Vytautas Dičius

ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?

2018-01-24
PILOTAS.LT

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito architektūrinio „kurso kartojimas“ šiuolaikinėje Lietuvoje trunka ištisus 28-ius nepriklausomybės metus ir iš esmės – be jokios kokybinės pažangos.

Vytautas Dičius sako, jog šiandieną labiausiai erzina dvi labiausiai „buksuojančios“ ir labiausiai aktualios Vilniaus temos – Senamiesčio urbanistinės struktūros sunaikinimas ir miesto sporto infrastruktūros atrofija.
Anot architektūros patriarchų, palyginus su 1918 – 1940 metų nepriklausoma Lietuva – dabartinės valstybės neefektyvumas yra akivaizdus ir rėžia akį.
Konkrečios Vilniaus plėtros rezultatų mes nenagrinėjame, tai atskira tema, teigia architektai. Rezultatų galima rasti įvairių – priklausomai nuo to, su kuo miesto valdžia architektūrines – urbanistines problemas sprendė: su profesionalais architektais ar tik su pasirinktais „vystytojais“ ir jų nuolankiais tarnais išpildytojais.
Urbanistinė situacija visoje Lietuvoje nėra sklandi, aiški ir garantuojanti kokybišką rezultatą. Netrukus bus jau trisdešimt metų, kai Nepriklausoma Lietuva vis ieško ir vis pameta pameta urbanistinę kryptį. Tokiais atvejais įdomu, ką apie urbanistinę ir architektūrinę padėtį galvoja labiausiai patyrę architektai: Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis?
Kaip žinia, architektūros patriarchai prieš metus argumentuotai ir drąsiai sureagavo į Vilniaus dešiniojo kranto libeskindizaciją. Kritika nenuėjo veltui. Nors Vilniaus miesto tarybos rūpesčiu K18 projektui buvo išrūpinta išimtis miesto Bendrąjame plane, tačiau Lietuvos Architektų rūmai, gindami viešą interesą, apskundė tokį miesto vyrų žingsnį. Gali būti, kad jau sausio 31-ąją, Teismas priims sprendimą – ar darydama išimtį Vilniaus Bendrąjame plane miesto taryba nepažeidė viešo intereso ir įstatymų.

KLAUSIAME SAVĘS: AR VILNIUS DAR MŪSŲ…?

Tuo tarpu V.Brėdikis, V.Dičius, A.Mačiulis ir A.Nasvytis toliau rengia savarankškas „archtarybas“ opiausiais sostinės klausimais.
Mes, pirmais po antrojo pasaulinio karo metais suvažiavę į Vilnių iš skirtingų Lietuvos vietovių, it emigrantai, studijuoti  architektūros, vieningai siekėme bendrų tikslų: ne tik prikelti Vilnių  naujam gyvenimui, atstačius sugriautą senamiestį, bet ir padėti kurti naują ateities miestą – Lietuvos sostinę.
Tuo tikėjo ir to siekė dauguma  naujųjų Vilniaus  gyventojų!  Kiekvienas tai darė pagal galimybes ir savo  gebėjimus…
Atsigręžkime į dabartinį Vilnių ir pabandykime išsiaiškinti kuo šiandieną  tikime? Ko siekiame ir kas iš esmės pasikeitė? Kaip mes suvokiame savo veiklą, pilietines teises ar asmenines pareigas laisvoje Lietuvoje?
Šiandien stebint augantį Vilnių ir vis dažniau jame pasireiškiantį biznio ir miesto valdžios „sandraugos“ diktatą, ignoruojantį architektūros kokybę ir suderintus urbanistinės erdvės formavimo principus, natūraliai iškyla makabriškas klausimas: ar tikrai tai dar savas miestas?
Ar mes kartais Vilniuje šiandieną nesielgiame kaip kolonistai..?
Daug tikėjomės atgavę Nepriklausomybę, deja, mūsų lūkesčiai nepasiteisino.
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui regime, kad per 28 atkurtos Nepriklausomybės metus istorinės Lietuvos sostinės širdis, Vilniaus Senamiestis, iš esmės liko pokario būklėje.
Kaip šiuo atveju neprisiminti, kad po daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos, vos per 22 metus iš carinės Rusijos pasienio tvirtovės, tauta sugebėjo pastatyti modernią europietišką laikinąją sostinę Kaune..!?

