Vytautas Dičius

ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?

2018-01-24
PILOTAS.LT

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito architektūrinio „kurso kartojimas“ šiuolaikinėje Lietuvoje trunka ištisus 28-ius nepriklausomybės metus ir iš esmės – be jokios kokybinės pažangos.

Vytautas Dičius sako, jog šiandieną labiausiai erzina dvi labiausiai „buksuojančios“ ir labiausiai aktualios Vilniaus temos – Senamiesčio urbanistinės struktūros sunaikinimas ir miesto sporto infrastruktūros atrofija.
Anot architektūros patriarchų, palyginus su 1918 – 1940 metų nepriklausoma Lietuva – dabartinės valstybės neefektyvumas yra akivaizdus ir rėžia akį.
Konkrečios Vilniaus plėtros rezultatų mes nenagrinėjame, tai atskira tema, teigia architektai. Rezultatų galima rasti įvairių – priklausomai nuo to, su kuo miesto valdžia architektūrines – urbanistines problemas sprendė: su profesionalais architektais ar tik su pasirinktais „vystytojais“ ir jų nuolankiais tarnais išpildytojais.
Urbanistinė situacija visoje Lietuvoje nėra sklandi, aiški ir garantuojanti kokybišką rezultatą. Netrukus bus jau trisdešimt metų, kai Nepriklausoma Lietuva vis ieško ir vis pameta pameta urbanistinę kryptį. Tokiais atvejais įdomu, ką apie urbanistinę ir architektūrinę padėtį galvoja labiausiai patyrę architektai: Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis?
Kaip žinia, architektūros patriarchai prieš metus argumentuotai ir drąsiai sureagavo į Vilniaus dešiniojo kranto libeskindizaciją. Kritika nenuėjo veltui. Nors Vilniaus miesto tarybos rūpesčiu K18 projektui buvo išrūpinta išimtis miesto Bendrąjame plane, tačiau Lietuvos Architektų rūmai, gindami viešą interesą, apskundė tokį miesto vyrų žingsnį. Gali būti, kad jau sausio 31-ąją, Teismas priims sprendimą – ar darydama išimtį Vilniaus Bendrąjame plane miesto taryba nepažeidė viešo intereso ir įstatymų.

KLAUSIAME SAVĘS: AR VILNIUS DAR MŪSŲ…?

Tuo tarpu V.Brėdikis, V.Dičius, A.Mačiulis ir A.Nasvytis toliau rengia savarankškas „archtarybas“ opiausiais sostinės klausimais.
Mes, pirmais po antrojo pasaulinio karo metais suvažiavę į Vilnių iš skirtingų Lietuvos vietovių, it emigrantai, studijuoti  architektūros, vieningai siekėme bendrų tikslų: ne tik prikelti Vilnių  naujam gyvenimui, atstačius sugriautą senamiestį, bet ir padėti kurti naują ateities miestą – Lietuvos sostinę.
Tuo tikėjo ir to siekė dauguma  naujųjų Vilniaus  gyventojų!  Kiekvienas tai darė pagal galimybes ir savo  gebėjimus…
Atsigręžkime į dabartinį Vilnių ir pabandykime išsiaiškinti kuo šiandieną  tikime? Ko siekiame ir kas iš esmės pasikeitė? Kaip mes suvokiame savo veiklą, pilietines teises ar asmenines pareigas laisvoje Lietuvoje?
Šiandien stebint augantį Vilnių ir vis dažniau jame pasireiškiantį biznio ir miesto valdžios „sandraugos“ diktatą, ignoruojantį architektūros kokybę ir suderintus urbanistinės erdvės formavimo principus, natūraliai iškyla makabriškas klausimas: ar tikrai tai dar savas miestas?
Ar mes kartais Vilniuje šiandieną nesielgiame kaip kolonistai..?
Daug tikėjomės atgavę Nepriklausomybę, deja, mūsų lūkesčiai nepasiteisino.
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui regime, kad per 28 atkurtos Nepriklausomybės metus istorinės Lietuvos sostinės širdis, Vilniaus Senamiestis, iš esmės liko pokario būklėje.
Kaip šiuo atveju neprisiminti, kad po daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos, vos per 22 metus iš carinės Rusijos pasienio tvirtovės, tauta sugebėjo pastatyti modernią europietišką laikinąją sostinę Kaune..!?

