Rytoj Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma paroda „Žemė kėlė žolę: augalai ir gyvūnai lietuvių liaudies mene“. Per liaudies meno artefaktus paroda susipažindina su išlikusiais senosios baltiškosios kultūros ženklais ir krikščioniškosios kultūros simboliais. Sausio 18 dieną (antradienį) 17
Šiandien virtualiai atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tai, ko nebebus“ – tai fotografijų ciklas, pristatantis penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą. Ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų kadrų šalies keliais ir vieškeliais Tadas Kazakevičius nuvažiavo daugiau nei 7000 kilometrų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja tarptautinius skulptorių simpoziumus, kuriuose Gintaro įlankoje, Juodkrantėje sukuriamos nendrinių skulptūrų ekspozicijos ant vandens. Šių metų skulptūrų konkurso dalyviai turi pateikti mažiausiai 4 skulptūrų eskizus tema – „Baltiškoji kultūra“. Šių metų gegužės-birželio
Knygynų lentynas jau pasiekė „13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas“ – tai pirmasis šalyje liaudies pasakų apie raganas rinkinys. Jis iliustruotas originaliomis dailininko Ojaro Mašidlausko iliustracijomis. Vaizdingoje knygoje visos pasakos adaptuotos šiuolaikiniams vaikams, sušvelninti kraupūs istorijų fragmentai,
Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius pirmą kartą rengia išskirtinių paskaitų ciklą, skirtą šventumui baltų kultūroje ir šventviečių tyrinėjimams. 1-oji paskaita dairysis po senovės baltų namus. Gruodžio 26 dieną (šeštadienį) 16 val. įvyks 1-oji ciklo „Kelionė po šventąjį
Savaitgalį Kernavėje ant Pilies kalno piliakalnio buvo minima Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės diena. Lankytojams renginys tiesiog atėmė žadą savo įspūdingomis baltiškomis šviesos instaliacijomis. Rugsėjo 19 dienos vakarą Širvintų kultūros centro Kernavės filialas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato
Lietuvos liaudies buities muziejaus Salų II etnoarchitektūriniame kaime rengiamas praktinis seminaras, skirtas Lietuvos medinio kultūros paveldo tradicinių, specialiųjų statybos technologijų, meistrystės ir restauravimo amatui pažinti. Rugsėjo 17-20 dienomis Lietuvos liaudies buities muziejaus etnoarchitektūriniame kaime (Salų km., Linkmenų
Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“. Taip į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, tarp kurių – 5.000 metų skaičiuojanti garsioji apeiginė lazda su briedės galva. VISUOMENEI IKI
Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia saule. Laužai bei kūriniai degs ir šiemet – vyks Baltų vienybės ugnies
Šiaulių miesto simbolikoje, daugelio kultūros, sporto, prekybos ir kitų sričių pavadinimuose figūruoja saulės motyvas, kuriuo dažnai aktualizuojama miesto specifika, kuriamas ir įtvirtinamas jo identitetas. Šiandien Chaimo Frenkelio viloje atidaroma paroda „Saulės ženklas. Moderni tradicija“, skirta Šiaulių 780
Alytaus kultūros ir komunikacijos centre (AKKC) atidaroma keliaujanti tekstilės kūrinių paroda „Baltų ženklai tekstilėje“. Šiųmetės parodos tema aktualizuoja mūsų tautos kultūrinį palikimą – nuo pasaulio suvokimo pradžios vaizdinės formos keliauja iš vienos epochos į kitą.
Aplinkos ministerija neseniai paskelbė Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atranką. Organizuojant etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursą bandoma išaiškinti, kurios vietovės geriausiai atspindi regionų savastį.
Trumpiausią metų naktį, kaip ir daugybę amžių prieš tai, lietuviai pažymės Vasarvidžio šventę, dar vadinamą Rasomis ar Joninėmis. Ši paslaptinga šventė tradiciškai bus pažymima visoje Lietuvoje – iki vėlyvos nakties bus deginami laužai, iki paryčių ieškoma paparčio
Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Marijai ir Martynui Purvinams už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą.
Tradiciškai paskutinįjį rugpjūčio savaitgalį šėlstantis postfolkloro festivalis „Mėnuo Juodaragis“ netrukus kaitins savuosius sodria, autentiška muzika – nuo ramios magijos iki ugningo šėlsmo. Rugpjūčio 23-25 dienomis Zaraso ežero saloje vyksiantis festivalis šiemet akcentuoja latvių temą ir sukvietė kaip
Keturioliktą kartą tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ pažymima Mindaugo karūnavimo diena. Senojoje Lietuvos sostinėje po metų pertraukos vėl atgims praeitis – proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatus demonstruos nagingi baltų ir kaimyninių kraštų amatininkai, gardžiai
Kultūros ministerija ką tik paskelbė kelis projektų dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų konkursus. Vienas iš jų – Etninės kultūros plėtros valstybinę programą įgyvendinančių projektų. Paraiškos priimamos iki birželio 17 dienos.
Mūsų protėviai nuo seno švęsdavo Pavasario lygiadienį. Ši sena tradicija pastaraisiais metais iškilmingai tęsiama Vilniuje, Šventaragio slėnyje. Šiemet čia bus įžiebtos „Deivės Paukštės Laimos“ pėdutės, skambės muzika, bus šokami ugnies šokiai. Organizatorius – Etninės kultūros centras.
Neries krantinėje prie Mindaugo tilto tradiciškai bus pažymimas rudens lygiadienis. Vilniaus etninės kultūros centras čia rengia ugnies ir muzikos misteriją „Dangaus būgnai“, skirtą rudens lygiadieniui ir vienam pagrindinių baltų dievų Perkūnui.
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001