images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais, verčia manyti, kad Vilnius esmingai keičia urbanistinį kursą, rinkdamasis liberaliau cirkuliuojančio kapitalo akvatorijas. Pradėkime nuo dešiniojo Neries kranto libeskindizacijos. Šį atvejį paprašėme įvertinti keturių nacionalinės architektūros patriarchų: Vytauto Brėdikio, Vytauto Dičiaus, Algimanto Mačiulio ir Algimanto Nasvyčio.

Miestas yra gyvas organizmas, nuolat augantis ir nuolat kintantis. Kaip labiausiai patyrę architektai vertina Lietuvos sostinės raidą pastarojo penkiasdešimtmečio perspektyvoje?

Algimantas Nasvytis: Mes, po Antrojo pasaulinio karo, suvažiavę į Vilnių iš skirtingų Lietuvos vietovių studijuoti  architektūros, visi vieningai siekėme bendrų tikslų: ne tik prikelti Vilnių  naujam gyvenimui, atstačius sugriautą senamiestį, bet ir padėti kurti naują ateities miestą  – Lietuvos sostinę…Jos atkūrimu tikėjo ir to siekė dauguma  naujųjų Vilniaus  gyventojų!  Kiekvienas tai darė pagal galimybes ir savo  sugebėjimus…

Kaip jūsų po karo pradėta formuoti sostinė atrodo šiandien? Kaip vertinate urbanistinę ir architektūrinę Vilniaus raidą? 

Vytautas Brėdikis:Pabandykime išsiaiškinti kuo mes šiandien  tikime,  ko siekiame ir ar kas nors iš esmės pasikeitė į gerą? Kaip mes suvokiame savo veiklą, pilietines teises ar asmenines pareigas gyvendami jau laisvoje Lietuvoje. Šiandien stebint augantį Vilnių ir vis dažniau jame pasireiškiantį biznio ir miesto valdžios diktatą – ignoruojantį architektūros kokybę ir suderintus urbanistinės erdvės formavimo principus – natūraliai iškyla makabriškas klausimas: ar tikrai tai dar savas, o ne svetimas  miestas?

Kas labiausiai iš aktualių projektų šiandieną disonuoja su vilnietišku kontekstu?

Algimantas Mačiulis: Vilniaus miestas pasižymi gamtos ir architektūros darna, reljefo savitumu. Žalios kalvos, juosiančios miesto centrą, apglėbia Senamiestį, bažnyčių bokštai – architektūrinės dominantės sukuria nepakartojamą miesto siluetą ir panoramas. Tačiau neatsakingai vykdant statybas ši darna gali būti negrįžtamai pažeista. Vietomis ji jau pažeista…

Algimantas Nasvytis:Kaip turėtume vertinti dešiniajame Neries krante iškilusius aukštybinius pastatus? Tai galėtų būti šiuolaikinio centro naujos kokybės centras. Architektai atliko šios teritorijos detalias studijas, paruošė eilę projektų. Galiojant dabartiniam bendrajam planui teritorija aukštybinių pastatų statybai buvo konkretizuojama rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir studijas.

Vytautas Dičius:Papildysiu. Paskutinė iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“– arch. S.Motieka, M.Grabauskas). Joje nustatyti pagrindiniai kalvos formavimo principai – abipus Lvovo gatvės iš vakarų nuo Linkmenų gatvės link viršūnės – Europos verslo centro kylantis užstatymas, nuo viršūnės staigiai nusileidžiantis iki savivaldybės pastato. Pietiniame šlaite, esančiame piečiau Konstitucijos prospekto nenumatyta teritorija aukštybinių pastatų statybai.

Atrodytų, kad urbanistinė Vilniaus raida projektuojama pakankamai rūpestingai…?

Vytautas Dičius:Deja deja… Jau tapo tradicija, kad kai kuriems „vystytojams“ Vilniaus miesto centrinės dalies ir ne tik centrinės, apgalvota urbanistinė strategija nieko nebereiškia – pastarieji jųpasiūlymai neturi nieko bendro su numatytais erdvės formavimo principais.