MIESTO VEIDE ISTORINIAI BRUOŽAI YRA ESMINIAI

Visuomenės raida per sudėtingą priežaščių ir pasekmių grandinę keitė materialią miesto struktūrą ir kartu estetinę vertybių skalę. Kiekviena raidos pakopa į miesto organizmą įnešė savo dalį. Iš tų įnašų ir formavosi istorinė aplinka.
Manome, kad išsaugoti istorinio Vilniaus komplekso savituosius bruožus šiandieną svarbiausia – nes tai iš esmės ir yra „miesto veidas“.
Vilniaus plane aiškiai suvokiami trys istoriniai, funkciniai ir kompozicijos centrai: Pilies kompleksas, Universitetas su šv. Jono bažnyčia ir Rotušės aikštė.
Į šiuos centrus ėjo svarbiausios gatvės, prie jų buvo statomi svarbiausi miesto pastatai. Toks plano stuburas iš svarbiausių gatvių ir pastatų nulėmė tolesnę gatvių tinklo raidą, kurios negalėjo pakeisti nei architektūros epochų stiliai, nei valdžios reikalavimai. Iki pat II pasaulinio karo pabaigos ir sovietinės okupacijos pradžios.
1947 m. SSSR architektūros reikalų komitetas Maskvoje patvirtino Vilnių 20 istorinių SSSR miestų sąraše, pabrėždamas, jog „senamiestis, kaip centrinė ir labiausiai apgyvendinta miesto dalis, reikalinga ypatingai rimtos, pirmaeilės ir radikalios rekonstrukcijos“.
Motyvuojant karo griuvėsių išvalymu, atsirado proga praplatinti Senamiesčio gatves, sumažinti užstatymo tankumą, nugriauti ištisus kvartalus ir jų vietoje nutiesti plačias magistrales, greta įrengiant skverus, apželdinant gatves.

SENAMIESTĮ GRIOVĖ NE TIEK KARAS, KIEK DIREKTYVOS

 Vytauto Jurkšto tyrimų rezultatai iš knygos „Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema“. Vilnius, „Technika“, 1994. Geltonai pažymėta (V.Dičius) – sunaikinta istorinė urbanistinė struktūra.

Vytauto Jurkšto tyrimų rezultatai iš knygos „Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema“. Vilnius, „Technika“, 1994. Geltonai pažymėta (V.Dičius) – sunaikinta istorinė urbanistinė struktūra.

Tokiu būdu buvo „išvalyti“ ištisi kvartalai – pavyzdžiui Rūdininkų skveras įrengtas nugriovus kvartalą, kuris beveik nenukentėjo karo metais.
Įrengiant skverą palei Pilies, Švarco ir Gaono gatves taip pat nugriautas beveik visas kvartalas.
Nugriauti visi Vokiečių gatvės šiaurinės pusės namai. Būtent čia buvo sumanyta pravesti magistralinę miesto arteriją, kuri kirstų senamiestį ir sujungtų su geležinkelio stotimi.
Vietoj senos ir siauros Vokiečių gatvės įrengtas platus (50 metrų!) bulvaras, kuris vėliau turėjo tiesiai sujungti geležinkelio stotį su miesto centru.
Vokiečių gatvę išplėtus plačiu bulvaru ir šiaurės–rytų kraštinę užstatant „stalinistinės“ architektūros gyvenamaisiais namais, už jų nugaros nugriautos žydų senosios sinagogos vietoje pastatytas silikatinių plytų vaikų darželis. Aplink jį liko tik beformė dykra.
Mūsų įsitikinimu, teigia architektų ketvertas, – tai blogiausias karo ir pokario laikų „urbanistinis naujadaras“ istoriniame Vilniuje!
Šis bulvaras per patį Senamiesčio vidurį – grubus svetimkūnis Senamiesčio erdvėje.
Nei gatvės, nei naujųjų pastatų bendra kompozicija visiškai nesiderina su Senamiesčiu, su jo erdvės struktūra ir masteliu. Sunaikinti epochų pėdsakai, lėmę miesto individualumą, jo architektūros ir semantikos turtingumą.
Galiausiai, įsikišus vietiniams architektams, LSSR statybos ir architektūros reikalų komitetas suorganizavo Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektą (pradėtas rengti 1956 m., patvirtintas 1959 m.), kuris sustabdė beatodairišką Senamiesčio griovimą.

