Vytautas Dičius

ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?

2018-01-24
PILOTAS.LT

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito architektūrinio „kurso kartojimas“ šiuolaikinėje Lietuvoje trunka ištisus 28-ius nepriklausomybės metus ir iš esmės – be jokios kokybinės pažangos.

Vytautas Dičius sako, jog šiandieną labiausiai erzina dvi labiausiai „buksuojančios“ ir labiausiai aktualios Vilniaus temos – Senamiesčio urbanistinės struktūros sunaikinimas ir miesto sporto infrastruktūros atrofija.
Anot architektūros patriarchų, palyginus su 1918 – 1940 metų nepriklausoma Lietuva – dabartinės valstybės neefektyvumas yra akivaizdus ir rėžia akį.
Konkrečios Vilniaus plėtros rezultatų mes nenagrinėjame, tai atskira tema, teigia architektai. Rezultatų galima rasti įvairių – priklausomai nuo to, su kuo miesto valdžia architektūrines – urbanistines problemas sprendė: su profesionalais architektais ar tik su pasirinktais „vystytojais“ ir jų nuolankiais tarnais išpildytojais.
Urbanistinė situacija visoje Lietuvoje nėra sklandi, aiški ir garantuojanti kokybišką rezultatą. Netrukus bus jau trisdešimt metų, kai Nepriklausoma Lietuva vis ieško ir vis pameta pameta urbanistinę kryptį. Tokiais atvejais įdomu, ką apie urbanistinę ir architektūrinę padėtį galvoja labiausiai patyrę architektai: Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis?
Kaip žinia, architektūros patriarchai prieš metus argumentuotai ir drąsiai sureagavo į Vilniaus dešiniojo kranto libeskindizaciją. Kritika nenuėjo veltui. Nors Vilniaus miesto tarybos rūpesčiu K18 projektui buvo išrūpinta išimtis miesto Bendrąjame plane, tačiau Lietuvos Architektų rūmai, gindami viešą interesą, apskundė tokį miesto vyrų žingsnį. Gali būti, kad jau sausio 31-ąją, Teismas priims sprendimą – ar darydama išimtį Vilniaus Bendrąjame plane miesto taryba nepažeidė viešo intereso ir įstatymų.

KLAUSIAME SAVĘS: AR VILNIUS DAR MŪSŲ…?

Tuo tarpu V.Brėdikis, V.Dičius, A.Mačiulis ir A.Nasvytis toliau rengia savarankškas „archtarybas“ opiausiais sostinės klausimais.
Mes, pirmais po antrojo pasaulinio karo metais suvažiavę į Vilnių iš skirtingų Lietuvos vietovių, it emigrantai, studijuoti  architektūros, vieningai siekėme bendrų tikslų: ne tik prikelti Vilnių  naujam gyvenimui, atstačius sugriautą senamiestį, bet ir padėti kurti naują ateities miestą – Lietuvos sostinę.
Tuo tikėjo ir to siekė dauguma  naujųjų Vilniaus  gyventojų!  Kiekvienas tai darė pagal galimybes ir savo  gebėjimus…
Atsigręžkime į dabartinį Vilnių ir pabandykime išsiaiškinti kuo šiandieną  tikime? Ko siekiame ir kas iš esmės pasikeitė? Kaip mes suvokiame savo veiklą, pilietines teises ar asmenines pareigas laisvoje Lietuvoje?
Šiandien stebint augantį Vilnių ir vis dažniau jame pasireiškiantį biznio ir miesto valdžios „sandraugos“ diktatą, ignoruojantį architektūros kokybę ir suderintus urbanistinės erdvės formavimo principus, natūraliai iškyla makabriškas klausimas: ar tikrai tai dar savas miestas?
Ar mes kartais Vilniuje šiandieną nesielgiame kaip kolonistai..?
Daug tikėjomės atgavę Nepriklausomybę, deja, mūsų lūkesčiai nepasiteisino.
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui regime, kad per 28 atkurtos Nepriklausomybės metus istorinės Lietuvos sostinės širdis, Vilniaus Senamiestis, iš esmės liko pokario būklėje.
Kaip šiuo atveju neprisiminti, kad po daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos, vos per 22 metus iš carinės Rusijos pasienio tvirtovės, tauta sugebėjo pastatyti modernią europietišką laikinąją sostinę Kaune..!?

