Triesto mieste Italijoje atidaryta 2015 metų Balio Buračo premijos laureato Arturo Valiaugos fotografijų paroda „Ilgesio žemė“. Parodos atidarymo metu pristatytas ir Kristijono Donelaičio „Metų“ itališkas leidimas (leidykla Joker Edizioni, 2014). Fotografijos projekto tikslas – pažvelgti į Donelaičio Mažąją Lietuvą šių dienų kontekste.
22 MENININKAI IŠ 8 ŠALIŲ
Projekto rengėja organizacija „Trieste Contemporanea. Dialogues with the Art of Central Eastern Europe“ (liet. „Šiuolaikinė Trieste. Centrinės Rytų Europos meno dialogai“) kartu su Lietuvos bei Bosnijos menininkais taip atidarė itin turiningą metų sezoną (programos kuratorės G.Cardasso ir G.Carbi). Jame šiemet bus surengtos 5 menininkų iš Bosnijos, Lietuvos, Slovakijos, Lenkijos ir Ukrainos parodos, papildytos plačia renginių programa: 3 konferencijomis, 2 diskusijomis, 4 debatais, 3 koncertais. Programoje dalyvaus 22 menininkai ir muzikantai iš 8 šalių. „Ant ribos…! Senos ir naujos Europos sienos“ yra tarpsritinis ribų tyrimas, suvokiantis ribos problemą ne tik kaip sieną tarp valstybių ar tautų. Sezonas truks iki kovo 11 dienos.
Pirmasis sezono renginys prasidėjo lietuvių autoriaus parodos „Ilgesio žemė“ atidarymu. Atidarant parodą, pranešimą apie A.Valiaugos fotografiją Lietuvos fotografijos kontekste skaitė VŠĮ „Kultūros meniu“ vadovė E.Deltuvaitė. K. Donelaičio poemos „Metai“ vertėjai baltistai A.Cerri ir P.U.Dini skaitė ištraukas lietuvių bei italų kalbomis.
DONELAIČIO POEMOS SOCIALINIS PEIZAŽAS
A.Valiaugps nuotraukose užfiksuotos Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) vietovės yra susijusios su klasiko gyvenimu ir, tikėtina, buvo jo poemos socialinis peizažas. Vienas iš lietuvių literatūros pamatą sudarančių šedevrų – Kristijono Donelaičio „Metai“ – ir A.Valiaugos „Ilgesio žemė“ kartu liudija mūsų istorijos subtilumą, sudėtingą identitetą. Paradoksalu, kaip viena jauniausių – betgi ir universaliausių – meno šakų fotografija kuria sudėtingą dialogą apie mūsų identiteto suvokimą, istorijos įvykių vertinimą, kolektyvinę atmintį, interpretuodama vieną sudėtingiausių lietuvių literatūros kūrinių. Šis derinys, iš pradžių galintis atrodyti tartum nesusipratimas, suartina XVIII amžiaus mąstyseną ir XXI amžiaus patirtį, klausia, ar egzistuoja amžinos žmogiškosios vertybės, amžinos klaidos, ir jas patvirtina.
Parengta pagal LR Kultūros atašė informaciją.