MIESTO VEIDE ISTORINIAI BRUOŽAI YRA ESMINIAI

Visuomenės raida per sudėtingą priežaščių ir pasekmių grandinę keitė materialią miesto struktūrą ir kartu estetinę vertybių skalę. Kiekviena raidos pakopa į miesto organizmą įnešė savo dalį. Iš tų įnašų ir formavosi istorinė aplinka.
Manome, kad išsaugoti istorinio Vilniaus komplekso savituosius bruožus šiandieną svarbiausia – nes tai iš esmės ir yra „miesto veidas“.
Vilniaus plane aiškiai suvokiami trys istoriniai, funkciniai ir kompozicijos centrai: Pilies kompleksas, Universitetas su šv. Jono bažnyčia ir Rotušės aikštė.
Į šiuos centrus ėjo svarbiausios gatvės, prie jų buvo statomi svarbiausi miesto pastatai. Toks plano stuburas iš svarbiausių gatvių ir pastatų nulėmė tolesnę gatvių tinklo raidą, kurios negalėjo pakeisti nei architektūros epochų stiliai, nei valdžios reikalavimai. Iki pat II pasaulinio karo pabaigos ir sovietinės okupacijos pradžios.
1947 m. SSSR architektūros reikalų komitetas Maskvoje patvirtino Vilnių 20 istorinių SSSR miestų sąraše, pabrėždamas, jog „senamiestis, kaip centrinė ir labiausiai apgyvendinta miesto dalis, reikalinga ypatingai rimtos, pirmaeilės ir radikalios rekonstrukcijos“.
Motyvuojant karo griuvėsių išvalymu, atsirado proga praplatinti Senamiesčio gatves, sumažinti užstatymo tankumą, nugriauti ištisus kvartalus ir jų vietoje nutiesti plačias magistrales, greta įrengiant skverus, apželdinant gatves.

SENAMIESTĮ GRIOVĖ NE TIEK KARAS, KIEK DIREKTYVOS

 Vytauto Jurkšto tyrimų rezultatai iš knygos „Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema“. Vilnius, „Technika“, 1994. Geltonai pažymėta (V.Dičius) – sunaikinta istorinė urbanistinė struktūra.

Vytauto Jurkšto tyrimų rezultatai iš knygos „Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema“. Vilnius, „Technika“, 1994. Geltonai pažymėta (V.Dičius) – sunaikinta istorinė urbanistinė struktūra.

Tokiu būdu buvo „išvalyti“ ištisi kvartalai – pavyzdžiui Rūdininkų skveras įrengtas nugriovus kvartalą, kuris beveik nenukentėjo karo metais.
Įrengiant skverą palei Pilies, Švarco ir Gaono gatves taip pat nugriautas beveik visas kvartalas.
Nugriauti visi Vokiečių gatvės šiaurinės pusės namai. Būtent čia buvo sumanyta pravesti magistralinę miesto arteriją, kuri kirstų senamiestį ir sujungtų su geležinkelio stotimi.
Vietoj senos ir siauros Vokiečių gatvės įrengtas platus (50 metrų!) bulvaras, kuris vėliau turėjo tiesiai sujungti geležinkelio stotį su miesto centru.
Vokiečių gatvę išplėtus plačiu bulvaru ir šiaurės–rytų kraštinę užstatant „stalinistinės“ architektūros gyvenamaisiais namais, už jų nugaros nugriautos žydų senosios sinagogos vietoje pastatytas silikatinių plytų vaikų darželis. Aplink jį liko tik beformė dykra.
Mūsų įsitikinimu, teigia architektų ketvertas, – tai blogiausias karo ir pokario laikų „urbanistinis naujadaras“ istoriniame Vilniuje!
Šis bulvaras per patį Senamiesčio vidurį – grubus svetimkūnis Senamiesčio erdvėje.
Nei gatvės, nei naujųjų pastatų bendra kompozicija visiškai nesiderina su Senamiesčiu, su jo erdvės struktūra ir masteliu. Sunaikinti epochų pėdsakai, lėmę miesto individualumą, jo architektūros ir semantikos turtingumą.
Galiausiai, įsikišus vietiniams architektams, LSSR statybos ir architektūros reikalų komitetas suorganizavo Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektą (pradėtas rengti 1956 m., patvirtintas 1959 m.), kuris sustabdė beatodairišką Senamiesčio griovimą.