MIESTO VEIDE ISTORINIAI BRUOŽAI YRA ESMINIAI

Visuomenės raida per sudėtingą priežaščių ir pasekmių grandinę keitė materialią miesto struktūrą ir kartu estetinę vertybių skalę. Kiekviena raidos pakopa į miesto organizmą įnešė savo dalį. Iš tų įnašų ir formavosi istorinė aplinka.
Manome, kad išsaugoti istorinio Vilniaus komplekso savituosius bruožus šiandieną svarbiausia – nes tai iš esmės ir yra „miesto veidas“.
Vilniaus plane aiškiai suvokiami trys istoriniai, funkciniai ir kompozicijos centrai: Pilies kompleksas, Universitetas su šv. Jono bažnyčia ir Rotušės aikštė.
Į šiuos centrus ėjo svarbiausios gatvės, prie jų buvo statomi svarbiausi miesto pastatai. Toks plano stuburas iš svarbiausių gatvių ir pastatų nulėmė tolesnę gatvių tinklo raidą, kurios negalėjo pakeisti nei architektūros epochų stiliai, nei valdžios reikalavimai. Iki pat II pasaulinio karo pabaigos ir sovietinės okupacijos pradžios.
1947 m. SSSR architektūros reikalų komitetas Maskvoje patvirtino Vilnių 20 istorinių SSSR miestų sąraše, pabrėždamas, jog „senamiestis, kaip centrinė ir labiausiai apgyvendinta miesto dalis, reikalinga ypatingai rimtos, pirmaeilės ir radikalios rekonstrukcijos“.
Motyvuojant karo griuvėsių išvalymu, atsirado proga praplatinti Senamiesčio gatves, sumažinti užstatymo tankumą, nugriauti ištisus kvartalus ir jų vietoje nutiesti plačias magistrales, greta įrengiant skverus, apželdinant gatves.

SENAMIESTĮ GRIOVĖ NE TIEK KARAS, KIEK DIREKTYVOS

 Vytauto Jurkšto tyrimų rezultatai iš knygos „Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema“. Vilnius, „Technika“, 1994. Geltonai pažymėta (V.Dičius) – sunaikinta istorinė urbanistinė struktūra.

Vytauto Jurkšto tyrimų rezultatai iš knygos „Senamiesčių regeneracija. Architektūros harmonizavimo problema“. Vilnius, „Technika“, 1994. Geltonai pažymėta (V.Dičius) – sunaikinta istorinė urbanistinė struktūra.

Tokiu būdu buvo „išvalyti“ ištisi kvartalai – pavyzdžiui Rūdininkų skveras įrengtas nugriovus kvartalą, kuris beveik nenukentėjo karo metais.
Įrengiant skverą palei Pilies, Švarco ir Gaono gatves taip pat nugriautas beveik visas kvartalas.
Nugriauti visi Vokiečių gatvės šiaurinės pusės namai. Būtent čia buvo sumanyta pravesti magistralinę miesto arteriją, kuri kirstų senamiestį ir sujungtų su geležinkelio stotimi.
Vietoj senos ir siauros Vokiečių gatvės įrengtas platus (50 metrų!) bulvaras, kuris vėliau turėjo tiesiai sujungti geležinkelio stotį su miesto centru.
Vokiečių gatvę išplėtus plačiu bulvaru ir šiaurės–rytų kraštinę užstatant „stalinistinės“ architektūros gyvenamaisiais namais, už jų nugaros nugriautos žydų senosios sinagogos vietoje pastatytas silikatinių plytų vaikų darželis. Aplink jį liko tik beformė dykra.
Mūsų įsitikinimu, teigia architektų ketvertas, – tai blogiausias karo ir pokario laikų „urbanistinis naujadaras“ istoriniame Vilniuje!
Šis bulvaras per patį Senamiesčio vidurį – grubus svetimkūnis Senamiesčio erdvėje.
Nei gatvės, nei naujųjų pastatų bendra kompozicija visiškai nesiderina su Senamiesčiu, su jo erdvės struktūra ir masteliu. Sunaikinti epochų pėdsakai, lėmę miesto individualumą, jo architektūros ir semantikos turtingumą.
Galiausiai, įsikišus vietiniams architektams, LSSR statybos ir architektūros reikalų komitetas suorganizavo Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektą (pradėtas rengti 1956 m., patvirtintas 1959 m.), kuris sustabdė beatodairišką Senamiesčio griovimą.

