Šventovės namuose

VYKINTO KELIAI: Paskaitų ciklas apie šventumą baltų kultūroje ir šventvietes

2020-12-15
PILOTAS.LT

Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius pirmą kartą rengia išskirtinių paskaitų ciklą, skirtą šventumui baltų kultūroje ir šventviečių tyrinėjimams. 1-oji paskaita dairysis po senovės baltų namus.

Gruodžio 26 dieną (šeštadienį) 16 val. įvyks 1-oji ciklo „Kelionė po šventąjį baltų pasaulį“ paskaita „Šventovės namuose“. Gausiai iliustruotoje paskaitoje pristatomi senovės lietuvių statinių architektūros, išplanavimo, tam tikra dalimi ir gyvensenos tyrinėjimai. Pagrindinis dėmesys telkiamas į namų erdvės dalijimą ir naudojimą, remiantis Lietuvos ir Šiaurės bei Vakarų Europos kraštų priešistorinių gyvenamųjų vietų tyrinėjimais pasakojama apie archeologų surastas aukas, ieškoma dievybėms pašvęstų vietų namuose, nagrinėjamos simbolinės durų, slenksčio, židinio, krosnies, kerčių, sienų, langų ir juos puošiančių raštų reikšmės.
Atskirai pristatomas numas – mūsų dienas pasiekęs senovės lietuvių gyvenamojo namo tipas, ypatinga pėdinė – klojimo (daržinės) konstrukcija ir išskirtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais namuose veikusios šeimos šventovės dalis – plokšti akmenys su smailiadugniais dubenimis.
Ciklo „Kelionė po šventąjį baltų pasaulį“ 6 paskaitos – lyg kelionė po senovės baltų pasaulį, užsukant į protėvių namus, atidžiai apžiūrint jų aprangą, papuošalus ir ornamentus, kopiant į didžiuosius šventkalnius, stabtelint prie stabakūlių ir grožintis ąžuolais senoliais. Paskaitų cikle pirmą kartą bus pristatyti ir 2020 metais surengti unikalaus akmeninio sosto, buvusio Gedimino pilyje Žemaitijoje, tyrimai. Atskira paskaita skirta Senosios Europos civilizacijos atradėjos, archeologės profesorės Marijos Gimbutienės tyrinėtoms temoms jos 100-ųjų gimimo metinių proga.
Visos nuotolinės, tiesiogiai transliuojamos paskaitos vyks šeštadieniais, nuo 16 val., bus galimybė bendrauti, užduoti klausimus. Renginio trukmė ‒ 1,5 val.
Renginio dieną nurodytu el. paštu bus išsiųsta nuoroda, kaip prisijungti prie nuotoliniu būdu transliuojamų paskaitų. Vienos paskaitos bilieto kaina – 15 eurų; visų 6 paskaitų abonementas – 60 eurų. Bilietai brangs po gruodžio 26 dienos. Vietų skaičius ribotas. Įsigijusieji bilietus, paskaitų įrašus galės peržiūrėti dar 30 dienų po renginio.
Rengėjas: „Vykinto keliai“.
Parengta pagal  „Vykinto keliai“ informaciją.

PROGRAMA
Šventi ąžuolai, kalnai ir akmenys (sausio 2 d.).
Naujausiems senųjų šventviečių tyrinėjimams skirta paskaita. Daugiausiai joje bus pasakojama apie Žemaitijoje žaliuojančius ąžuolus senolius, stabakūliais vadinamus šventus akmenis, deivei Birutei pašvęstus kalnus.
Didysis žemaičių kalnas (sausio 9 d.).
Apie aukščiausią Žemaitijos kalną Medvėgalį surinktų padavimų studija atskleis daugelį nežinomų šios unikalios archeologinės vietovės – XIV a. pradžios Žemaitijos sostinės – faktų. Paskaitoje bus pristatyti svarbiausi ir įdomiausi atradimai.
Dievaičio šventvietė (sausio 16 d.).
Paskaita skirta 2020 m. Padievaičio (Šilalės r., Kvėdarnos sen.) piliakalnio, senovės gyvenvietės ir šventvietės archeologiniams tyrinėjimams. Ypatingas radinys – unikalus akmeninis sostas, siejamas su Lietuvos valdovu Gediminu.
Marija Gimbutienė – archeologė-žynė (sausio 23 d.).
Minint 100-ąsias pasaulinio garso archeologės prof. Marijos Gimbutienės gimimo metines bus pasakojama apie Senosios Europos civilizaciją, jos gyvenvietes ir unikalius radinius – dievybių skulptūrėles, išmargintas paslaptingais ženklais.
Baltų papuošalų kodas (sausio 30 d.).
Paskaita skirta baltų genčių papuošalams, kuriuos archeologai rado tyrinėdami 1000 metų senumo gyvenvietes, kapus ir šventvietes. Pagrindinis dėmesys telkiamas į simbolines šių papuošalų medžiagos, formos, ornamentų, taip pat ir nešiosenos reikšmes.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Senovės Mikėnų kultūros prekybinių ryšių žemėlapis Mikėnų muziejuje, Graikijoje. Foto: ©PILOTAS.LT

