PERŽENGIANT UŽMARŠTIES SLENKSTĮ: R.Dichavičiaus etnografinių fotografijų paroda

2024 rugpjūčio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Varėnoje atidaryta fotomenininko, dailininko, leidėjo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Dichavičiaus fotografijos paroda, kurioje pristatytos fotografijos iš jo etnografinių nuotraukų archyvo. Tai Varėnos

heral_ml_240700_e01_xxx

BRIEDIS IR ŠVYTURYS: Patvirtinta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldika

2024 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Prezidento dekretu neseniai patvirtinta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldika. Tai naujai sukurti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliava ir antspaudas. Herbe vaizduojamas

Pilaitės skveras

MAŽOJI LIETUVA VILNIUJE: Į priekį iriasi Pilaitės viešosios erdvės projektas

2024 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Kartu su Pilaitės gyventojais kurtas Vilniaus viešosios erdvės sutvarkymo projektas pasistūmėjo į priekį – išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Skvere planuojama įrengti sporto aikšteles, bendruomenės renginių

etnog_ru_231100_e02_xxx

KEIČIAMAS MUZIEJAUS PAVADINIMAS: Nuo šiol vadinsis Lietuvos etnografijos muziejumi

2023 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos liaudies buities muziejaus pavadinimas keičiamas į Lietuvos etnografijos muziejaus. Ilgai gyvavęs pavadinimas bus pakeistas Kultūros ministro įsakymu. Muziejus prie Rumšiškių buvo įkurtas 1966 metais, o

Vėtrungių kelias

VĖTRUNGIŲ KELIAS: Kelionė po Mažosios Lietuvos etnografinį regioną

2023 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros pažintinis „Vėtrungių kelias“, kviečiantis keliauti po Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, ką tik tapo sertifikuotu Lietuvos kultūros keliu. Jam suteiktas nacionalinis kultūros kelio lygmuo. Tokį

karei_kl_230507_e01_xxx

KLAIPĖDOS ATVADAVIMAS: Vizualinis pasakojimas apie vieną svarbiausių XX a. Lietuvos įvykių

2023 sausio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje atidaroma paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Istorinis vizualinis pasakojimas skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. RETROSPEKTYVUS ŽVILGSNIS Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ

Prancūzmetis

PRANCŪZMEČIO TYRIMAI: Paroda Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje

2022 sausio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos krašto dienos proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta paroda „Klaipėdos krašto klausimas Prancūzijos archyviniuose šaltiniuose“. Prancūzų valdymo Klaipėdos krašte istorijai skirtoje parodoje pristatoma nauja

Liaudies menas

ŽEMĖ KĖLĖ ŽOLĘ: Augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene

2022 sausio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma paroda „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“. Per liaudies meno artefaktus paroda susipažindina su išlikusiais senosios

Juodkrantė

ĮTEIKS M.L.RĖZOS PREMIJĄ: Apdovanos už Kuršių nerijos dvasios puoselėjimą

2022 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Sausio 8-ąją, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteiks tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu,

Saugomos teritorijos

SAUGOMŲ TERITORIJŲ PERTVARKYMAS: Siūlomas antras „didysis ketvertas“

2021 gruodžio 161 KomentarasPILOTAS.LT

Pertvarkant Lietuvos saugomų teritorijų sistemą siūloma formuoti 4 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas pagal etnografinius regionus užtikrinant kiekvienos jų identitetą. Tuo metu keturi Valstybinės saugomų

Martynas Jankus

MAŽOSIOS LIETUVOS PATRIARCHAS: M.Jankaus sodybą saugos valstybė

2021 rugsėjo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, publicisto, spaustuvininko sodyba Martyno Jankaus sodyba paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Tilžės akto signataro sodyba yra Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime.

kazak_fo_210300_e03_xxx

TAI, KO NEBEBUS: T.Kazakevičiaus paroda apie nykstantį Lietuvos kaimą

2021 kovo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien virtualiai atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tai, ko nebebus“ – tai fotografijų ciklas, pristatantis penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą. Ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų

Nuotrauka Almanto Bružo

BALTIŠKOJI KULTŪRA: Nendrinių skulptūrų ekspozicijos Juodkrantėje konkursas

2021 kovo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja tarptautinius skulptorių simpoziumus, kuriuose Gintaro įlankoje, Juodkrantėje sukuriamos nendrinių skulptūrų ekspozicijos ant vandens. Šių metų skulptūrų konkurso dalyviai