KODĖL VILNIUS SAUGO MOLOTOVO – RIBENTROPO PADARINIUS?

Kaip žinia, Vilniaus miesto erdvė plėtojosi  ištisus šimtmečius. Jos raida tęsiasi ir dabar, išskyrus Vilniaus Senamiestį, kurio raida nutrūko, užfiksavusi karo ir pokario XX a. penkto dešimtmečio rezultatus.
Panašu, kad suteikus Vilniaus Senamiesčiui UNESCO  pasaulinio paveldo vietovės vardą, Vilniaus valdžioms nukrito rūpesčiai nuo galvos.
Senamiestis formaliai tapo architektūriniu rezervatu. Tačiau tuo pačiu ir pasaulinių kataklizmų urbanistiniu eksponatu.
Turime pirmą atvejį Vilniaus istorijoje, kai 70 metų istorinėje šalies sostinės širdyje saugomos  karo ir okupacijos žaizdos!
Beje, per beveik 28 Nepriklausomybės metus, pokario dykros tapo viešosiomis erdvėmis ir atatinkamai pavadintos skverais: K.Sirvydo, Lazdynų Pelėdos, Rūdininkų. Kuo gi dėti Lietuvai nusipelnę žmonės, beje, gyvenę gerokai iki II pasaulinio karo? Kodėl gi nepavadinus šių urbanistinių nesusipratimų tikrųjų „autorių“ vardais?
Kadangi Vokiečių gatvės iš esmės nebeliko, tai pokario bulvarui sąžiningiausia būtų suteikti Molotovo – Ribentropo vardą.
Šioje vietoje norime priminti, kad Vakarų Europoje istoriniai kompleksai regeneruojami ne vien del pelno, techninio būtinumo, bet ir del humanistinių, patriotinių tikslų.
Staroe Miasto Varšuvoje, Gdansko senamiestis – atstatyti iš karo griuvėsių ne vien dėl grožio.
Čia svarbesniu laikytas relikvijos, liūdijančios tautos nenugalimumą, susigrąžinimas ir nacionalinio prestižo atkūrimas. Deja, atrodo, jog mums tas jausmas tampa svetimas…
Tikėjomės, kad išsaugant UNESCO pasaulinio paveldo vietovės istorinį architektūrinį vaizdą, nors ir pavėluotai, praėjus nuo karo pabaigos daugiau kaip 50 metų, bus pradėtas istorinės Lietuvos sostinės Senamiesčio urbanistinės struktūros, senųjų pastatų ir kvartalų atkūrimas.
Net ir sovietmečiu, daugiausiai architektų iniciatyva, buvo bandymų spręsti Vokiečių gatvės regeneracijos galimybes, tačiau toliau konkursų ar studentų projektų nenueita…