KODĖL VILNIUS SAUGO MOLOTOVO – RIBENTROPO PADARINIUS?

Kaip žinia, Vilniaus miesto erdvė plėtojosi  ištisus šimtmečius. Jos raida tęsiasi ir dabar, išskyrus Vilniaus Senamiestį, kurio raida nutrūko, užfiksavusi karo ir pokario XX a. penkto dešimtmečio rezultatus.
Panašu, kad suteikus Vilniaus Senamiesčiui UNESCO  pasaulinio paveldo vietovės vardą, Vilniaus valdžioms nukrito rūpesčiai nuo galvos.
Senamiestis formaliai tapo architektūriniu rezervatu. Tačiau tuo pačiu ir pasaulinių kataklizmų urbanistiniu eksponatu.
Turime pirmą atvejį Vilniaus istorijoje, kai 70 metų istorinėje šalies sostinės širdyje saugomos  karo ir okupacijos žaizdos!
Beje, per beveik 28 Nepriklausomybės metus, pokario dykros tapo viešosiomis erdvėmis ir atatinkamai pavadintos skverais: K.Sirvydo, Lazdynų Pelėdos, Rūdininkų. Kuo gi dėti Lietuvai nusipelnę žmonės, beje, gyvenę gerokai iki II pasaulinio karo? Kodėl gi nepavadinus šių urbanistinių nesusipratimų tikrųjų „autorių“ vardais?
Kadangi Vokiečių gatvės iš esmės nebeliko, tai pokario bulvarui sąžiningiausia būtų suteikti Molotovo – Ribentropo vardą.
Šioje vietoje norime priminti, kad Vakarų Europoje istoriniai kompleksai regeneruojami ne vien del pelno, techninio būtinumo, bet ir del humanistinių, patriotinių tikslų.
Staroe Miasto Varšuvoje, Gdansko senamiestis – atstatyti iš karo griuvėsių ne vien dėl grožio.
Čia svarbesniu laikytas relikvijos, liūdijančios tautos nenugalimumą, susigrąžinimas ir nacionalinio prestižo atkūrimas. Deja, atrodo, jog mums tas jausmas tampa svetimas…
Tikėjomės, kad išsaugant UNESCO pasaulinio paveldo vietovės istorinį architektūrinį vaizdą, nors ir pavėluotai, praėjus nuo karo pabaigos daugiau kaip 50 metų, bus pradėtas istorinės Lietuvos sostinės Senamiesčio urbanistinės struktūros, senųjų pastatų ir kvartalų atkūrimas.
Net ir sovietmečiu, daugiausiai architektų iniciatyva, buvo bandymų spręsti Vokiečių gatvės regeneracijos galimybes, tačiau toliau konkursų ar studentų projektų nenueita…