KODĖL VILNIUS SAUGO MOLOTOVO – RIBENTROPO PADARINIUS?

Kaip žinia, Vilniaus miesto erdvė plėtojosi  ištisus šimtmečius. Jos raida tęsiasi ir dabar, išskyrus Vilniaus Senamiestį, kurio raida nutrūko, užfiksavusi karo ir pokario XX a. penkto dešimtmečio rezultatus.
Panašu, kad suteikus Vilniaus Senamiesčiui UNESCO  pasaulinio paveldo vietovės vardą, Vilniaus valdžioms nukrito rūpesčiai nuo galvos.
Senamiestis formaliai tapo architektūriniu rezervatu. Tačiau tuo pačiu ir pasaulinių kataklizmų urbanistiniu eksponatu.
Turime pirmą atvejį Vilniaus istorijoje, kai 70 metų istorinėje šalies sostinės širdyje saugomos  karo ir okupacijos žaizdos!
Beje, per beveik 28 Nepriklausomybės metus, pokario dykros tapo viešosiomis erdvėmis ir atatinkamai pavadintos skverais: K.Sirvydo, Lazdynų Pelėdos, Rūdininkų. Kuo gi dėti Lietuvai nusipelnę žmonės, beje, gyvenę gerokai iki II pasaulinio karo? Kodėl gi nepavadinus šių urbanistinių nesusipratimų tikrųjų „autorių“ vardais?
Kadangi Vokiečių gatvės iš esmės nebeliko, tai pokario bulvarui sąžiningiausia būtų suteikti Molotovo – Ribentropo vardą.
Šioje vietoje norime priminti, kad Vakarų Europoje istoriniai kompleksai regeneruojami ne vien del pelno, techninio būtinumo, bet ir del humanistinių, patriotinių tikslų.
Staroe Miasto Varšuvoje, Gdansko senamiestis – atstatyti iš karo griuvėsių ne vien dėl grožio.
Čia svarbesniu laikytas relikvijos, liūdijančios tautos nenugalimumą, susigrąžinimas ir nacionalinio prestižo atkūrimas. Deja, atrodo, jog mums tas jausmas tampa svetimas…
Tikėjomės, kad išsaugant UNESCO pasaulinio paveldo vietovės istorinį architektūrinį vaizdą, nors ir pavėluotai, praėjus nuo karo pabaigos daugiau kaip 50 metų, bus pradėtas istorinės Lietuvos sostinės Senamiesčio urbanistinės struktūros, senųjų pastatų ir kvartalų atkūrimas.
Net ir sovietmečiu, daugiausiai architektų iniciatyva, buvo bandymų spręsti Vokiečių gatvės regeneracijos galimybes, tačiau toliau konkursų ar studentų projektų nenueita…