Pačiame urbanistinės kalvos parterio centre – Baltojo tilto ašyje tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės – bendrovė „Lords LB“nusprendė „pakoreguoti“ Vilniaus bendrąjį planą planą ir 64 arų sklype pastatyti apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto multifunkcinį kompleksą, nors ankštame Naujajame Vilniaus centre nebėra erdvės ir vietos tokių parametrų pastatui. Nežiūrint, kad multifunkcinio projekto statybai jau pritarta Vilniaus m. savivaldybės taryboje, įmonė AKG pateikia biurų pastato projektinius pasiūlymus ir aukštybinių pastatų  kalvos išvystymo projektinius pasiūlymus. Kad operacija atrodytų tikroviškai ir būtų išlaikyti formalumai, AKG parengia sklypo Konstitucijos pr. 18B urbanistinę–paveldosauginę–architektūrinę studijąir pateikia  Architektūros – urbanistikos ekspertų tarybai.Deja, pateiktam projektui ekspertai pareiškė daug pastabų ir projektui nepritarė.

Vytautas Brėdikis: Nenorėdami „gaišti laiko“ „Lordai BS“ skelbia multifunkcinio komplekso K18B, iškilsiančio Konstitucijos prospekte ties Baltuoju tiltu, tarptautinį architektūrinį  konkursą, kurį laimi Daniel Libeskind studija „Studio Libeskind“. Antrąją vietą, kaip žinia, laimėjo lietuvių „Architektūros kūrybinė grupė“, trečioji atiteko „Studio Fuksas“ pasiūlymams. Kaip ir tikėtasi „Studio Libeskind“ kaip ir kiti laureatai, sprendė ne urbanistines – architektūrines problemas, o užsakovo problemą – kaip oficialiai įteisinti 64 arų sklype apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto, multifunkcinio komplekso statybą.

Algimantas Mačiulis: Konkurso medžiaga tik patvirtino archtarybos abejones: aukščiausias pastatas statomas kalvos žemutinėje terasoje, įspraustas Baltojo tilto ašyje esančio pėsčiųjų trakto, vedančio link Europos centro ankštoje užstatytoje erdvėje netelpa sklype. Savo gabaritais ir aukščiu nedera urbanistiniame kontekste, tampadominuojančiu ne tik dešiniajam krante, užgožiančiu Europos aikštę, bet ir agresyvus ir išsišokantis.

Vytautas Dičius:Pastato architektūrinis sprendimas  iššaukiantis. Ypač šokiruojantys vaizdai nuo Vilniaus g. ir Senamiesčio, kai į vieną kadrą susiprojektuoja ant šalia upės esančių vieno aukšto istorinių  pastatų visa savo grožybe iškilęs multikompleksas ir šv. Rapolo bažnyčia.

Kas D.Libeskindo „Lordų“ projekte kelia didžiausią nerimą ir pavojų Vilniaus tapatumui?

Vytautas Brėdikis: Stebina atkaklus ir nežabotas noras į sklypą iškreiptu būdu sukišti jame netelpantį tūrį, pastatas projektuojamas lyg plyname lauke. Urbanistiniu-architektūriniu-paveldosauginiu aspektu nėra komunikacijos nei su gretimu užstatymu, nei su  Senamiesčiu.  Man visiškai aišku, kad ir konkurso sąlygos, ir rengiamas projektas prieštarauja Vilniaus Bendrajam planui (pažeidžia įstatymą), ignoruoja specialistų įdėtą darbą ir realizaciją natūroje, paskutinį iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos urbanistinių parametrų studiją“. Blogiausia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesugeba užtikrinti Vilniaus Bendrojo plano relizacijos ir jau priimtus sprendimus leidžia keisti keliems įžūliems savanaudžiams „vystytojams“. Manau, kad privalome kreiptis į visuomenę, kad būtų pirmoje eilėje būtų atšaukti konkurso rezultatai ir įvertinta mero veikla šiuo atveju.

Vytautas Dičius: Deja, tai ne pirmas miesto valdžios ir priveligijuotų užsakovų bendros veiklos atvejis, kai komercinių struktūrų naudai keičiami urbanistiniai projektai, pažeidžiami miesto bendrojo plano sprendimai, teisiniai aktai – turima omenyje statiniai skirti kūno kultūrai ir sportui, pirmiausiai Nacionalinis stadionas…

Dėkui už pokalbį. Prie Nacionalinio stadiono reikalų dar grįšime. [ Laukite tęsinio ]

Kalbėjosi Audrys Karalius

Komentarai

  1. Kodėl metrai tyli apie Konstitucijos pr. – Lvovo g. administracinio-komercinio komplekso urbanistinį architektūrinį jovalą? Ko verta aikštė prie prospekto tarp savivaldybės ir Europos prekybos centro? Kokias funkcijas ji sprendžia? O kadastro statiniai atskirti gatvės per kurią zuja interesantai ieškodami kur palikti automobilį. Kur šiuolaikiškas daugiasluoksnis projektavimas, kelių lygių erdvės, elememtarus funkcionalumas? Ar ši vienas prieš kitą išsišokti bandančių statinių sangrūda ir yra ta išsvajota architektūrinė kalva? Teisingai kritikuodami Libeskindo projektą aiškiai bijome pripažinti ko prisidirbome patys!

