Klaipėdoje atidaroma architekto Egidijaus Vidrinsko piešinių paroda, pasakoja apie supančią aplinką, vietas, kuriose autorius gyvena ir kur keliauja. Pagal Klaipėdos architektų klubo programą rengiama diskusija aptars tradicines Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės sodybų pastatų spalvas. Spalio
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje atidaroma dailės paroda „Liaudies meno inspiracijos“. Jos tikslas – vizualaus meno renginys, aktualizuojantis ir analizuojantis lietuvių liaudies meno įkvėptus, šių dienų meno kalba sukurtus kūrinius. Birželio 22 dieną (ketvirtadienį) 17
Tauragėje ką tik atidarytas iš pagrindų pertvarkytas Kovų ir kančių istorijos muziejus, pasakoje partizanų istorijas siūlo pajusti tardymo siaubą. Įspūdį dar labiau sustiprina faktas, jog šis Tauragės krašto muziejaus padalinys veikia buvusioje NKVD būstinėje.Teigiama, jog šios unikalios
Lietuvos dailininkų sąjungos Šv. Jono gatvės galerijoje, atidaroma šiuolaikinio meno paroda „Painting records“ – tapyba, grafika, objektai, skulptūra, fotografija. Parodos idėja – muzikos ir dailės santykis. Ekspozicijos, griaunančios visus eksponavimo stereotipus, autorius ir kuratorius – Linas Cica.
Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras Telšiuose nenustoja džiuginti edukaciniais renginiais. Šįkart čia numatyta paskaita ir diskusija apie seniausią Žemaitijos kultūros paveldą. Taip pat tradiciškai bus pristatytas ir pats Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras.
Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti įvairūs renginiai organizuojami ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių – Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje atidaroma paroda „Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje“.
Uostamiesčio atgavimo dieną Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje bus pristatytas Kęstučio Demerecko knyga „Klaipėdos vaizdų albumas“. Albume surinkta ikonografinė medžiaga, kurios daugumą sudaro fotonuotraukos iš Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos archyvo ir autoriaus rinkinio.
Biržuose prasidėjo kūrybinės dirbtuvės. Pirmajame jų renginyje idėjomis, kaip galėtų būti atnaujintos 5 viešosios erdvės Biržų centre, padalino miesto bendruomenė, visuomeninių organizacijų ir įstaigų atstovai, savivaldybės darbuotojai ir politikai. Kūrybines dirbtuves organizuoja Lietuvos architektų sąjunga.
Vienas žymiausių Lenkijoje tarptautinis fotografijos festivalis „Fotografijos mėnuo“ prasideda Indrės Šerpytytės fotografijų paroda „1944-1991“. Pirmą kartą Lenkijoje pristatomai fotomenininkės parodai, pasakojančiai apie pokario traumas ir praradimus Lietuvoje bei nagrinėjančiai atminties problemą, suteikta išskirtinė Krokuvos Modernaus meno muziejaus
Garsi Londono galerija „Serpentine“ savo kasmetinio vasaros paviljono projektą šiemet patikėjo japonui Sou Fujimoto. Tai jauniausias bei dar tik kylantis architektas, kuriam užsakytas šios prestižinės šiuolaikiškos vasaros erdvės projektas. Jos premjera Anglijos sostinės Haid parke numatyta birželio
Olandijos Šijndelio (Schijndel) miestelio širdyje ką tik atsirado tradicinės išvaizdos sodyba. Vis dėlto konservatyvi jo architektūra tėra iliuzija – priėjus arčiau, paaiškėja, kad visas šio namo-vaiduoklio išorinis kiautas yra iš stiklo, o tradicines architektūros formas vaizduojantys paveikslai
Lietuvos fotografijos mokyklai pamatus padėjusiai Lietuvos fotomegėjų sąjungai šiemet sukanka 80 metų. Sausio 15 dieną Kauno fotografijos galerijoje įvyks šio reikšmingo šalies fotografijai jubiliejaus paminėjimas, bus atidaryta ryškiausių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių jubiliejinė darbų paroda. Pastarąją
Architektūrinė įtampa valstybės saugomose teritorijose paprastai bent triskart didesnė nei eiliniame Lietuvos kaime. Tai lemia ir ženkliai didesnis statybinis apetitas tose ypatingose teritorijose, ir ne visada paprastam mirtingajam suprantamas valstybės „reindžerių“ reikalavimų žodynas. Matyt, suprasdama tai, Valstybinė
Istorija nėra nuobodi. Ypač – jei turi vaizduotę ir gyveni ne vien televizoriumi, blizgančiais žurnalais ir šia diena. Istorija gali atsiverti, kaip įspūdinga daugiabriaunė civilizacijų erdvė, talpinanti begalę kultūrinių sluoksnių, kurie paprastai slepiasi nuo banalios šiandienybės po
Šiemet išleista Tomo S. Butkaus monografija „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ pati tapo įvykiu Lietuvos architektūriniame gyvenime. Mat autorius skaitytojams pateikė aktualų alternatyvų požiūrį į urbanistiką, kuris miestą traktuoja ne kaip formą, bet kaip procesą.
Ne paslaptis, kad teritorijų planavimo procesas Lietuvoje itin sudėtingas ir ilgas net atliekant palyginti nesudėtingus projektinius veiksmus. Dvejų ar net trejų metų terminas atgrasydavo nuo ir nemažai investuotojų. Neseniai LR Vyriausybė pritarė Teritorijų planavimo įstatymo projektui, kuris
Amatininkas kartais tampa labiau kūrėjas, nei architektas, globalėjančiame pasaulyje atrajojantis besismelkiančius į sąmonę tarptautinės architektūros įvaizdžius, laikmečio štampus ir estetines madas. Šį akibrokštą ištarti padrąsino jauno estų architekto Mihkel Tuur savadarbis vasarnamis Muhu Maja, realizuotas nedidelėje Muhu
Archajiškas medinis paveldas adekvačios pagarbos, supratimo ir dėmesio Lietuvoje, deja, dar nėra sulaukęs. Jo stinga ne tik iš valstybinių institucijų, bet ir iš paprastų gyventojų, kurie yra jo šeiminkai. Kai statinys apleidžiamas arba netenka patikimo stogo jį
Per pastaruosius 2-3 metus į pasaulinę apšvietimo rinką tvirtais žingsniais atėjo ir įsitvirtino šviesos diodai (LED). Tačiau ši sparčiai išpopuliarėjusi apšvietimo technologija, atrodo, jau greitai turės rimtą konkurentą – organinius šviesos diodus (OLED). Kompanija „Ingo Maurer“ šią
Irano Sahando kalno papėdėje prie sienos su Azerbaidžanu stūkso istorinis Kandovano kaimelis iš daugybės piliakalnio formos namukų. Kai kurių iš vulkaninių uolų išgremžtų jo namukų amžius siekia daugiau nei 700 metų. Vis dėlto per ilgus šimtmečius Kandovano
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001