INVESTICINIAI APETITAI – AUKŠČIAU ARCHITEKTŪROS

Jau tapo tradicija, kad kai kuriems NT vystytojams Vilniaus miesto centrinei daliai (ir ne tik centrinei), parengtos ir aprobuotos urbanistinės strategijos nieko nebereiškia. Pastebime, jog vis daugiau „investicinio urbanizmo“ projektų nebeturi nieko bendro su numatytais erdvės formavimo principais.
Palaiminus  miesto valdžiai, vystytojai, pasistatę skvere priešais Vyriausybės rūmus viešbutį „Novotel“ bei nugriovę Rusų dramos teatrą ir jo vietoje pastatę verslo centrą, turbūt geresnės vietos pelningoms statyboms nerado. Nesutrukdė net ir apsaugos reglamentai.
Tuo tarpu kitame Neries krante, pačiame urbanistinės kalvos parterio centre ir Baltojo tilto ašyje, tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės, bendrovė „Lords LB“ nusprendė „pakoreguoti“ dėl savo apetitų netgi Vilniaus bendrąjį planą! Vos 64 arų sklype stengiamasi pastatyti maždaug 16 aukštų, 20.000 m2 ploto multifunkcinį kompleksą…!
Deja, tai ne pirmas miesto valdžios ir priveligijuotų užsakovų bendros veiklos atvejis, kai komercinių struktūrų naudai keičiami Vilniaus urbanistiniai projektai, pažeidžiami miesto bendrojo plano sprendiniai ir teisiniai aktai.
Jau tapo įprasta, kad tokių verslo atakų metu, dažniausiai urbanistinėmis aukomis tampa statiniai, skirti kūno kultūrai ir sportui. Ryškiausias pavyzdys – „Žalgirio“ stadiono istorija.

KADA VILNIUS IŠBRIS IŠ STADIONŲ GĖDOS?

2_zalgirio-griovimasNugriovus „Žalgirio“ stadioną Vilniaus centre, prasidėjo „kvadratų“ lenktynės. Foto: S.Paukštys.

Nemažiau liūdna sportinė-architektūrinė istorija – Nacionalinio stadiono statyba Šeškinės oze.
Pradėta dar tarybiniais laikais, XX a. pabaigoje, statyba, bent jau kalbomis, tęsiaisi iki šiol.
(Šiuo metu teritorijoje vyksta dviejų Nacionalinio stadiono projektų koncesijos konkursas. Redaktoriaus pastaba)
Prieš gerą dešimtmetį, Vilniaus savivaldybei besiderant dėl užstrigusios stadiono statybos perspektyvų, dalis teritorijos parduota  „Vilniaus prekybai“, kuri ten pasistatė visoje postsovietinėje erdvėje išgarsėjusį supermarketą, pavadintą „Akropoliu“.
Deja, „Šiaurės Atėnų“ „Akropolis“ šalia Nacionalinio stadiono statybinių liekanų, skelbia visiškai kitas idėjas, nei Atėnų Akropolis…
Įdomu, kad tas pats NT vystytojas, įsiplieskus  kovai dėl statomo greta „Akropolio“ daugiaaukščio kontorų pastato, piktinosi: kodėl ant Gedimino kalno pilies bokštas – gerai, o ant Šeškinės kalno mano bokštas – blogai..?
Minėtasis daugiaukštis administracinis pastatas ne tik pažeidė miesto siluetą, bet ir suniokojo viršutinę Šeškinės ozo dalį, iškertant pušis ir įrengiant parkingą.
Ir nors „Akropolio“ daugiaaukštį tuomet pavyko patrumpinti, valdant kitam merui, buvo leista statyti vienaaukštį jo priestatą. O šis statybos metu išaugo iki dviaukščio „Ermitažo“. Ir dar svetimoje teritorijoje…