INVESTICINIAI APETITAI – AUKŠČIAU ARCHITEKTŪROS

Jau tapo tradicija, kad kai kuriems NT vystytojams Vilniaus miesto centrinei daliai (ir ne tik centrinei), parengtos ir aprobuotos urbanistinės strategijos nieko nebereiškia. Pastebime, jog vis daugiau „investicinio urbanizmo“ projektų nebeturi nieko bendro su numatytais erdvės formavimo principais.
Palaiminus  miesto valdžiai, vystytojai, pasistatę skvere priešais Vyriausybės rūmus viešbutį „Novotel“ bei nugriovę Rusų dramos teatrą ir jo vietoje pastatę verslo centrą, turbūt geresnės vietos pelningoms statyboms nerado. Nesutrukdė net ir apsaugos reglamentai.
Tuo tarpu kitame Neries krante, pačiame urbanistinės kalvos parterio centre ir Baltojo tilto ašyje, tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės, bendrovė „Lords LB“ nusprendė „pakoreguoti“ dėl savo apetitų netgi Vilniaus bendrąjį planą! Vos 64 arų sklype stengiamasi pastatyti maždaug 16 aukštų, 20.000 m2 ploto multifunkcinį kompleksą…!
Deja, tai ne pirmas miesto valdžios ir priveligijuotų užsakovų bendros veiklos atvejis, kai komercinių struktūrų naudai keičiami Vilniaus urbanistiniai projektai, pažeidžiami miesto bendrojo plano sprendiniai ir teisiniai aktai.
Jau tapo įprasta, kad tokių verslo atakų metu, dažniausiai urbanistinėmis aukomis tampa statiniai, skirti kūno kultūrai ir sportui. Ryškiausias pavyzdys – „Žalgirio“ stadiono istorija.

KADA VILNIUS IŠBRIS IŠ STADIONŲ GĖDOS?

2_zalgirio-griovimasNugriovus „Žalgirio“ stadioną Vilniaus centre, prasidėjo „kvadratų“ lenktynės. Foto: S.Paukštys.

Nemažiau liūdna sportinė-architektūrinė istorija – Nacionalinio stadiono statyba Šeškinės oze.
Pradėta dar tarybiniais laikais, XX a. pabaigoje, statyba, bent jau kalbomis, tęsiaisi iki šiol.
(Šiuo metu teritorijoje vyksta dviejų Nacionalinio stadiono projektų koncesijos konkursas. Redaktoriaus pastaba)
Prieš gerą dešimtmetį, Vilniaus savivaldybei besiderant dėl užstrigusios stadiono statybos perspektyvų, dalis teritorijos parduota  „Vilniaus prekybai“, kuri ten pasistatė visoje postsovietinėje erdvėje išgarsėjusį supermarketą, pavadintą „Akropoliu“.
Deja, „Šiaurės Atėnų“ „Akropolis“ šalia Nacionalinio stadiono statybinių liekanų, skelbia visiškai kitas idėjas, nei Atėnų Akropolis…
Įdomu, kad tas pats NT vystytojas, įsiplieskus  kovai dėl statomo greta „Akropolio“ daugiaaukščio kontorų pastato, piktinosi: kodėl ant Gedimino kalno pilies bokštas – gerai, o ant Šeškinės kalno mano bokštas – blogai..?
Minėtasis daugiaukštis administracinis pastatas ne tik pažeidė miesto siluetą, bet ir suniokojo viršutinę Šeškinės ozo dalį, iškertant pušis ir įrengiant parkingą.
Ir nors „Akropolio“ daugiaaukštį tuomet pavyko patrumpinti, valdant kitam merui, buvo leista statyti vienaaukštį jo priestatą. O šis statybos metu išaugo iki dviaukščio „Ermitažo“. Ir dar svetimoje teritorijoje…