INVESTICINIAI APETITAI – AUKŠČIAU ARCHITEKTŪROS

Jau tapo tradicija, kad kai kuriems NT vystytojams Vilniaus miesto centrinei daliai (ir ne tik centrinei), parengtos ir aprobuotos urbanistinės strategijos nieko nebereiškia. Pastebime, jog vis daugiau „investicinio urbanizmo“ projektų nebeturi nieko bendro su numatytais erdvės formavimo principais.
Palaiminus  miesto valdžiai, vystytojai, pasistatę skvere priešais Vyriausybės rūmus viešbutį „Novotel“ bei nugriovę Rusų dramos teatrą ir jo vietoje pastatę verslo centrą, turbūt geresnės vietos pelningoms statyboms nerado. Nesutrukdė net ir apsaugos reglamentai.
Tuo tarpu kitame Neries krante, pačiame urbanistinės kalvos parterio centre ir Baltojo tilto ašyje, tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės, bendrovė „Lords LB“ nusprendė „pakoreguoti“ dėl savo apetitų netgi Vilniaus bendrąjį planą! Vos 64 arų sklype stengiamasi pastatyti maždaug 16 aukštų, 20.000 m2 ploto multifunkcinį kompleksą…!
Deja, tai ne pirmas miesto valdžios ir priveligijuotų užsakovų bendros veiklos atvejis, kai komercinių struktūrų naudai keičiami Vilniaus urbanistiniai projektai, pažeidžiami miesto bendrojo plano sprendiniai ir teisiniai aktai.
Jau tapo įprasta, kad tokių verslo atakų metu, dažniausiai urbanistinėmis aukomis tampa statiniai, skirti kūno kultūrai ir sportui. Ryškiausias pavyzdys – „Žalgirio“ stadiono istorija.

KADA VILNIUS IŠBRIS IŠ STADIONŲ GĖDOS?

2_zalgirio-griovimasNugriovus „Žalgirio“ stadioną Vilniaus centre, prasidėjo „kvadratų“ lenktynės. Foto: S.Paukštys.

Nemažiau liūdna sportinė-architektūrinė istorija – Nacionalinio stadiono statyba Šeškinės oze.
Pradėta dar tarybiniais laikais, XX a. pabaigoje, statyba, bent jau kalbomis, tęsiaisi iki šiol.
(Šiuo metu teritorijoje vyksta dviejų Nacionalinio stadiono projektų koncesijos konkursas. Redaktoriaus pastaba)
Prieš gerą dešimtmetį, Vilniaus savivaldybei besiderant dėl užstrigusios stadiono statybos perspektyvų, dalis teritorijos parduota  „Vilniaus prekybai“, kuri ten pasistatė visoje postsovietinėje erdvėje išgarsėjusį supermarketą, pavadintą „Akropoliu“.
Deja, „Šiaurės Atėnų“ „Akropolis“ šalia Nacionalinio stadiono statybinių liekanų, skelbia visiškai kitas idėjas, nei Atėnų Akropolis…
Įdomu, kad tas pats NT vystytojas, įsiplieskus  kovai dėl statomo greta „Akropolio“ daugiaaukščio kontorų pastato, piktinosi: kodėl ant Gedimino kalno pilies bokštas – gerai, o ant Šeškinės kalno mano bokštas – blogai..?
Minėtasis daugiaukštis administracinis pastatas ne tik pažeidė miesto siluetą, bet ir suniokojo viršutinę Šeškinės ozo dalį, iškertant pušis ir įrengiant parkingą.
Ir nors „Akropolio“ daugiaaukštį tuomet pavyko patrumpinti, valdant kitam merui, buvo leista statyti vienaaukštį jo priestatą. O šis statybos metu išaugo iki dviaukščio „Ermitažo“. Ir dar svetimoje teritorijoje…

GRĖSMINGI SPORTO INFRASTRUKTŪROS NAIKINIMO MASTAI

Tuo pat metu Vilniaus sporto statiniai ir toliau buvo uoliai likviduojami. Nugriautas treniruočių čiuožyklos pastatas, uždaras ir atviras baseinai, sporto salė. Parduotas ir nugriautas „Žalgirio“ stadionas. Neliko pirčių komplekso, geros būklės eksploatuojama „Žalgirio“ futbolo treniruočių aikštė  Antakalnyje numatoma užstatyti daugiabučiais…
Tik pilietiškos visuomenės dėka šiaip ne taip pavyko išsaugoti Sporto rūmus.
Beje, „Žalgirio“ stadioną, kurio tribūnos talpino 14.000 žiūrovų, buvo galima suremontuoti ir kurį laiką naudotis, lygiagrečiai statant Nacionalinį stadioną Šeškinėje.
Ir ką gi miestas gavo vietoj nugriauto stadiono? Prekybos centrą ir daugiabučių gyvenamų namų kvartalą be infrastruktūros, kur pasiektas rekordinis parduodamų „kvadratų“ derlius…?
Tiesa, dar ir LFF futbolo stadioną su dirbtine danga, jau „išgarsinusį“ Lietuvą visoje Europoje.
XXI amžiuje bet kurios pasaulio šalies sostinė tiesiog privalo turėti šiuolaikinį stadioną, atitinkantį tarptautinius standartus, kurį sudaro įvairių statinių ir įrenginių kompleksas, skirtas kūno kultūrai, treniruotėms, varžyboms.
Be to, normaliai sostinei būtinas ne tik stadionas, bet ir specialistų parengtas kūno kultūros ir sporto infrastruktūros vystymo projektas ilgai perspektyvai. Kuris būtų subalansuotas, ne atsitiktinis, ir kurio būtų laikomasi.