Apie raganas

STEBUKLINGOS ISTORIJOS VAIKAMS: 13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas

2021 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Knygynų lentynas jau pasiekė „13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas“ – tai pirmasis šalyje liaudies pasakų apie raganas rinkinys. Jis iliustruotas originaliomis dailininko Ojaro Mašidlausko

Šventovės namuose

VYKINTO KELIAI: Paskaitų ciklas apie šventumą baltų kultūroje ir šventvietes

2020 gruodžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius pirmą kartą rengia išskirtinių paskaitų ciklą, skirtą šventumui baltų kultūroje ir šventviečių tyrinėjimams. 1-oji paskaita dairysis po senovės baltų namus.

Rudens lygiadienis Kernavėje

SPINDINTYS BALTŲ RAŠTAI: Užburianti rudens lygiadienio šventė Kernavėje

2020 rugsėjo 215 KomentaraiPILOTAS.LT

Savaitgalį Kernavėje ant Pilies kalno piliakalnio buvo minima Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės diena. Lankytojams renginys tiesiog atėmė žadą savo įspūdingomis baltiškomis šviesos instaliacijomis. Rugsėjo

Ilguva

NUO KAIMO IKI DVARO: Medinės architektūros paveldo praktinis seminaras

2020 rugsėjo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos liaudies buities muziejaus Salų II etnoarchitektūriniame kaime rengiamas praktinis seminaras, skirtas Lietuvos medinio kultūros paveldo tradicinių, specialiųjų statybos technologijų, meistrystės ir restauravimo amatui pažinti.

Briedžių briedė

SUGRĮŽO Į PAJŪRĮ: Apeiginė lazda ir kiti akmens amžiaus eksponatai

2020 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“. Taip į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, tarp kurių

Baltų vienybės diena

BALTŲ VIENYBĖS DIENA: Nušvis piliakalniai, pleškės skulptūros

2017 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvoje pažymima Rudens lygiadienio šventė – Baltų vienybės diena. Ta proga ant daugelio Lietuvos piliakalnių bei kitose vietose vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka –

Žmonės su tautiniais drabužiais, B.Buračas

AISTRA FOTOGRAFUOTI: B.Buračo etnografinis Lietuvos paveikslas

2017 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“. Ekspoziciją sudaro per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio

images_straipsniu_foto_4756_lauza_lt_160700_e01_bra

BALTŲ VIENYBĖS DIENA://RUDENS LYGIADIENĮ VĖL LIEPSNOS LAUŽAI IR SKULPTŪROS

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia

images_pulsas_foto_4680_medin_vn_160800_e01_xxx

PRISILIEČIANT PRIE MEDŽIO://PRAKTINĖ-EDUKACINĖ PAMOKA NERIES REGIONINIAME PARKE

Kiekviename Lietuvos krašte namai nuo seno puoselėjami ir puošiami. Vilniuje, Neries regioninio parko lankytojų centre rengiama praktinė-edukacinė pamoka, supažindins su Vilnijos krašto pirkių puošyba ir

images_straipsniu_foto_4625_saule_ze_160600_e01_xxx

SAULĖS ŽENKLAS://CH.FRENKELIO VILOJE – TRADICIJŲ IR NAUJOVIŲ SANKIRTA

Šiaulių miesto simbolikoje, daugelio kultūros, sporto, prekybos ir kitų sričių pavadinimuose figūruoja saulės motyvas, kuriuo dažnai aktualizuojama miesto specifika, kuriamas ir įtvirtinamas jo identitetas. Šiandien

images_straipsniu_foto_4248_valiau_fo_160100_e01_xxx

ILGESIO ŽEMĖ://A.VALIAUGOS FOTOGRAFIJŲ PARODA IR K.DONELAIČIO „METAI“ ITALIJOJE

Triesto mieste Italijoje atidaryta 2015 metų Balio Buračo premijos laureato Arturo Valiaugos fotografijų paroda „Ilgesio žemė“. Parodos atidarymo metu pristatytas ir Kristijono Donelaičio „Metų“ itališkas

images_phocagallery_4120_kapin_baz2_1511_4120_tit2_kursiu_ fkaa

MIRTIES KULTŪRA II://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė