Šiaulių miesto simbolikoje, daugelio kultūros, sporto, prekybos ir kitų sričių pavadinimuose figūruoja saulės motyvas, kuriuo dažnai aktualizuojama miesto specifika, kuriamas ir įtvirtinamas jo identitetas. Šiandien Chaimo Frenkelio viloje atidaroma paroda „Saulės ženklas. Moderni tradicija“, skirta Šiaulių 780 metų jubiliejui paminėti. Paroda atskleidžia tradicijų ir naujovių sankirtą, lyginant tradicinį saulės ženklo vaizdavimą senajame liaudies mene ir šio ženklo interpretacijas, modernėjimą šiuolaikinių tautodailininkų darbuose.
LIAUDIES MENAS IR ŠIUOLAIKINIAI KŪRINIAI
Birželio 30 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) įvyks parodos „Saulės ženklas. Moderni tradicija“ atidarymas. Šia paroda siekiama parodyti tradicijų ir naujovių sankirtą: lyginamas tradicinis saulės ženklo vaizdavimas senajame liaudies mene ir šio ženklo interpretacijos, modernėjimas šiuolaikinių tautodailininkų, kurie vadovaujasi bendrąja liaudiško dekoro dvasia, formų tūriu, linijų ritmiškumu, vaizdų pusiausvyra, darbuose.
Parodoje eksponuojami „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomi liaudies meno eksponatai, kurių didžioji dalis surinkta prieškariu, kai buvo organizuojamos etnografinės ekspedicijos po Šiaulių krašto kaimus ir miestelius. Tai archeologiniai radiniai – papuošalai (II–XIV a. po Kr.), senosios kryždirbystės pavyzdžiai – geležinės kryžių viršūnės (Lietuvos kryždirbystė 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą), prieverpstės, kultuvės, rankšluostinės, keramika, margučiai – ir šiuolaikinių Šiaulių krašto tautodailininkų sukurti panašūs kūriniai, kurių dekore ryškiausias ornamentas – saulės ženklas.
IŠREIŠKIA ESTETINIUS JAUSMUS
Lietuviai nuo seno saulei teikė ypatingą reikšmę, mylėjo, gerbė, kalbėjo jai maldas. Saulė buvo laikoma ne tik gyvybės teikėja, bet ir jos puoselėtoja. Saulės gyvenimas suvoktas kaip amžinas, niekad nesibaigiantis. Jos dinamiškas judėjimas danguje, formų įvairovė, ypatinga spalvų kaita bei darna kėlė žmonių susižavėjimą ir baimę. Natūralu, kad lietuvių liaudies mene vienas iš ryškiausių, žmogaus estetinius jausmus išreiškiančių ornamentų tapo saulės ženklas.
Priešistoriniame ir liaudies mene saulė vaizduojama įvairiai: spinduliuojanti saulė, vainikas, ratas ir spindulys. Tai ne vien realistiniai piešiniai, bet ir dinamiškas dangaus ar pasaulio galių, skatinančių amžiną gyvenimo atgimimą, įkūnijimas. Dažniausi saulės ženklo variantai yra ratas, segmentinė žvaigždė, apskritimas su kryžiumi. Svastika – vienas iš seniausių ženklų, tai besisukančios saulės, dangumi keliaujančios saulės, ugnies simbolis.
Šiaulių miesto vardas siejamas su Saulės mūšiu, kuris įvyko 1236 m. ir yra pasaulinės reikšmės įvykis, vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos mūšių su Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais. Šis įvykis yra išskirtinis Šiaulių miesto istorijoje – Eiliuotojoje Livonijos kronikoje pirmą kartą paminėtas vietovardis „Soule“ ir Saulės mūšio diena tapo Šiaulių miesto gimimo diena.
Paroda „Saulės ženklas. Moderni tradicija“ veiks iki rugpjūčio 28 dienos.
Parengta pagal „Aušros“ muziejaus informaciją.