GRĖSMINGI SPORTO INFRASTRUKTŪROS NAIKINIMO MASTAI

Tuo pat metu Vilniaus sporto statiniai ir toliau buvo uoliai likviduojami. Nugriautas treniruočių čiuožyklos pastatas, uždaras ir atviras baseinai, sporto salė. Parduotas ir nugriautas „Žalgirio“ stadionas. Neliko pirčių komplekso, geros būklės eksploatuojama „Žalgirio“ futbolo treniruočių aikštė  Antakalnyje numatoma užstatyti daugiabučiais…
Tik pilietiškos visuomenės dėka šiaip ne taip pavyko išsaugoti Sporto rūmus.
Beje, „Žalgirio“ stadioną, kurio tribūnos talpino 14.000 žiūrovų, buvo galima suremontuoti ir kurį laiką naudotis, lygiagrečiai statant Nacionalinį stadioną Šeškinėje.
Ir ką gi miestas gavo vietoj nugriauto stadiono? Prekybos centrą ir daugiabučių gyvenamų namų kvartalą be infrastruktūros, kur pasiektas rekordinis parduodamų „kvadratų“ derlius…?
Tiesa, dar ir LFF futbolo stadioną su dirbtine danga, jau „išgarsinusį“ Lietuvą visoje Europoje.
XXI amžiuje bet kurios pasaulio šalies sostinė tiesiog privalo turėti šiuolaikinį stadioną, atitinkantį tarptautinius standartus, kurį sudaro įvairių statinių ir įrenginių kompleksas, skirtas kūno kultūrai, treniruotėms, varžyboms.
Be to, normaliai sostinei būtinas ne tik stadionas, bet ir specialistų parengtas kūno kultūros ir sporto infrastruktūros vystymo projektas ilgai perspektyvai. Kuris būtų subalansuotas, ne atsitiktinis, ir kurio būtų laikomasi.

GYVENIMAS BAIMĖJE AR GYVENIMAS SOSTINĖJE?

Pastebėjome, kad Vilniaus valdymas dažnai priklauso nuo atvykėlių. Jiems miestas – pirmiausia asmeninė gyvenamoji vieta, kuriama pagal jų norus ir fantaziją. Miesto plėtra vykdoma pagal vienprasmišką privatizacijos modelį, kuriame projektuojamas ne istorinis – kultūrinis vietovės  tęstinumas, ne urbanistinė – architektūrinė kokybė, bet stengiamasi užtikrinti maksimalią turimos nuosavybės realizacijos perspektyvą. Tenkinant privačius interesus ir ignoruojant socialinius bei kultūrinius gyventojų poreikius.
Neverta stebėtis, kad liūdnai išgarsėję „Vilniaus vartai“ – vienas iš trijų nemaloniausių Vilniaus svetimkūnių – simboliškai nukreipia žmogų į požemius, iš kurių pakilus, lieka tik du keliai: į Rytus arba į Vakarus…
„Mes čia visi kažko bijome. Bijome to, kas mūsų viduje arba to, kas išorėje. Mes bijome keistis. Bijome likti tokie patys. Mes suakmenėjame iš baimės, kai tik įvyksta kas nors neįprasta, šiurpstame jei pasikeičia įprasta rutina… Taigi koki mes? Gyvename tokiame pasaulyje, kad nepajėgiamė jo įveikti?“. (John Katzenbach, „Pamišėlio istorija“)
Spaudai parengė Audrys Karalius. Tekste panaudotos ištraukos iš Vytauto Dičiaus pranešimo tarptautinėje konferencijoje „Architektūrinė praktika ir studijos“ Vilnius, 2017.
Viršelio nuotraukoje (Tadas Baginskas) iš kairės: architektai Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis, Algimantas Nasvytis, Vytautas Brėdikis.

Komentarai

  1. pasigraudenimas Turbūt sunku atsigauti po 50-ies metų komos ,kad galėtume logiškai patriotiškai esminiai spręsti savo problemas Kelkimės ir pradėkim veikti

  2. Blog about sissy life
    white prom gowns online craft shops south africa erotic hypnosis videos
    http://sissythings.pornpost.in/?post.marianna
    pencil skirts on sale quality human hair wigs amstredam seed man boy gay sex how to insert tampon piece bathing suit definition of carbon dioxide my feminization comics