GINTARO KELIAS: Tarptautinė artefaktų paroda nuo Romos iki Baltijos

2022 spalio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Istorijų namuose, Vilniuje atidaroma paroda „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. Tai bus didžiausia šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinė paroda,

Liaudies menas

ŽEMĖ KĖLĖ ŽOLĘ: Augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene

2022 sausio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma paroda „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“. Per liaudies meno artefaktus paroda susipažindina su išlikusiais senosios

Juodoji keramika

BALTŲ RAŠTAI: juodosios keramikos paroda „Ženklai“ VDA Lauko ekspo

2021 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Lauko ekspo atidaroma juodosios keramikos paroda „Ženklai“, kurioje eksponuojami VDA studentų, absolventų ir dėstytojų sukurti darbai. Tai projekto „Baltų raštai keramikoje:

kazak_fo_210300_e03_xxx

TAI, KO NEBEBUS: T.Kazakevičiaus paroda apie nykstantį Lietuvos kaimą

2021 kovo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien virtualiai atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tai, ko nebebus“ – tai fotografijų ciklas, pristatantis penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą. Ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų

Nuotrauka Almanto Bružo

BALTIŠKOJI KULTŪRA: Nendrinių skulptūrų ekspozicijos Juodkrantėje konkursas

2021 kovo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja tarptautinius skulptorių simpoziumus, kuriuose Gintaro įlankoje, Juodkrantėje sukuriamos nendrinių skulptūrų ekspozicijos ant vandens. Šių metų skulptūrų konkurso dalyviai

Apie raganas

STEBUKLINGOS ISTORIJOS VAIKAMS: 13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas

2021 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Knygynų lentynas jau pasiekė „13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas“ – tai pirmasis šalyje liaudies pasakų apie raganas rinkinys. Jis iliustruotas originaliomis dailininko Ojaro Mašidlausko

Šventovės namuose

VYKINTO KELIAI: Paskaitų ciklas apie šventumą baltų kultūroje ir šventvietes

2020 gruodžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius pirmą kartą rengia išskirtinių paskaitų ciklą, skirtą šventumui baltų kultūroje ir šventviečių tyrinėjimams. 1-oji paskaita dairysis po senovės baltų namus.

Rudens lygiadienis Kernavėje

SPINDINTYS BALTŲ RAŠTAI: Užburianti rudens lygiadienio šventė Kernavėje

2020 rugsėjo 215 KomentaraiPILOTAS.LT

Savaitgalį Kernavėje ant Pilies kalno piliakalnio buvo minima Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės diena. Lankytojams renginys tiesiog atėmė žadą savo įspūdingomis baltiškomis šviesos instaliacijomis. Rugsėjo

Ilguva

NUO KAIMO IKI DVARO: Medinės architektūros paveldo praktinis seminaras

2020 rugsėjo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos liaudies buities muziejaus Salų II etnoarchitektūriniame kaime rengiamas praktinis seminaras, skirtas Lietuvos medinio kultūros paveldo tradicinių, specialiųjų statybos technologijų, meistrystės ir restauravimo amatui pažinti.

Briedžių briedė

SUGRĮŽO Į PAJŪRĮ: Apeiginė lazda ir kiti akmens amžiaus eksponatai

2020 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“. Taip į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, tarp kurių

cinin_pa_200100_e03_xxx

LIETUVIŠKAS KRAUJAS: M. K. Čiurlionio brolio provaikaitės paroda Kaune

2020 sausio 17Be komentarųPILOTAS.LT

M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune atidaroma M. K. Čiurlionio brolio Stasio provaikaitės Jazminos Cininas paroda „Eglė ir vilkmergės“. Melburne gimusi lietuviškų šaknų turinti Jazmina

Gintaras Beresnevičius

G.BERESNEVIČIAUS FENOMENAS: Knygos „Lietuvių religija ir mitologija“ pristatymas ir diskusija

2019 spalio 73 KomentaraiPILOTAS.LT

Leidykla „Tyto alba“ ką tik įspūdingai perleido religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“. Tai tapo paskata pažvelgti į šio

