Istorija nėra nuobodi. Ypač – jei turi vaizduotę ir gyveni ne vien televizoriumi, blizgančiais žurnalais ir šia diena. Istorija gali atsiverti, kaip įspūdinga daugiabriaunė civilizacijų erdvė, talpinanti begalę kultūrinių sluoksnių, kurie paprastai slepiasi nuo banalios šiandienybės po tarnybine uždanga „tik acheologams“. Tačiau, kas bent kartą pakliuvo į Kernavę, kai čia ūžia „Gyvosios archeologijos dienos“, žino, kad viena unikaliausių Europos kultūrinių atodangų karaliaus Mindaugo karūnavimo dienomis atsiveria plačiai ir visiems. Senojoje Lietuvos sostinėje liepos 8-10 dienomis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis vyks jau tryliktą kartą.
Kaip žinia, Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004-ųjų liepą buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pripažinta, kad Kernavėliudija unikalią pasauliniu mastu lietuvių kultūrinę tradiciją ir civilizaciją. Anot dosje, Kernavės archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių. Ypač svarbiu laikomas viduramžių (XIII-XIV a.) paveldas – miestas, kapinynas, penki piliakalniai. UNESCO teigimu, tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys, nes mindauginė Kernavė buvo vienas svarbiausių to meto Lietuvos valstybės centrų. Taip pat UNESCO pabrėžia, kad Kernavė atstovauja išskirtinį kraštovaizdžio tipą, kuris iliustruoja svarbų žmonijos istorijos etapą – pagonišką gyvenseną ir pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniška.
11.000 METŲ KULTŪRINĖS REFLEKSIJOS
Kaip praneša „Gyvosios archeologijos dienų“ organizatoriai, šiemet Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodys ir papasakos, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Festivalio svečiai galės patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, nulipdyti puodą, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko.
Akmens amžiaus gyvenvietėje gyvosios archeologijos meistrai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkurs akmens amžiaus žmonių aplinką. Neolitiniame būste bus audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Šalia darbuosis akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių, lankų gamintojai, o greta jų įsikurs jau ankstyvųjų viduramžių gyventojai, kurie pristatys amatus bei kasdieninį gyvenimą.
Šiemet pirmą kartą pamatysime pelenų muilo gamybą, vilnos vėlimą, archajišką popieriaus gamybą ir knygų iliustravimą, susipažinsime su senąja heraldika bei skydų dekoravimu. Jau antrus metus matysime įspūdingą 9-10 a. Vengrijos ankstyvojo valstybės formavimosi laikotarpio amatų ir kasdieninio gyvenimo būdo pristatymą (Jenio gentis), o taip pat ir pirmą kartą demonstruojamą senovės Vengrijos klajoklių gyvenseną – amatus, maisto gamybą, karybą ir muziką (Vengrija, „Onogur“ asociacija).
Juvelyrai iš Sankt Peterburgo pirmą kartą pristatys Šiaurės Vakarų Rusijos bei Skandinavijos kraštų juvelyrinius dirbinius, kostiumo dekoravimą, medžio apdirbimą. Klubas iš Latvijos „Senzeme“ pirmą kartą demonstruos senovės latgalių, žiemgalių ir lyvių kostiumus. Vyks legendinių Lietuvos žirgų – žemaitukų parodomoji programa, šaudymo iš lankų varžybos.
Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai, o senosios muzikos gerbėjus džiugins ansamblis iš Latvijos „Auli“ bei atlikėjai iš Lietuvos – „Žalvarinis“ ir „Marga muzika“. Renginio metu bus demonstruojama ir senovės muzikos instrumentų gamyba, aidės būgnų, dūdmaišių, ragų, kanklių , dambrelių bei kitų archajiškų muzikos instrumentų garsai.
Viduramžių miesto aikštė vilios įprastiniu šurmuliu. Čia sutiksite klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klajūnus. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai, galėsite dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas dr. A.Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą. Vaikams bus rengiami edukaciniai konkursai. „Lektoriume“ bus skaitomos paskaitos bei demonstruojami video filmai apie Kernavės kultūrinį paveldą.
Festivalio svečiai turės galimybę pabendrauti ir su Pilies kalno prieigose archeologinius tyrinėjimus atliekančiais Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais, artimiau susipažinti su archeologinio darbo procesu, vykstančiu nuo 1979 metų.
FESTIVALIO PROGRAMA IR KITA AKTUALI INFORMACIJA
Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas ALKAS
Lietuvių etninės kultūros draugija