  3. Mano nuomone, nemažai gabių ir talentingų architektų beveik neturi darbo, o štai tokie dalykai dedasi…

    • jūs visisškai teisus

  4. Europos Taryba ir Europos Parlamentas paskelbė 2018 metus Europos kultūros paveldo metais. Šiame kontekste Architektūros Patriarchai – tai tie šventieji Lietuvos darniosios architektūros mokyklos kūrėjai, kuri neabejotinai ir yra Lietuvos ir Europos kultūros paveldas. Mokykla kurta sunkiaisiais sovietiniais metais, deja per dvidešimt penkerius nepriklausomus metus buvo pilnai sugriauta. Nuodėmių išpirkimas turi prasidėti nuo mokyklos atkūrimo! Vilniaus dešiniojo kranto libeskindizacija, Lietuvos kino teatro transformacija į MMC, Valdovų rūmai, Žalgirio stadionas, Lukiškių aikštė, Gedimino kalnas ir t. t. tai ne kas kita, kaip, analfabetų vykdomas, sistemingas Vilniaus miesto susiklosčiusio architektūrinio paveldo naikinimas vardan mažos išliekamosios vertės sprendinių. Tenka tik apgailestauti ir pavydėti, Gdansko miesto patirties saugant savo architektūrinį urbanistinį paveldą, kurią pristatė Prof Małgorzata Omilanowska (Gdansko Universitetas) Europos Kultūros Forume 2017.

    • !!!

    • Panaršykite archmuziejus.lt, ten nemažai rasite apie Architektūros patriarchus, pvz., filmuotus interviu su jais.

    • Inteligentiški patriarchų pasakojimai apie architektūrinį kelią, profesinę etiką-lyg paskaitos jaunesniesiems, bet ką ten veikia vieno Kauno simbolių-Tulpės kavinės pavertimo į drabužių parduotuvę projektuotojas,manau,neaišku.

  5. Net komentarų tik du. Niekam neįdomu. Liūdna.
    O ką architektai padarė kad ši situacija dabar tokia?! Nieko.
    Miestų architektai tapo skyriaus vedėjais. Architektų sąjunga-niekas. Architektų rūmai-popieriniai.
    Architektų tūkstančiai…..

  6. Nugriauti Žalgirio stadioną ,manau,išties keistas sprendimas. Stadionas miesto centre,manau yra vertybė,o ne trūkumas. Pasižiūrėjus nuo Prokuratūros pusės į Gedimino pilį,susidaro įspūdis,kad apžvalga susiaurėja iki nedidelio tarpo-iš vienos pusės Maskvos namai,iš kitos- gelžbetonio tūriai,aptaisomi juoda niūria apdaila… Berods,yra toks posakis-architektūra atspindi laikmetį…

    • Emigruojančios tautos architektūra…

  7. tenka sutikti su metrais. abi nuodemes senos, kaip Vilnius. ir is esmes nieko nedaroma. netgi kalbu apie tai konstruktyviame lygyje nera.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Algimantas Nasvytis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ GARBĖS ŽENKLAS NR.1: Algimantas Nasvytis įvertintas!

2018 balandžio 181 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos architektūros istorijoje tokių architektų kaip Algimantas Nasvytis tėra vienetai. Lietuvos architektų rūmų Garbės ženklo suteikimas metrui – logiškas, motyvuotas ir pelnytas architektų bendruomenės pagarbos

Algimantas Nasvytis

ALGIMANTUI NASVYČIUI 90: Architektas visų pirma turi būti inteligentas

2018 balandžio 95 KomentaraiAudrys Karalius

Nasvyčiui – 90! Didelį žmogų visuomet supa didelis skaičius žmonių. Liaupsinančių, kritikuojančių, dėkingų. Tarp šių – ir aš. Gavęs daugybę pamokų, patarimų ir pavyzdžių iš

panev_fo_180300_e01_xxx

APIE PANEVĖŽIO PROJEKTUS: Aptarė miesto urbanistinę ateitį

2018 kovo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai surengė verslo forumą, kuriame aptarė miesto urbanistinę ateitį. Buvo diskutuojama apie naujos autobusų stoties, 50 metrų ilgio baseino, S.Eidrigevičiaus

G.Pompidou meno centras

ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA: Prof. A.Vyšniūno paskaitos Klaipėdoje ir Šiauliuose

2018 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje ir Šiauliuose pradedamas paskaitų ciklas „Šiuolaikinė architektūra ir urbanistika“. Paskaitas skaitys vilnietis urbanistas prof. Algis Vyšniūnas. Vasario 27 dieną (antradienį) 17 val. Klaipėdos miesto

Sporto a.