GYVENIMAS BAIMĖJE AR GYVENIMAS SOSTINĖJE?

Pastebėjome, kad Vilniaus valdymas dažnai priklauso nuo atvykėlių. Jiems miestas – pirmiausia asmeninė gyvenamoji vieta, kuriama pagal jų norus ir fantaziją. Miesto plėtra vykdoma pagal vienprasmišką privatizacijos modelį, kuriame projektuojamas ne istorinis – kultūrinis vietovės  tęstinumas, ne urbanistinė – architektūrinė kokybė, bet stengiamasi užtikrinti maksimalią turimos nuosavybės realizacijos perspektyvą. Tenkinant privačius interesus ir ignoruojant socialinius bei kultūrinius gyventojų poreikius.
Neverta stebėtis, kad liūdnai išgarsėję „Vilniaus vartai“ – vienas iš trijų nemaloniausių Vilniaus svetimkūnių – simboliškai nukreipia žmogų į požemius, iš kurių pakilus, lieka tik du keliai: į Rytus arba į Vakarus…
„Mes čia visi kažko bijome. Bijome to, kas mūsų viduje arba to, kas išorėje. Mes bijome keistis. Bijome likti tokie patys. Mes suakmenėjame iš baimės, kai tik įvyksta kas nors neįprasta, šiurpstame jei pasikeičia įprasta rutina… Taigi koki mes? Gyvename tokiame pasaulyje, kad nepajėgiamė jo įveikti?“. (John Katzenbach, „Pamišėlio istorija“)
Spaudai parengė Audrys Karalius. Tekste panaudotos ištraukos iš Vytauto Dičiaus pranešimo tarptautinėje konferencijoje „Architektūrinė praktika ir studijos“ Vilnius, 2017.
Viršelio nuotraukoje (Tadas Baginskas) iš kairės: architektai Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis, Algimantas Nasvytis, Vytautas Brėdikis.

Komentarai

  1. Nesuprantu, kodėl nemaištauja architektai, nesipriešina nemokšoms, valdantiems miestą? Nesigirdi jų balso viešumoje. Neskambina varpais. O reikėtų! Vilniečiai palaikytų. Juk eiliniai žmonės nežino visų tų užkulisių

  2. Vertybe yra gyventoju mastisena,
    Kuri visokusis budais najkinama
    Tai atleka bliuzneruai – privatizatoriai,
    kurios visuomine iledo i valdima negalvuojant balsavimo metu.

  3. Amžiną atilsį Algimantui Nasvyčiui. Kuklus žmogus ir didis kūrėjas.

  4. pasigraudenimas Turbūt sunku atsigauti po 50-ies metų komos ,kad galėtume logiškai patriotiškai esminiai spręsti savo problemas Kelkimės ir pradėkim veikti

  5. Blog about sissy life
    white prom gowns online craft shops south africa erotic hypnosis videos
    http://sissythings.pornpost.in/?post.marianna
    pencil skirts on sale quality human hair wigs amstredam seed man boy gay sex how to insert tampon piece bathing suit definition of carbon dioxide my feminization comics

