KEIS TERITORIJŲ PLANAVIMĄ//ŽADAMOS PAPRASTESNĖS IR SKAIDRESNĖS PROCEDŪROS

Ne paslaptis, kad teritorijų planavimo procesas Lietuvoje itin sudėtingas ir ilgas net atliekant palyginti nesudėtingus projektinius veiksmus. Dvejų ar net trejų metų terminas atgrasydavo nuo ir nemažai investuotojų. Neseniai LR Vyriausybė pritarė Teritorijų planavimo įstatymo projektui, kuris planavimo procesą turėtų gerokai supaprastinti.

Naująjį teritorijų planavimo įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos specialistai, bendradarbiaudami su keliomis dešimtimis asociacijų bei organizacijų. Kuriant naujojo įstatymo projektą buvo remiamasi ir Vokietijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos erdvinio planavimo sistemomis, kurios pasižymi ilgalaike praktika ir siekia visuotinai pripažintų darnaus vystymosi tikslų.

PLANUOSIME PAPRASČIAU, IR GREIČIAU

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, dabar galiojančios procedūros naujajame projekte pakeistos iš esmės. Sukurta aiški sistema ir kada sudėtingas teritorijų planavimas yra būtinas, o kada užtenka pasirūpinti kur kas paprastesniais dokumentais. Įsigaliojus naujajam įstatymui, pavyzdžiui, nebereikės detaliojo plano rengti žmogui, tenorinčiam padalinti savo sklypą – užteks kitų, paprastesnių ir kur kas greičiau gaunamų dokumentų. Specialistai tvirtina, jog detaliųjų planų, kurie naujajame įstatyme vadinami užstatymo planais, rengimo atvejų sumažėtų tris ar keturis kartus. Detalieji planai bus privalomi tik atliekant vadinamąjį „tikrąjį“ teritorijų planavimą. Tai yra, kai bus planuojami ne sklypai, o kur kas didesnės erdvė – bent jau gyvenamieji kvartalai su visa reikalinga infrastruktūra. Taip tikimasi pagerinti verslo aplinką, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms bei paspartinti ir praskaidrinti patį procesą. Prognozuojama, jog įsigaliojus naujajai tvarkai procesas sutrumpės iki pusmečio. Vis dėlto, gyvenamuosius  kvartalus pastačiusieji investuotojai turės pasirūpinti bus privaloma pasirūpinti ir infrastruktūra – keliais, jų išasfaltavimu, inžineriniais tinklais, komunikacijomis ir t.t.Tai yra tuo, kad butus įsigiję žmonės negyventų tiesiog plyname lauke stovinčiuose namuose be būtinų patogumų.

BUS DAUGIAU SKAIDRUMO IR MAŽIAU TEISMŲ

Nuo šiol, įgyvendinant valstybinės reikšmės projektus, užteks Vyriausybės sprendimu patvirtinto plano. Pastarasis turės aukštesnę galią nei visi kiti planai, o tai įgalins kur kas greičiau įgyvendinti itin svarbius projektus.

Naujasis teritorijų planavimo įstatymo projektas nenumato, kad detaliuosius planus tvirtintų miestų tarybos. Taip tikimasi užkirsti kelią politiniams žaidimams. Tvirtinti detaliuosius planus bus pavesta savivaldybių administracijų direktoriams. Išplėtojus elektroninės informacijos erdvę, planavimo procesuose aktyviau dalyvaus visuomenė. Žmonės turės galimybę į procesą įsijungti ne kažkada pabaigoje, o jau pradiniame jo rengimo etape. Viso proceso metu jie taip pat galės „kontroliuoti“ dokumento rengimą ir taip apginti viešąjį interesą. Žadama, kad bus nustatyta ir aiški pasiūlymų teikimo, jų nagrinėjimo tvarka. Numatytos priemonės, kurios planavimo eigoje iškylančius ginčus leis spręsti ikiteismine tvarka – ilgas bylinėjimasis teismuose paprastai atima daug laiko bei brangiai kainuoja.