ŠV. VALENTINO MENIU: Gabalas rekonstruojamo Ąžuolyno sporto komplekso

Kauniečiai jau nesistebi pamatę, jog svarbūs miestui projektai pristatomi prieš pat šventes ar net jų metu. pasigilinti į Kauno Sporto g. ir dalies sklypo Perkūno

Vilniaus nacionalinis stadionas

NACIONALINIS STADIONAS VILNIUJE: Finalas turi įvykti bet kokiomis oro sąlygomis..!

2018 sausio 257 KomentaraiAudrys Karalius

Ar tauta, kuri dievina krepšinį, būtinai turi nekęsti futbolo? Kodėl Vilnius nugriauti “Žalgirio” stadioną sugeba per porą metų, o pastatyti Nacionalinio neišgali ir per tris

Vytautas Dičius

ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?

2018 sausio 2412 KomentarųPILOTAS.LT

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 2013 KomentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

NAUJA ŠALIES VIZIJA: Pradedamas rengti Lietuvos bendrasis planas

2017 spalio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija pakvietė Lietuvos ir užsienio šalių teritorijų planavimo specialistus dalyvauti rengiant naują Lietuvos teritorijos bendrąjį planą. Šis valstybės lygmens pokyčių planas rengiamas siekiant ne

Kėdainių tiltas

NAUJAS TILTAS KAUNE: Konkursas paskelbtas, abejonės liko

2017 rugsėjo 187 KomentaraiAudrys Karalius

Ilgus metus abejota dėl miesto Bendrajame plane dar sovietmečiu numatyto tilto racionalumo greta Nemuno ir Neries santakos bei senamiesčio. Kauno savivaldybei staiga paskelbus architektūrinį konkursą

Vilniaus urbanistika

ESTETIKA AR FUNKCIJA? K.Kučiausko paskaita apie Vilniaus prieškario urbanistiką

2017 rugsėjo 81 KomentarasPILOTAS.LT

Estetika bei funkcija – vienas ryškiausių architektūrinių dialogų, stebimų nuo pat urbanistikos pradžios. Istorikas Karolis Kučiauskas paskaitoje šiais dviem aspektais nušvies pagrindinius prieškario Vilniaus urbanistikos

Talino uosto gen.planas

SROVIŲ MIESTAS: Genplanio Taline konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“

2017 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Talinas nusiteikęs rimtai. Estijos sostinės 2030 metų uosto vizijos konkursą ką tik laimėjo žinoma architektūros firma „Zaha Hadid Architects“ iš Londono. Su reikšmingą urbanistinę plėtrą

_tit_dirg-stadionas

KAUNO VALDŽIOS SIURPRIZAS: Stadiono projektas pasirodys prie „Maximos“ kasų

2017 rugpjūčio 1811 KomentarųPILOTAS.LT

Kauno mero V.Matijošaičio komanda sumanė rekonstruosimo S.Dariaus ir S.Girėno stadiono projekto blic-pristatymą „Akropolyje“, greta „Maximos“ slenksčio. Šiandieną, anot šaltinio, 11 valandą prekybos centre “Akropolis” (Karaliaus

site_fr_170300_e01_xxx

GAIVINS PARYŽIAUS ŠIRDĮ: Parengta Sitė salos urbanistinė studija

2017 kovo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Pačioje Paryžiaus širdyje esančioje Sitė saloje nuo XIX amžiaus vis mažėjo gyvenamųjų namų, kuriuos pamažu keitė įvairūs administraciniai. Taip iš šios svarbios miesto vietos pamažu

west_gb_170200_e01_xxx

PERRAŠYS ISTORIJĄ: Londono stadioną užstatys „gyvenviete“

2017 vasario 23Be komentarųPILOTAS.LT

Anglijos futbolo klubas „West Ham United“ pernai persikėlė į stadioną Londono olimpiniame parke. Neseniai paaiškėjo, jog jau pradėto griauti jo senojo stadiono vietoje iškils gyvenamasis

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PRISIMINĖ URBANISTIKĄ: Sutarta dėl Lietuvos urbanistinės chartijos metmenų