GRĖSMINGI SPORTO INFRASTRUKTŪROS NAIKINIMO MASTAI

Tuo pat metu Vilniaus sporto statiniai ir toliau buvo uoliai likviduojami. Nugriautas treniruočių čiuožyklos pastatas, uždaras ir atviras baseinai, sporto salė. Parduotas ir nugriautas „Žalgirio“ stadionas. Neliko pirčių komplekso, geros būklės eksploatuojama „Žalgirio“ futbolo treniruočių aikštė  Antakalnyje numatoma užstatyti daugiabučiais…
Tik pilietiškos visuomenės dėka šiaip ne taip pavyko išsaugoti Sporto rūmus.
Beje, „Žalgirio“ stadioną, kurio tribūnos talpino 14.000 žiūrovų, buvo galima suremontuoti ir kurį laiką naudotis, lygiagrečiai statant Nacionalinį stadioną Šeškinėje.
Ir ką gi miestas gavo vietoj nugriauto stadiono? Prekybos centrą ir daugiabučių gyvenamų namų kvartalą be infrastruktūros, kur pasiektas rekordinis parduodamų „kvadratų“ derlius…?
Tiesa, dar ir LFF futbolo stadioną su dirbtine danga, jau „išgarsinusį“ Lietuvą visoje Europoje.
XXI amžiuje bet kurios pasaulio šalies sostinė tiesiog privalo turėti šiuolaikinį stadioną, atitinkantį tarptautinius standartus, kurį sudaro įvairių statinių ir įrenginių kompleksas, skirtas kūno kultūrai, treniruotėms, varžyboms.
Be to, normaliai sostinei būtinas ne tik stadionas, bet ir specialistų parengtas kūno kultūros ir sporto infrastruktūros vystymo projektas ilgai perspektyvai. Kuris būtų subalansuotas, ne atsitiktinis, ir kurio būtų laikomasi.

GYVENIMAS BAIMĖJE AR GYVENIMAS SOSTINĖJE?

Pastebėjome, kad Vilniaus valdymas dažnai priklauso nuo atvykėlių. Jiems miestas – pirmiausia asmeninė gyvenamoji vieta, kuriama pagal jų norus ir fantaziją. Miesto plėtra vykdoma pagal vienprasmišką privatizacijos modelį, kuriame projektuojamas ne istorinis – kultūrinis vietovės  tęstinumas, ne urbanistinė – architektūrinė kokybė, bet stengiamasi užtikrinti maksimalią turimos nuosavybės realizacijos perspektyvą. Tenkinant privačius interesus ir ignoruojant socialinius bei kultūrinius gyventojų poreikius.
Neverta stebėtis, kad liūdnai išgarsėję „Vilniaus vartai“ – vienas iš trijų nemaloniausių Vilniaus svetimkūnių – simboliškai nukreipia žmogų į požemius, iš kurių pakilus, lieka tik du keliai: į Rytus arba į Vakarus…
„Mes čia visi kažko bijome. Bijome to, kas mūsų viduje arba to, kas išorėje. Mes bijome keistis. Bijome likti tokie patys. Mes suakmenėjame iš baimės, kai tik įvyksta kas nors neįprasta, šiurpstame jei pasikeičia įprasta rutina… Taigi koki mes? Gyvename tokiame pasaulyje, kad nepajėgiamė jo įveikti?“. (John Katzenbach, „Pamišėlio istorija“)
Spaudai parengė Audrys Karalius. Tekste panaudotos ištraukos iš Vytauto Dičiaus pranešimo tarptautinėje konferencijoje „Architektūrinė praktika ir studijos“ Vilnius, 2017.
Viršelio nuotraukoje (Tadas Baginskas) iš kairės: architektai Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis, Algimantas Nasvytis, Vytautas Brėdikis.

Komentarai

  1. Amžiną atilsį Algimantui Nasvyčiui. Kuklus žmogus ir didis kūrėjas.

  2. pasigraudenimas Turbūt sunku atsigauti po 50-ies metų komos ,kad galėtume logiškai patriotiškai esminiai spręsti savo problemas Kelkimės ir pradėkim veikti

  3. Blog about sissy life
    white prom gowns online craft shops south africa erotic hypnosis videos
    http://sissythings.pornpost.in/?post.marianna
    pencil skirts on sale quality human hair wigs amstredam seed man boy gay sex how to insert tampon piece bathing suit definition of carbon dioxide my feminization comics