Kęstutis ir Birutė

KĘSTUČIO IR BIRUTĖS LAIKŲ KULTŪRA: Konferencija Palangos Gintaro muziejuje

2018 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Palangos Gintaro muziejuje įvyks Baltų vienybės dienos paminėjimui skirta konferencija „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Kęstučio ir Birutės laikų kultūra“. Konferencijoje Lietuvos mokslininkai pateiks savo tyrimų temas,

Kačerginės piliakalnis

NEŽINOMAS PAVELDAS: Knygos apie baltų piliakalnius pristatymas

2018 sausio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuva – piliakalnių kraštas. Tai daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Vakarykščio pasaulio atgarsiai

VAKARYKŠČIO PASAULIO ATGARSIAI: Konferencija valstybės atkūrimo 100-mečiui

2017 gruodžio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Lietuvos dailės muziejus Palangoje bei Vilniuje rengia mokslinę konferenciją „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Gruodžio

archeologija

NAUJAUSI ARCHEOLOGINIAI TYRINĖJIMAI: Baltų nekropolis Ukrainoje ir kiti atradimai

2017 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Viloje „Anapilis“ įsikūrusiame Palangos kurorto muziejuje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Renginys skirtas naujausių archeologinių tyrinėjimų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose duomenims pristatyti bei

Baltų vienybės diena

BALTŲ VIENYBĖS DIENA: Nušvis piliakalniai, pleškės skulptūros

2017 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvoje pažymima Rudens lygiadienio šventė – Baltų vienybės diena. Ta proga ant daugelio Lietuvos piliakalnių bei kitose vietose vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka –

Juodasis vaiduoklis

KLAIPĖDOS VEIDAS: Eksperimentinė paroda kelia diskusiją

2017 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Eksperimentinės socialinės parodos „Vietiniai simboliai – Klaipėdos veidas? autoriai paliko lankytojams patiems nuspręsti, kurie simboliai reprezentuoja miestą, o kurie yra vizualinė tarša. Birželio pradžioje rengiamoje

images_straipsniu_foto_4756_lauza_lt_160700_e01_bra

BALTŲ VIENYBĖS DIENA://RUDENS LYGIADIENĮ VĖL LIEPSNOS LAUŽAI IR SKULPTŪROS

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia

images_straipsniu_foto_4625_saule_ze_160600_e01_xxx

SAULĖS ŽENKLAS://CH.FRENKELIO VILOJE – TRADICIJŲ IR NAUJOVIŲ SANKIRTA

Šiaulių miesto simbolikoje, daugelio kultūros, sporto, prekybos ir kitų sričių pavadinimuose figūruoja saulės motyvas, kuriuo dažnai aktualizuojama miesto specifika, kuriamas ir įtvirtinamas jo identitetas. Šiandien

images_pulsas_foto_4394_gimbu_pl_160300_e01_xxx

XIII GIMBUTIENĖS SKAITYMAI://KLAJOKLIŲ ŽENKLAI IR BALTŲ LAIDOJIMO PAMINKLAI

Lietuvos nacionaliniame muziejuje tryliktą kartą rengiami prof. Marijai Gimbutienei dedikuoti skaitymai. Šiandienos renginyje bus galima susipažinti su neseniai surastais paslaptingais Kazachstano stepių klajoklių ženklais iš

images_pulsas_foto_4325_baltu_pl_160200_e01_xxx

BALTŲ ŽENKLAI TEKSTILĖJE://PARODA LIETUVOS KULTŪROS CENTRE, VARŠUVOJE

Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti įvairūs renginiai organizuojami ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių – Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje

images_straipsniu_foto_4019_tit-3_lygiadienis

UGNIES SĄŠAUKA:// RUGSĖJO 22 BALTAI VISAME PASAULYJE PATVIRTINS VIENYBĘ

Šiandieną, rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, vienų seniausių genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose pasaulio šalyse susijungs į simbolinę ugnies sąšauką –

images_pulsas_foto_3942_balti_pl_150800_e02_xxx

BALTŲ ŽENKLAI TEKSTILĖJE://KELIAUJANTI PARODA ATSIDARO ALYTUJE

Alytaus kultūros ir komunikacijos centre (AKKC) atidaroma keliaujanti tekstilės kūrinių paroda „Baltų ženklai tekstilėje“. Šiųmetės parodos tema aktualizuoja mūsų tautos kultūrinį palikimą – nuo pasaulio

images_pulsas_foto_3927_lauka_lt_150500_e01_bra

ETNOKULTŪRINIAI REGIONAI://SAVASTĮ ATSPINDINČIO KRAŠTOVAIZDŽIO RINKIMAI

Aplinkos ministerija neseniai paskelbė Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atranką. Organizuojant etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursą bandoma išaiškinti, kurios vietovės geriausiai atspindi regionų savastį.