  2. Taip, „vystytojai“, atseit, monstrai, naikina miestą. Kas kita buvo Tarybų valdžia, leidusi metrams projektuoti, ko jų širdys geidė. Keistos kalbos, keista perspektyva. Neginu dabartinės mūsų architektūros, mano supratimu, ji daugiausia baisi arba nyki, retkarčiais – nebloga. Bet ritinti bačką ant dabartinės ekonominės sistemos…

  3. Na ir ką? Manau,“objektyviausi žiniasklaidos organai“ ir toliau liaupsina tuos,kuriems į esamą aplinką,kontekstą nusispjauti…Matyt,užsisakai ten reklamą,ir pasiskelbi -Lietuvos „geriausias“,“žymiausias“,“įdomiausias“ ir t.t. Tylūs kontekstualūs darbai kartais tiesiog nepastebimi.

  4. Mano manymu,siūlyti griauti tokius pastatus,kaip buvusi Kelių policiją,yra didžiulė klaida,demonstruojanti kultūrinio išsilavinimo stoką.Kaip ir Bangos restorano griovimas Palangoje.

  5. O ar gali būti kitaip, kai valdo tie, kuriems asmens laisvės yra svarbesnės už bendrąjį gėrį? Ir jie ne iš dangaus mums nuleisti …

  6. mūsų vyr. architektai prieš investuotojus nebent patys save gali susimažint ir plotu, ir aukščiu. kad tik sulįsti..

  7. Vyr. architektas remdamasis BP gali išreikalaut vystytojų , kad pastatą sumažintų ir plotu ir aukščiu.

  8. Pilote parasai komentara tai iskart patalpina, o archsajungos puslapi daro ka nori, nori ides, nori istrins. Ot demokratija…O kokie stebuklai vyksta su panevezio konkursais, matyt savivaldybe ir emesi patirties is archsajungos darbo metodu.

  9. O kas yra Vilniaus vyriausiasis architektas?

  10. Po 1990m. Lietuvoje stipriausia jėga tapo pinigai. Ir visose srityse, ne tik architektūroje. Viskas pajungta pinigų darymui. Kažkada visi manėme, kad atsiradus pelno faktoriui, viskas pajudės reikiamu greičiu ir reikiama kryptimi. Pajudėjo. Tik ne ta kryptimi. Daug kas Lietuvoje įgavo pačias pigiausias formas skirtas tenkinti žemiausius žmogaus inkstinktus. Viskas suprimityvėjo, įgavo vienadienes formas, gyvenimo tempas išaugo iki maksimumo, o prasmės tame – jokios.

  11. labai teisingos metru pastabos, reikia pripazinti

  12. Projektuotų lordus archsojuzo žmogus – būtų tylu gražu…

  13. Kazkaip visi tyli apie teritorija prie sporto rumu??? Neidomu butu pasidometi kaip ten siauteja Avulis???Viduri miesto centro daro kartonini haosa. Ir tai viskas padaryta po arch. sajungos veliava kitaip sakant paneles blondines kuriai visi pavaldus. GEDA!

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 205 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

NAUJA ŠALIES VIZIJA: Pradedamas rengti Lietuvos bendrasis planas

2017 spalio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija pakvietė Lietuvos ir užsienio šalių teritorijų planavimo specialistus dalyvauti rengiant naują Lietuvos teritorijos bendrąjį planą. Šis valstybės lygmens pokyčių planas rengiamas siekiant ne

Kėdainių tiltas

NAUJAS TILTAS KAUNE: Konkursas paskelbtas, abejonės liko

2017 rugsėjo 185 KomentaraiAudrys Karalius

Ilgus metus abejota dėl miesto Bendrajame plane dar sovietmečiu numatyto tilto racionalumo greta Nemuno ir Neries santakos bei senamiesčio. Kauno savivaldybei staiga paskelbus architektūrinį konkursą

Vilniaus urbanistika

ESTETIKA AR FUNKCIJA? K.Kučiausko paskaita apie Vilniaus prieškario urbanistiką

2017 rugsėjo 81 KomentarasPILOTAS.LT

Estetika bei funkcija – vienas ryškiausių architektūrinių dialogų, stebimų nuo pat urbanistikos pradžios. Istorikas Karolis Kučiauskas paskaitoje šiais dviem aspektais nušvies pagrindinius prieškario Vilniaus urbanistikos