  6. Mano nuomone, nemažai gabių ir talentingų architektų beveik neturi darbo, o štai tokie dalykai dedasi…

    • jūs visisškai teisus

  7. Europos Taryba ir Europos Parlamentas paskelbė 2018 metus Europos kultūros paveldo metais. Šiame kontekste Architektūros Patriarchai – tai tie šventieji Lietuvos darniosios architektūros mokyklos kūrėjai, kuri neabejotinai ir yra Lietuvos ir Europos kultūros paveldas. Mokykla kurta sunkiaisiais sovietiniais metais, deja per dvidešimt penkerius nepriklausomus metus buvo pilnai sugriauta. Nuodėmių išpirkimas turi prasidėti nuo mokyklos atkūrimo! Vilniaus dešiniojo kranto libeskindizacija, Lietuvos kino teatro transformacija į MMC, Valdovų rūmai, Žalgirio stadionas, Lukiškių aikštė, Gedimino kalnas ir t. t. tai ne kas kita, kaip, analfabetų vykdomas, sistemingas Vilniaus miesto susiklosčiusio architektūrinio paveldo naikinimas vardan mažos išliekamosios vertės sprendinių. Tenka tik apgailestauti ir pavydėti, Gdansko miesto patirties saugant savo architektūrinį urbanistinį paveldą, kurią pristatė Prof Małgorzata Omilanowska (Gdansko Universitetas) Europos Kultūros Forume 2017.

    • !!!

    • Panaršykite archmuziejus.lt, ten nemažai rasite apie Architektūros patriarchus, pvz., filmuotus interviu su jais.

    • Inteligentiški patriarchų pasakojimai apie architektūrinį kelią, profesinę etiką-lyg paskaitos jaunesniesiems, bet ką ten veikia vieno Kauno simbolių-Tulpės kavinės pavertimo į drabužių parduotuvę projektuotojas,manau,neaišku.

  8. Net komentarų tik du. Niekam neįdomu. Liūdna.
    O ką architektai padarė kad ši situacija dabar tokia?! Nieko.
    Miestų architektai tapo skyriaus vedėjais. Architektų sąjunga-niekas. Architektų rūmai-popieriniai.
    Architektų tūkstančiai…..

    • Miestų architektai kartais tampa tik skyriaus vyr. specialistais, privalančiais vykdyti skyriaus vedėjo nurodymus…

  9. Nugriauti Žalgirio stadioną ,manau,išties keistas sprendimas. Stadionas miesto centre,manau yra vertybė,o ne trūkumas. Pasižiūrėjus nuo Prokuratūros pusės į Gedimino pilį,susidaro įspūdis,kad apžvalga susiaurėja iki nedidelio tarpo-iš vienos pusės Maskvos namai,iš kitos- gelžbetonio tūriai,aptaisomi juoda niūria apdaila… Berods,yra toks posakis-architektūra atspindi laikmetį…

    • Emigruojančios tautos architektūra…

  10. tenka sutikti su metrais. abi nuodemes senos, kaip Vilnius. ir is esmes nieko nedaroma. netgi kalbu apie tai konstruktyviame lygyje nera.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Šeškinės stadionas

„BALTCAP“ TRAUKIASI: Nacionalinio stadiono projektą perima „Hanner“

2024 vasario 21 KomentarasPILOTAS.LT

Iš Nacionalinio stadiono projekto traukiasi pinigų iššvaistymo skandalo purtoma investicijų bendrovė „BaltCap“, kurią keičia „Hanner“. Vilniaus meras Valdas Benkunskas šiandien paskelbė, jog su šią Arvydo

„Vilnius Football Academy“ stadionas Bukčių g., Vilniuje (D.Varanavičius (PV), arch. G.Aismontas, D.Baltrūnas).

FUTBOLO STADIONAS JAUNIMUI: Lazdynų stadionas orientuojasi į tarptautinius standartus

2024 sausio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ ir futbolo mokykla „Vilnius Football Academy“ sostinės Lazdynų rajone už 2,5 mln. eurų statys futbolo stadioną su dirbtine danga ir

Vilniaus oro uostas

LIETUVOS ORO UOSTAI KYLA: Parengtas ambicingas 30 metų plėtros planas

2024 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė

ssva

IEŠKOMI URBANISTIKOS ASAI: Mindaugas Pakalnis buria kompetentingą urbanistų komandą

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) ieško urbanistikos asų. Urbanistikos specialistų laukiama neseniai įkurtame specialiame Urbanistikos padalinyje, kuriam vadovauja buvęs Vilniaus vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. „Augančio

