KAMŠYS TEISINES SPRAGAS: Teritorijų planavimo įstatymui pribrendo pataisos

Teritorijų planavimo įstatymo spragos sudaro sąlygas miestų driekai bei teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ar jų pakeitimus viešinti tik formaliai. LR Vyriausybė ką tik pritarė Aplinkos ministerijos siūlomoms šio įstatymo pataisoms, kurios padėtų išspręsti šias bei kitas miestų darnios plėtros problemas.

VISUOMENĖ TURI ŽINOTI
Kaip teigia aplinkos viceministras Marius Narmontas, Teritorijų planavimo įstatymo pataisos parengtos, įvertinus teritorijų planavimo praktiką ir atsižvelgus į išryškėjusias teisines spragas. Dėl šių spragų vyksta miestų drieka, visuomenė nepakankamai supažindinama su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ar jų pakeitimais, trūksta aiškaus reglamentavimo, kada reikia keisti ar koreguoti šiuos dokumentus, kai kurie detalieji planai nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Siūlomos pataisos skirtos siekti pagrindinio tikslo – darnios teritorijų plėtros ir racionalios urbanizacijos. Tik planuojant teritorijas galima įvertinti visuomenės poreikius, sudaryti sąlygas kokybiškiems urbanistiniams sprendimams. Todėl siūloma įstatymą papildyti nuostatomis apie būtinybę rengti detaliuosius ir (ar) vietovės lygmens bendruosius planus.
Pakeistas teisinis reguliavimas padėtų išvengti dažnų ginčų su vystytojais, užtikrintų, kad visuomenė būtų supažindinama su ilgalaikiais teritorijų vystymo sprendiniais. Siekiant visuomenę labiau įtraukti į planavimo procesus, numatoma suteikti planavimo organizatoriui teisę naudotis papildomais, įstatymo nenurodytais informacijos apie teritorijų planavimo procesą teikimo būdais.

PLANAVIMO PROCESAI VYKTŲ SKAIDRIAU
Kaip praneša Aplinkos ministerija, priėmus siūlomas pataisas, būtų sudaryta galimybė nustatytomis sąlygomis savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytose teritorijose plėsti savivaldybės būsto fondą. Tai iš dalies padėtų spręsti socialinės atskirties problemas ir formuoti socialiai mišrias miestų struktūras, skatintų vystytojus dalyvauti formuojant urbanistinę politiką, bendradarbiauti su savivaldybe ir pasinaudoti pridėtinę vertę sukuriančia didesnio užstatymo intensyvumo teise, numatant pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statybą atitinkamose savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose nurodytose teritorijose.
Aiškiai nustačius, kada teritorijų planavimo dokumentus reikia keisti, o kada koreguoti, savivaldybės galėtų greičiau priimti sprendimus, planavimo procesai vyktų skaidriau, sumažėtų teisminių ginčių ir konfliktų su visuomene. Be to, numatoma galimybė šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinkančius detaliuosius planus, parengtus iki 1996 m. sausio 1 d., savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti negaliojančiais, kad būtų galima statyti pagal bendrojo plano sprendinius, jeigu numatomi sprendiniai yra integralūs su gretimų teritorijų užstatymu.

VALSTYBEI SVARBIUS PROJEKTUS ĮGYVENDINTŲ SPARČIAU
Teritorijų planavimo įstatymo pataisos taip pat turėtų padėti sparčiau įgyvendinti ir valstybei svarbius projektus, nes sudarytų prielaidas koreguoti patvirtintus šių projektų teritorijų planavimo dokumentus, taip pat suteiktų alternatyvią galimybę nesinaudojant šio įstatymo 23 str. nustatytomis išimtimis rengti šiuos dokumentus, kai jų sprendiniai neprieštarauja savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.
Atsižvelgus į besiformuojančią teismų praktiką, siūloma viešąjį interesą ginantiems subjektams nustatyti ne dvejų, o penkerių metų terminą pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo.
Manoma, kad šios ir kitos siūlomos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos padėtų užtikrinti darnesnį šalies miestų vystymąsi.
Teritorijų planavimo įstatymo pataisos dabar bus teikiamos Seimui.