Talino uosto gen.planas

SROVIŲ MIESTAS: Genplanio Taline konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“

2017 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Talinas nusiteikęs rimtai. Estijos sostinės 2030 metų uosto vizijos konkursą ką tik laimėjo žinoma architektūros firma „Zaha Hadid Architects“ iš Londono. Su reikšmingą urbanistinę plėtrą

architektas Vytautas Jurgis Dičius

ARCHITEKTŪROS ASMENYBĖ: Reikalinga parama knygai apie Vytautą Jurgį Dičių

2017 liepos 203 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos leidykla rengia spaudai architektūros istorijai reikšmingą veikalą – prof. Algimanto Mačiulio knygą „Vytautas Jurgis Dičius. Architekto žvilgsniu“. Tai knyga apie apie vieną

site_fr_170300_e01_xxx

GAIVINS PARYŽIAUS ŠIRDĮ: Parengta Sitė salos urbanistinė studija

2017 kovo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Pačioje Paryžiaus širdyje esančioje Sitė saloje nuo XIX amžiaus vis mažėjo gyvenamųjų namų, kuriuos pamažu keitė įvairūs administraciniai. Taip iš šios svarbios miesto vietos pamažu

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PRISIMINĖ URBANISTIKĄ: Sutarta dėl Lietuvos urbanistinės chartijos metmenų

2017 sausio 271 KomentarasPILOTAS.LT

Susitikime su Lietuvos architektų rūmų valdžia Aplinkos ministerija pademonstravo nuostatas architektūrines problemas spręsti bendradarbiaujant su architektų bendruomene. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas bei viceministė Rėda Brandišauskienė

images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais,

images_pulsas_foto_4811_baltr_po_161000_e01_xxx

12 URBANISTINIŲ STRATEGIJŲ://POKALBIS SU NOVATORIUMI D.BALTRUŠAIČIU

Architektė Kristin Solhaug Naess Kauno architektūros bendruomenei prieš savaitę papasakojo apie kūrybinius procesus Trondheimo mieste. 18-ąjį Architektūros [pokalbių] fondo ciklą „Bendradarbiavimo erdvės mieste“ čia pratęs

images_pulsas_foto_4473_vilni_pa_110300_e01_bra

VILNIAUS PLĖTROS PERSPEKTYVOS://DISKUSIJA SU VYR. ARCHITEKTU M.PAKALNIU

Vilniaus miesto urbanistinė plėtra neišvengiamai yra susijusi su Neries kairiuoju bei dešiniuoju krantais bei pakrantėmis. Šį kartą plėtros tema bus gvildenama akademinėje aplinkoje – Vilniaus

images_pulsas_foto_4466_posad_pr_160400_e01_xxx

ERDVINĖS STRATEGIJOS://OLANDŲ URBANISTO HANO DIJKO PASKAITOS KAUNE

Lietuvoje viešintis olandų urbanistas Hanas Dijkas (Han Dijk) Kauno architektų namuose skaitys atvirą paskaitą „Spatial strategies.’ By Posad“. H.Dijkas yra vienas iš „POSAD spatial strategies“

images_phocagallery_4307_nasvy_garb_1602_4307_tit-2

SOSTINĖS DUOKLĖ ARCHITEKTUI://A.NASVYČIUI – VILNIAUS GARBĖS PILIEČIO VARDAS

Sostinės rotušėje architektui Algimantui Nasvyčiui meras Remigijus Šimašius vakar iškilmingai įteikė Vilniaus miesto garbės piliečio regalijas. Garsus architektas ir visuomenės veikėjas pagerbtas už kūrybinę veiklą,

images_phocagallery_4245_nasvy_port_1601_4245_tit_Vytautas_Nasvytis

ARCHITEKTŪRINĖS DVISKAITOS ŠVIESA:// VYTAUTUI NASVYČIUI ATMINTI

Jeigu kas nors Lietuvoje yra girdėjęs bent vieną architektūrinę pavardę – tai ta pavardė yra Nasvyčiai. Ši auksinė architektūrinė dviskaita tarsi nereikalavo vardų. Iki šiandien.