  4. Mano nuomone, nemažai gabių ir talentingų architektų beveik neturi darbo, o štai tokie dalykai dedasi…

    • jūs visisškai teisus

  5. Europos Taryba ir Europos Parlamentas paskelbė 2018 metus Europos kultūros paveldo metais. Šiame kontekste Architektūros Patriarchai – tai tie šventieji Lietuvos darniosios architektūros mokyklos kūrėjai, kuri neabejotinai ir yra Lietuvos ir Europos kultūros paveldas. Mokykla kurta sunkiaisiais sovietiniais metais, deja per dvidešimt penkerius nepriklausomus metus buvo pilnai sugriauta. Nuodėmių išpirkimas turi prasidėti nuo mokyklos atkūrimo! Vilniaus dešiniojo kranto libeskindizacija, Lietuvos kino teatro transformacija į MMC, Valdovų rūmai, Žalgirio stadionas, Lukiškių aikštė, Gedimino kalnas ir t. t. tai ne kas kita, kaip, analfabetų vykdomas, sistemingas Vilniaus miesto susiklosčiusio architektūrinio paveldo naikinimas vardan mažos išliekamosios vertės sprendinių. Tenka tik apgailestauti ir pavydėti, Gdansko miesto patirties saugant savo architektūrinį urbanistinį paveldą, kurią pristatė Prof Małgorzata Omilanowska (Gdansko Universitetas) Europos Kultūros Forume 2017.

    • !!!

    • Panaršykite archmuziejus.lt, ten nemažai rasite apie Architektūros patriarchus, pvz., filmuotus interviu su jais.

    • Inteligentiški patriarchų pasakojimai apie architektūrinį kelią, profesinę etiką-lyg paskaitos jaunesniesiems, bet ką ten veikia vieno Kauno simbolių-Tulpės kavinės pavertimo į drabužių parduotuvę projektuotojas,manau,neaišku.

  6. Net komentarų tik du. Niekam neįdomu. Liūdna.
    O ką architektai padarė kad ši situacija dabar tokia?! Nieko.
    Miestų architektai tapo skyriaus vedėjais. Architektų sąjunga-niekas. Architektų rūmai-popieriniai.
    Architektų tūkstančiai…..

  7. Nugriauti Žalgirio stadioną ,manau,išties keistas sprendimas. Stadionas miesto centre,manau yra vertybė,o ne trūkumas. Pasižiūrėjus nuo Prokuratūros pusės į Gedimino pilį,susidaro įspūdis,kad apžvalga susiaurėja iki nedidelio tarpo-iš vienos pusės Maskvos namai,iš kitos- gelžbetonio tūriai,aptaisomi juoda niūria apdaila… Berods,yra toks posakis-architektūra atspindi laikmetį…

    • Emigruojančios tautos architektūra…

  8. tenka sutikti su metrais. abi nuodemes senos, kaip Vilnius. ir is esmes nieko nedaroma. netgi kalbu apie tai konstruktyviame lygyje nera.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

stadionas

KAUNO RAJONAS: Turėsime tarptautinių standartų futbolo stadioną

2019 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Jau kitų metų pavasarį Kauno rajone, šalia Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos žada atsirasti pilnų matmenų, tarptautinius standartus atitinkantis futbolo stadionas. Taip ką tik sutarė

Klaipėdos bendrasis planas

KLAIPĖDOS RAT: Sprendimas dalinti uostamiestį į dvi dalis – klaidingas

2019 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) išnagrinėjo preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius ir pateikė platų sąrašą rekomendacijų jo rengėjams. Visgi labiausiai kliuvo klaidingas pirminis

Utenos Vyžuonaičio parkas

URBANIZACIJOS PROGRESAS: Urbanistinės plėtros darbo grupė turi pasiūlymų

2019 birželio 172 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmų Urbanistinės plėtros darbo grupė, su pirmininke Giedre Ratkute ir KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovu arch. dr. Evaldu Ramanausku

Utenos Vyžuonaičio parkas

PANEVĖŽIO RAT: Utenos Vyžuonaičio parke prioritetas – gyventojų rekreacija

2019 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio regioninė architektūros taryba (RAT) atliko Utenos Vyžuonaičio parko teritorijos detaliojo plano dviejų koncepcijos variantų vertinimą. Pasak ekspertų, prioritetas turėtų būti skirtas rekreacijai. INTEGRACIJA Į

Zigmas Jonas Daunora

ZIGMAS J.DAUNORA: Koordinuotos urbanistinės plėtros tyrinėtojas.

