Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje atidaroma dailės paroda „Liaudies meno inspiracijos“. Jos tikslas – vizualaus meno renginys, aktualizuojantis ir analizuojantis lietuvių liaudies meno įkvėptus, šių dienų meno kalba sukurtus kūrinius.
Birželio 22 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16) įvyks parodos „Liaudies meno inspiracijos“ atidarymas. Profesionalūs vizualaus meno atstovai savo kūryboje vienaip ar kitaip perteikia lietuvių liaudies meno bruožus, naudoja įvairiausius jo atspindžius ar interpretacijas. Aptikus tokių pavyzdžių ne vieno menininko kūryboje, atsirado poreikis išskleisti ir nagrinėti šią temą kolektyvinės meno parodos formatu. Greta kūrinių eksponuojamos keleto autorių mintys, pamąstymai apie lietuvių liaudies meną ir jo įtaką kūrybai. Tai pirmoji respublikinė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus inicijuota profesionalių įvairių sričių menininkų paroda.
Viena pagrindinių šių metų parodos idėjų tapo atskleidimas, kas dabartiniams menininkams yra liaudies menas. Atrenkant kūrinius parodai buvo pastebėtas labai platus spektras įkvėpimo šaltinių. Vienus įkvėpė archetipiniai simboliai, aptinkami archaiškiausiose liaudies meno formose, liaudiškoje ornamentikoje. Kitus – karpiniai, liaudies tapybos ir medžio raižinių motyvai, audinių raštai, medinė liaudies architektūra, drožyba, etnografinė senojo kaimo fotografija, tautinis dekoras, tautosaka, mitai, senųjų genčių tradicijos. Trečius – gyvas santykis su liaudies dainomis, sutartinėmis. Dar kitus – tiesiog bendra jausena, atsiradusi domintis savo šaknimis. Pastebėjus tokią inspiracijų įvairovę, nuspręsta parodoje ją išskleisti, parodant viską, ką šiandieniniai Lietuvos menininkai vertina kaip liaudies meną, liaudišką tradiciją, kokias reikšmes jiems atveria „liaudies meno“ sąvoka, kokios liaudiškumo apraiškos juos įkvepia.
Įdomios, įvairios bei netgi prieštaringos ir liaudies meno interpretacijos eksponuojamuose kūriniuose. Vieni kūriniai dvelkia kiek romantišku liaudiškosios tradicijos, praeities idealizavimu, kiti liaudies motyvuose žvalgosi tautinės tapatybės ženklų, treti ironiškai vaizduoja savin panirusį ir pasaulio rūpesčius pamiršusį Rūpintojėlį ar bando perkurti archainius mitus, ketvirti ieško to „neišvėdinamo“ pažįstamo kvapo, reflektuodami lokalizuotą lietuvišką natūrą, dar kiti pašiepia naivią liaudišką patirtį, į liaudies meno kategoriją įtraukdami buitinę fotografiją, architektūrinę saviveiklą ir t. t. Dar kiti kaip tik žavisi liaudiškojo meno nuoširdumu, kiek negrabiu, bet išjaustu liaudišku potėpiu, dygsniu, atspaudu, kurie galbūt vieninteliai ir tegali išreikšti tą „gilų jausmą, vadovavusį droviems bevardžiams lietuvių dailidėms, kuriuose atsispindi visos rasės siela“, kaip dar 1925-aisiais, po tarptautinės Monzos parodos, apie lietuvių liaudies meną rašė šios parodos recenzentai.
Kauno paveikslų galerijoje paroda veiks iki rugsėjo 3 dienos.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