Beisbolo stadionas

SOSTINĖJE ATGIMS BEISBOLAS: Jomanto parko stadioną pritaikys tarptautinėms varžyboms

2023 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus beisbolo mėgėjai šiuo metu neturi tinkamos vietos treniruotis ir rengti varžybas. Šiam sportui planuojama pritaikyti Baltupių mikrorajone miškingame Jomanto parke esantį apleistą stadioną, kurs

teatr_vn_231100_e02_kag

DIDŽIOSIOS SALĖS BELAUKIANT: Papildomi milijonai Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui

2023 lapkričio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Vyriausybės posėdyje perskirstytos šių metų valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės investicijų 2023–2025 metų programos lėšos. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) rekonstrukcijai nutarta papildomai skirti 4,389

GIS

TARPTAUTINĖ GIS DIENA: Geodizainas tampa dabartinių miestų metodu

2023 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be skaitmeninių žemėlapių, kurių pagalba galime rasti mums reikalingą maršrutą, konkrečią vietą ir kitaip orientuotis aplinkoje bet kurioje pasaulio vietoje. Jų sudarymui

Mindaugas Pakalnis

SSVA PLANUOJA BŪSIMĄ VEIKLĄ: Teiks pagalbą miestų planavimo klausimais

2023 lapkričio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) teiks metodinę pagalbą savivaldybėms miestų planavimo klausimais. SSVA perduodamos Lietuvos bendrojo plano stebėsenos ir jo įgyvendinimo savivaldybių bendruosiuose planuose funkcijos

forum_vn_231100_e01_xxx

DAUGIAU TEISIŲ PLANUOJANT ATEITĮ: Vilniuje vyksta Urbanistikos forumas

2023 lapkričio 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien vykstančiame XVII Lietuvos urbanistiniame forume, kurį organizuoja Aplinkos ministerija, Vilniaus ir Tauragės merai, žinomi šalies architektai, urbanistai, statybininkai, nekilnojamojo turto vystytojai, mokslininkai, ekspertai, bendruomenių

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

TVARIOS LIETUVOS VIZIJA: Vilniuje rengiamas XVII Lietuvos urbanistinis forumas

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija rengia XVII Lietuvos urbanistinį forumą „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“. Šių metų forume bus aptarta tvarios Lietuvos vizija, kaip ji

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

pakal_po_231000_e01_xxx

BE DARBO NEUŽTRUKO: Mindaugas Pakalnis imasi naujo urbanistinio iššūkio

2023 spalio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kiek daugiau nei prieš porą mėnesių sostinės vyriausiojo architekto postą palikęs Mindaugas Pakalnis ilgai be darbo neišbuvo. 5 metus itin karštame Vilniaus savivaldybės poste išsilaikęs ir

Nacionalinis stadionas Vilniuje (arch. „Populous“, „Cloud architektai“).

STATYS „NARESTA“: Pasirašyta Nacionalinio stadiono Vilniuje rangos sutartis

2023 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje statybų reikalai įgauna pagreitį – viena didžiausių šalies statybos bendrovių „Naresta“ ką tik pasirašė generalinės rangos sutartį dėl 1-ojo etapo statybų.

Nacionalinė kultūros ir meno premija

PASKELBTI PRETENDENTAI: Nacionalinės kultūros ir meno premijos siekia ir architektūrinis būrys

2023 rugsėjo 19Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai paaiškėjo, jog į Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas pretenduoja beveik pusšimtis kūrėjų. Šįkart tarp pretendentų – visas būrys tarnaujančių architektūros Mūzai. Kaip praneša

Algimantas Mačiulis

ARCHITEKTAS ALGIMANTAS MAČIULIS: „Kai esi kurorte, norisi būti arčiau gamtos“

2023 rugpjūčio 301 KomentarasPILOTAS.LT

Besitęsiant atviros architektūros savaitgalio „Pastatai kalba. Druskininkai“ pasiruošimo darbams, Architektūros fondas tęsia straipsnių ciklą apie šį Lietuvos kurortinį miestą bei jo architektūrą. Apie miestą, jo