2019 gegužės 301 KomentarasPILOTAS.LT

Vienas žymiausių Lietuvos urbanistų, profesorius Zigmas Jonas Daunora (Daunoravičius) švenčia 85-metį. Likimas per 60 profesinės veiklos metų leido architektui sukaupti unikalios patirties. Pradėjęs karjerą kaip

Miesto kultūra

MIESTO FORMA IR GATVĖS KULTŪRA: Prof. K.Zaleckio sąsajų paieškos Kaune

2019 gegužės 20Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (VDA KF) tęsiasi paskaitų ciklas „Miesto kultūra. Miestai be miestiečių“, organizuojamas Architektūros katedros. Artimiausiu metu pagal jo programą svečiuosis Kauno

BRUT

PARODA „BRUT“: Į Lietuvos ir Škotijos urbanistiką per brutalizmo architektūros prizmę

2019 balandžio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ atidaroma tarpdisciplininio meno kūrėjos Marijos Nemčenko paroda „Brut“. Iš Lietuvos kilusi menininkė, gyvenanti ir kurianti Škotijoje, savo darbų

Arata Isozaki

BESIGRUMIANTYS MIESTAI: Japonijos urbanistiniai projektai nuo 1960-ųjų

2019 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje atidaroma keliaujanti paroda, skirta Japonijos urbanistikai. Parodos išeities taškas – žinomų japonų architektų XX amžiaus vidurio urbanistinės vizijos ir jų atspindžiai. Balandžio

Architektų žiedai

ĮTEIKTI PIRMIEJI LIETUVOS ARCHITEKTŲ ŽIEDAI: A.Nasvytis, V.Dičius, E.Miliūnas

2019 kovo 2917 KomentarųPILOTAS.LT

Vilniuje vyksta visuotinis Lietuvos architektų rūmų susirinkimas, kuriame dalyvauja rekordinis skaičius atestuotų ir praktikuojančių šalyje architektų – 813 (pernai dalyvavo 725). Iš viso Lietuvos architektų

Klaipėdos rytinė dalis

KLAIPĖDOS RAT: Pradėti reikia nuo urbanistinės plėtros koncepcijos

2019 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos RAT išnagrinėjo pradedamo rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano urbanistines idėjas. Kritiškai jas įvertinę ekspertai, pasiūlė skelbti urbanistinės

Šeškinės daugiafunkcis kompleksas

VILNIAUS VALDŽIA TRIUMFUOJA: Miesto taryba pritarė Šeškinės daugiafunkcio koncesijai

2019 vasario 213 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus Taryba ką uždegė žalią šviesą Šeškinės Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarčiai. Pasirašius šią sutartį, artimiausiu metu bus galima pradėti įgyvendinti Nacionalinio stadiono ir dar 15

Lietuvos bendrasis planas

LIETUVOS BENDRASIS PLANAS: Apskrito stalo diskusija su architektais

2019 vasario 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas. Kovo 4 dieną aplinkos ministerijoje vyks apskritojo stalo diskusija, kuria siekiama, toliau formuojant bendrojo plano koncepcijos

„Feyenoord“ stadionas

NAUJI „FEYENOORD“ NAMAI: OMA parengė 63.000 vietų stadiono projektą

2019 vasario 131 KomentarasArtūras Karka

Europos futbolo aikštėse atgyjant aukščiausio lygio futbolui, Olandų architektūros kompanija OMA užbaigė futbolo klubo „Feyenoord“ stadiono eskizinį projektą. Roterdame, Maso upės pakrantėje numatytas pastarasis 63.000

urbanistika Šiauliuose

60 METŲ ŠIAULIŲ URBANISTIKOS: Prof. A.Vyšniūno knygos pristatymas

2019 vasario 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius pristato ilgai brandintą idėją – savo pastangomis išleistą knygą „Architektūrinės ir Urbanistinės idėjos Šiauliuose“. Urbanisto prof. Algio Vyšniūno knyga apima

