Lietuvos fotografijos mokyklai pamatus padėjusiai Lietuvos fotomegėjų sąjungai šiemet sukanka 80 metų. Sausio 15 dieną Kauno fotografijos galerijoje įvyks šio reikšmingo šalies fotografijai jubiliejaus paminėjimas, bus atidaryta ryškiausių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių jubiliejinė darbų paroda. Pastarąją rengia Kauno fotografijos galerija bei Lietuvos fotomenininkų sąjunga, kuri dabar tęsia Lietuvos fotomėgėjų sąjungos kūrybinę ir visuomeninę veiklą.
Sausio 15 dieną (antradienį) 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a. 1 / Vilniaus g. 2) iškilmingai minimas Lietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-metis. Renginyje bus atidaryta jubiliejinė darbų paroda ryškiausių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių – Vytauto Augustino, Petro Babicko, Balio Buračo, Kazio ir Antaninos Laucių, Stepono Kolupailos, Otto Milaševičiaus, Antano Naruševičiaus ir Medardo Vasiliausko. Jubiliejinė paroda lankytojams bus atvira nuo sausio 16 dienos iki vasario 3 dienos. Parodos partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Valentinas Gylys.
VEIKLĄ NUTRAUKĖ SOVIETINĖ OKUPACIJA
1933 m. sausio 15 dieną Petras Babickas, Steponas Kolupaila, Kazys Laucius, Adomas Varnas ir kiti Kaune įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. Tai buvo viena pirmųjų fotografų organizacijų, numačiusi plačią veiklos programą: „telkti visus Lietuvos fotomėgėjus ir jiems pritariančius, tobulinti mūsų fotografiją meniniu, moksliniu ir praktiniu požiūriu, taip pat propaguoti užsienyje“. Pamažu įsibėgėjo parodinė veikla: buvo surengtos penkios parodos, visos su katalogais. Sąjungos nariai pradėjo dalyvauti ne tik Lietuvos fotoparodose, bet ir užsienyje rengiamuose fotografijos konkursuose bei salonuose. Buvo gauti ir pirmieji tarptautiniai apdovanojimai. Svariausiu įvertinimu reikėtų laikyti aukso medalius, pelnytus 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje.
Lietuvos fotomėgėjų sąjunga (nuo 1936 metų draugija) nuosekliai vykdė įstatuose užsibrėžtus tikslus ir per gan trumpą laiką pasiekė neblogų rezultatų. Deja, tik kiek ilgiau nei 7 metus trukusį mėgėjiškos meninės fotografijos suklestėjimą nutraukė sovietinė okupacija. Buvo likviduotos sovietizacijos nuostatų neatitinkančios, ideologiškai kenksmingos kūrybinės organizacijos, uždaryti tariamai „buržuaziniai“ periodiniai leidiniai. 1940 m. rugpjūčio 26 dieną vidaus reikalų ministras Aleksandras Gudaitis-Guzevičius savo įsakymu ilgiems metams sustabdė Lietuvos meninės fotografijos raidą.
PADĖJO LIETUVOS FOTOGRAFIJOS MOKYKLOS PAMATUS
Nors organizuota fotografų veikla prieškarį buvo trumpalaikė, tačiau jos reikšmė Lietuvos meninės fotografijos raidai didžiulė. Būtent tada buvo padėti lietuvių fotografijos mokyklos pamatai, įtvirtinta meninės fotografijos sąvoka, formavosi kryptis modernizmo link. Be to, rūpintasi fotografijos sklaida užsienyje, pelnyti apdovanojimai, meninė fotografija įsitvirtino periodinių leidinių puslapiuose, pasirodė pirmieji fotografijos vadovėliai, žurnalai, katalogai, fotoalbumai ir kiti leidiniai. Per trumpą laiką buvo įgyvendintos beveik visos Lietuvos fotomėgėjų sąjungos įstatuose numatytos nuostatos ir veiklos kryptys. Ir nors ši sąjunga vadinosi „mėgėjų“, iš tiesų ji buvo kur kas profesionalesnė už Lietuvos fotografų profesionalų draugiją (įkurta 1926 m.), mat būtent mėgėjai savo įstatuose deklaravo tikslus, susijusius su fotografijos meno sklaida.
BUVO VIENINTELĖ SOVIETŲ SĄJUNGOJE
Po Antrojo pasaulinio karo tebesitęsiant sovietinei okupacijai, stalininėms represijoms, stagnacijai, naujo fotografijos pakilimo teko ilgokai palūkėti. Tik prasidėjus „Atšilimui“, 1969 m. lapkričio 19 dieną buvo leista įkurti Lietuvos fotografijos meno draugiją – net 20 metų buvusią vienintelę tokio pobūdžio organizaciją visoje Sovietų sąjungoje (1989 reorganizuotą į Lietuvos fotomenininkų sąjungą). Lietuvos fotografijos meno draugija sėkmingai tęsė prieškarinės Lietuvos fotomėgėjų sąjungos veiklą, pradėjo nuolat rengti parodas, ėmė rūpintis fotografijų leidiniais, tvirtinti užsienio ryšius, kreipti Lietuvos fotografiją nauja vaga.
Parengta pagal Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus informaciją.