Rail Baltica stotis

„RAIL BALTICA“ STOTIS PANEVĖŽYJE: Naujos perspektyvos urbanistinei plėtrai

2023 rugpjūčio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Šiuo metu Aukštaitijos sostinės visuomenei pristatomos 3 europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio plėtros alternatyvos. Kaip prioritetinė įvardijama galimybė Panevėžio tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį įrengti miesto

Šeškinės stadionas

DEŠIMTMEČIO STATYBOS VILNIUJE: Duotas startas Šeškinės daugiafunkciui kompleksui

2023 gegužės 231 KomentarasPILOTAS.LT

Ką tik išduotas statybos leidimas Vilniaus daugiafunkcio komplekso Šeškinėje projektui. Stadiono statybos darbai, kartu su visu daugiafunkciu kompleksu, turėtų būti baigti 2025-aisiais. Kaip praneša sostinės

Užusienis

PLANUOJA „SAVARANKIŠKĄ“ RAJONĄ: „Darnu Group“ Vilniuje įsigijo 65 ha teritoriją

2023 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ užbaigė sklypų įsigijimo sandorius sostinės pietinėje dalyje, Užusienyje. Čia 65 ha teritorijoje tarp Eišiškių pl. ir P.Joniko gatvės įmonė

vasil_vn_230400_e03_xxx

ŽAIDŽIANT VILNIŲ: Bravūriški A.Vasiliausko „urbanistiniai paišdykavimai“ akina susimąstyti

2023 balandžio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Idėjų nestokojantis jaunos kartos fotomenininkas Adas Vasiliauskas neseniai pradėjo įgyvendinti naują projektą – „Žaidžiu Vilnių“. Visuomenės susidomėjimo greitai susilaukusiame savo fotomontažų projekte žinomus Vilniaus pastatus

Mokyklos stadionas

DAUGIAU ŠIUOLAIKIŠKŲ SPORTO AIKŠTYNŲ: Vilnius atnaujins 21 ugdymo įstaigų stadioną

2023 kovo 31Be komentarųPILOTAS.LT

Permainos planuojamos net 21-ame sostinės bendrojo ugdymo įstaigos sporto aikštyne. Greičiausiai darbai bus pradėti Atgajos specialiojoje mokykloje. SAVIVALDYBĖS TOLIAU TĘS PRADĖTUS DARBUS Vilniaus miesto savivaldybė

Stokholmas

DARNŪS IR GYVYBINGI MIESTAI: Aktualus pranešimas ir parodos atidarymas Klaipėdoje

2023 kovo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos architektų sąjungos Kauno apskrities organizacijos (LASKAO) salėje rengiamas parodos „Darnūs Šiaurės šalių miestai“ atidarymas bei urbanistų studijos PUPA ⁄ Life over space pranešimo

Algimantas Mačiulis ir Evaldas Purlys

UŽ NUOPELNUS LIETUVAI: Prezidentas apdovanojo ir du architektus

2023 vasario 202 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Tarp apdovanotųjų – du

Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold

ATVYKSTA MIESTŲ LYDERIAI: Vilnius rengia tarptautinę čempionų konferenciją

2023 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kitą savaitę į Vilnių rinksis Europos miestų merai, lyderiai ir ekspertai – sostinės savivaldybė organizuoja tarptautinę konferenciją „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“. Vilniaus 700-ojo

sovietmečio daugiabučiai

SOVIETMEČIO DAUGIABUČIAI: Transformacijos kompleksinių strategijų pristatymas

2022 gruodžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Firmos „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ urbanistai nesenai atliko sovietmečio daugiabučių urbanistinę ir architektūrinę analizę bei parengė transformacijos strategijų viziją. Su atliktu darbu bus galima

Frankfurtas

URBANISTIKOS KOKYBĖ IR IŠŠŪKIAI: Įvyks XVI Lietuvos urbanistinis forumas

2022 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuolaikiniai pasaulio miestai patiria vis daugiau naujų iššūkių – pandemija, klimato atšilimas ar net karas. Apie architektūros ir urbanistikos kokybę bei jos pritaikymą sparčiai besikeičiančiame