2017 sausio 271 KomentarasPILOTAS.LT

Susitikime su Lietuvos architektų rūmų valdžia Aplinkos ministerija pademonstravo nuostatas architektūrines problemas spręsti bendradarbiaujant su architektų bendruomene. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas bei viceministė Rėda Brandišauskienė

images_phocagallery_4864_stadi_zaha_1611_4864_stadi_gb_161100_e01_xxx

EKOLOGIŠKAS ĮVARTIS: Anglai pievoje tupdys medinį futbolo stadioną

Po 7 mėnesius trukusio tarptautinio architektūros idėjų konkurso ką tik išrinktas komandos „Forest Green Rovers“ futbolo stadiono projektas. Britai paskelbė, jog konkursą laimėjo neseniai pasaulį

images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais,

images_pulsas_foto_4811_baltr_po_161000_e01_xxx

12 URBANISTINIŲ STRATEGIJŲ://POKALBIS SU NOVATORIUMI D.BALTRUŠAIČIU

Architektė Kristin Solhaug Naess Kauno architektūros bendruomenei prieš savaitę papasakojo apie kūrybinius procesus Trondheimo mieste. 18-ąjį Architektūros [pokalbių] fondo ciklą „Bendradarbiavimo erdvės mieste“ čia pratęs

images_straipsniu_foto_4733_stadi_vn_160900_e01_xxx

ŠEŠKINĖS STADIONO KONKURSAS://ARCHITEKTŪRAI – TIK TREČIAEILIS VAIDMUO

Vilniaus valdžia galutinai apsisprendė dėl Šeškinės stadiono ateities. Pagal architekto A.Nasvyčio projektą nuo sovietmečio ant Šeškinės kalvų statytas ir nebaigtas bei pelnytai Amžiaus statybos pravardę

images_pulsas_foto_4473_vilni_pa_110300_e01_bra

VILNIAUS PLĖTROS PERSPEKTYVOS://DISKUSIJA SU VYR. ARCHITEKTU M.PAKALNIU

Vilniaus miesto urbanistinė plėtra neišvengiamai yra susijusi su Neries kairiuoju bei dešiniuoju krantais bei pakrantėmis. Šį kartą plėtros tema bus gvildenama akademinėje aplinkoje – Vilniaus

images_pulsas_foto_4466_posad_pr_160400_e01_xxx

ERDVINĖS STRATEGIJOS://OLANDŲ URBANISTO HANO DIJKO PASKAITOS KAUNE

Lietuvoje viešintis olandų urbanistas Hanas Dijkas (Han Dijk) Kauno architektų namuose skaitys atvirą paskaitą „Spatial strategies.’ By Posad“. H.Dijkas yra vienas iš „POSAD spatial strategies“

images_phocagallery_4420_stadi_futb_1603_4420_tit det_02

CHUNTA NORI FUTBOLO://INFANTILUS PROJEKTAS IR POPULISTINIAI PAŽADAI KAUNUI

“Kai pasistatysime Kaune tarptautinio lygio stadioną, atsiras ir futbolas. Atvažiuos po 10.000 užsieniečių į varžybas. Gyvens, leis laiką Kaune, paliks čia savo pinigus. Visi uždirbs,“–

images_phocagallery_4302_stadi_daug_1602_4302_stadio_vn_160200_e01_xxx

ŠEŠKINĖS DAUGIAFUNKCIS JUDA://VILNIAUS TARYBA PALAIMINO KONCESIJĄ

Vilniaus miesto taryba palaimino daugiafunkcio komplekso statybas koncesijos būdu. Daugiafunkcis kompleksas, kurį ketinama statyti ant Šeškinės kalvų Nacionalinio stadiono vietoje, bus skirtas sveikatinimui, ugdymui, kultūros

images_phocagallery_4200_urban_konf_1512_4200_tit_2_urbanbaltic2015

URBANISTIKA BALTIJOS ŠALYSE://MOKSLINĖS KONFERENCIJOS ATGARSIAI

Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Konferencija „Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika“ buvo skirta architekto-urbanisto vaidmeniui esmingai kintančioje postsovietinės