images_phocagallery_4200_urban_konf_1512_4200_tit_2_urbanbaltic2015

URBANISTIKA BALTIJOS ŠALYSE://MOKSLINĖS KONFERENCIJOS ATGARSIAI

Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Konferencija „Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika“ buvo skirta architekto-urbanisto vaidmeniui esmingai kintančioje postsovietinės

images_straipsniu_foto_4118_anyks_ko_151100_e01_xxx

ANYKŠČIAMS REIKIA IDĖJŲ://PASKELBTAS CENTRO TERITORIJOS PROJEKTO KONKURSAS

Anykščių rajono savivaldybės administracija planuoja sutvarkyti apleistą miesto centro teritoriją dešiniajame Šventosios krante greta autobusų stoties. Ką tik paskelbtas atviras šios teritorijos ir pastatų Tilto

images_pulsas_foto_4009_forum_ur_150900_e01_xxx

9-ASIS URBANISTINIS FORUMAS://MIESTŲ KŪRIMOSI PAMOKOS IR IŠŠŪKIAI

Kiekvieną rudenį Aplinkos ministerija kviečia urbanistinį forumą. Šiųmetinio forumo tema – šalies miestų kūrimo pamokos ir iššūkiai per 25 nepriklausomybės metus, todėl jis pavadintas „Retrospektyva“.

images_straipsniu_foto_4008_aukst_pl_150900_e02_xxx

NAUJAMIESČIO ATEITIES VIZIJA://KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ BAIGIAMASIS RENGINYS

Daugiau nei mėnesį 4 architektų komandos kūrė Vilniaus aukštutinio Naujamiesčio ateities viziją, jo vystymo urbanistines gaires ir ieškojo savitų rajono charakterio savybių. Menų fabriko „Loftas“

images_straipsniu_foto_3999_uosta_kl_120700_e01_bra

DIDINS KONKURENCINGUMĄ://RENGIAMAS KLAIPĖDOS UOSTO BENDRASIS PLANAS

Pradedamas rengti Klaipėdos uosto bendrasis planas. Esminis šio teritorijų planavimo dokumento uždavinys – numatyti naujas Klaipėdos uosto plėtros teritorijos, naujų uosto teritorijų naudojimo, tvarkymo ir

images_straipsniu_foto_3925_aleks_pl_150500_e01_150520_bra

URBANISTINIS KONKURSAS://KAUNUI REIKIA 30 HA TERITORIJOS KONCEPCIJOS

VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba su Kauno miesto savivaldybės administracija ką tik paskelbė ilgai planuotą 30 ha teritorijos Aukštojoje Fredoje, Lakūnų plente panaudojimo

images_pulsas_foto_3905_supyn_po_130800_e01_bra

H.DROOGH PASKAITA KLAIPĖDOJE://MIESTO PLANAVIMAS, ATGAIVINIMAS, MARKETINGAS

Klaipėdoje viešintis architektas-urbanistas Huub Droogh uostamiesčio architektus bei visus besidominčius miestų planavimu pakvietė į paskaitą-pokalbį. Renginio tema – „Miesto planavimas, atgaivinimas ir miesto marketingas“.

images_pulsas_foto_3867_terra_ko_150600_e02_xxx

MIESTO ARCHITEKTŪRA://2-OJI MOKSLINĖ KONFERENCIJA „TERRA URBANA“ KLAIPĖDOJE

Klaipėdoje įvyks antroji mokslinė konferencija „Terra urbana“. Konferencijoje pranešimus skaitys ir urbanistinės architektūros klausimais diskutuos žinomi Lietuvos teoretikai ir praktikai. Renginyje taip pat bus pristatytas

images_phocagallery_3792_aleks_kaue_1505_3992_aleks_pl_150500_150520_e02_bra

NEPATEIKĖ UŽDUOTIES://KLIMPSTA AUKŠTOSIOS FREDOS TERITORIJOS KONKURSAS

Šiemet Kaunas žadėjo du architektūros idėjų konkursus – istorinio Dainų slėnio pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams bei Aukštosios Fredos teritorijos prie Lakūnų plento architektūrinės-urbanistinės koncepcijos. Tačiau greičiausia

images_pulsas_foto_3784_klaip_pa_120700_e01_bra

PASKATINS DISKUSIJĄ://KLAIPĖDOS PLĖTROS IR PRIORITETŲ PRISTATYMAS

Klaipėdos kultūriniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ bus aptarti šio miesto urbanistiniai prioritetai. Suplanuoto renginio tikslas – pristatyti visuomenei bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos už 2014 metus

images_pulsas_foto_3578_atgim_kl_120400_e02_BRA

KLAIPĖDOS ARCHKLUBAS://ATGIMIMO AIKŠTĖS FORMAVIMO ĮŽVALGOS IR PATIRTIS

Klaipėdos architektų klubas tęsia šio miesto architektūrai ir architektams aktualius susitikimus. Penktadienį archklubo renginyje savo įžvalgomis bei patirtimi apie uostamiesčio Atgimimo aikštės erdvės formavimą dalinsis