Erdvės sintaksė

MIESTO PAŽINIMO NUOTYKIS: Urbanistinės knygos apie erdvės sintaksę pristatymas

2019 sausio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai išleistoje architektūros profesoriaus Kęstutis Zaleckio knygoje supažindinama su pamatinėmis ir pažangesnėmis erdvės sintaksės koncepcijomis, atliktais apskaičiavimais. Plačiau apie šią knygą ir specifinį miesto pažinimo

Kūrybinės dirbtuvės Klaipėdoje

ALTERNATYVA PRIEMIESČIŲ DRIEKAI: Klaipėdoje įvyko kūrybinės dirbtuvės

2019 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, surengė kūrybines dirbtuves, į kurias įtraukė miesto visuomenę, architektūros bendruomenę ir nekilnojamojo turto plėtotojus.

Klaipėdos rytinė dalis

KLAIPĖDOS RYTINĖ DALIS: Kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas

2018 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO)  rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves. Penktadienį bus pristatyti jų rezultatai.

Dešinysis krantas

XII URBANISTINIS FORUMAS: Prasidėjo registracija

2018 spalio 253 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiemet vyks XII urbanistinis forumas, kurį kasmet rengia Aplinkos ministerija. Forumo tikslas – įkvėpti įdomiomis paskaitomis ir tarptautine patirtimi, kuria dalinsis ekspertai iš užsienio. Lapkričio

kūrybinės dirbtuvės

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS KLAIPĖDOJE: Miesto rytinės dalies idėjų 2-oji sesija

2018 spalio 241 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies kūrybines dirbtuves, kuriose plėtojamos plėtros idėjos ir

Dineika ir Dičius

ARCHITEKTŪROS AUTORITETŲ KLAUSIMU: Dvi knygos, du atsakymai.

2018 spalio 99 KomentaraiAndrius Ropolas

Kodėl šiuolaikinės Lietuvos architektūros klasikai mūsų architektūriniam jaunimui žinomi mažiau nei Mesopotamijos urbanistika ar Italijos barokas? Kodėl vyresniais architektais domimės tik tol, kol nuo jų

Klaipėdos uostas

VAKARŲ GALIA: Forumas apie Klaipėdos miesto ir uosto plėtros viziją

2018 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

„Klaipėda ID“ ir žurnalas IQ rengia forumą „Vakarų galia 2018: kaip Klaipėdai tapti Baltijos regiono žvaigžde?“. Forume bus kalbama ir diskutuojama apie ekonominius, urbanistinius, socialinius

Vytautas Dičius

DIČIUS-KNYGA ANT STALO: A.Mačiulio folianto degustacija Vilniuje ir Kaune

2018 rugsėjo 141 KomentarasAudrys Karalius

Dičiaus niekada nebus per daug. Tiesus ir atviras, kantrus ir atkaklus, nuoseklus ir sąžiningas, pilietiškas ir visuomeniškas, atsidavęs architektūrai ir kūrybiškas. Akimirksniu atpažįstantis tokius pat.

Klaipėdos plėtra

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS KLAIPĖDOJE: Nagrinėjama rytinės miesto dalies plėtra

2018 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija pakvietė architektus ir suinteresuotą visuomenę dalyvauti Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybinėse dirbtuvėse. Jų idėjas Klaipėdos miesto savivaldybės

_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018 rugpjūčio 11 KomentarasAudrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje

kamuolys

KLAIPĖDA MUŠA ĮVARTĮ: Planuose – naujas 10.000 vietų futbolo stadionas

2018 liepos 27Be komentarųPILOTAS.LT

Jei Vilnius ir Kaunas su savo futbolo stadionų projektais ir toliau tūpčios, jiems nosį gali nušluostyti Klaipėda. Uostamiesčio taryba ką tik pritarė, kad būtų organizuojamas