Mindaugo karūnavimo diena Kernavėje tradiciškai pažymima tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Tai kasmetinė kelionė laiku, pritraukianti apie 20.000 lankytojų iš visų Lietuvos regionų ir užsienio. Šiandien 11 val. prasideda XXIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis
Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija organizuoja XXI archeologijos vakarus – Marijos Gimbutienės skaitymus. Programoje – 7 susitikimai, 11 pranešimų, beveik 20 pranešėjų ir archeologinių atradimų žemėlapis, nusidriekęs nuo Ukmergės iki Egipto nekropolių. APRĖPS DAUGELĮ ARCHEOLOGIJOS
Akmenėje rengiama kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Šia konferencija yra siekiama informuoti archeologų bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie svarbiausius pastarųjų metų mokslinius archeologų atradimus Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione. Lapkričio 24
Pastaraisiais metais pakilimą išgyvenantys Molėtai planuoja labiau išskleisti savo turistinį potencialą. „AV Projektavimo studija“ neseniai parengė projektinius Luokesos archeologinio komplekso išvystymo ir pritaikymo rekreacijos bei turizmo poreikiams projektinius pasiūlymus. Greta Molėtų telkšantis Luokesų ežeras – patraukli vieta
Kultūriniame Europos žemėlapyje dar mažai pastebima, tačiau turtingą istoriją turinti, Albanija imasi ambicingų archeologinės vietovės plėtros planų. Ką tik surengtą Duresio miesto istorinės dalies vizijos konkursą laimėjo Stefano Boeri vadovaujamas žinomas italų architektūros biuras, kartu su firma
Žemaičių muziejus „Alka“ šiemet gavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą kultūros vertybių restauravimo ir tyrimų projektui „Unikalių Žemaitijos regiono eksponatų restauravimas renovuoto muziejaus ekspozicijoms“. Projekto metu įgyvendintas pagrindinis projekto tikslas – sustabdytas unikalių muziejinių vertybių nykimas. PER 153.000
Joniškyje rengiama Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Renginys dedikuojamas vienai iškiliausių, pasaulinį pripažinimą pelniusių lietuvių mokslininkių, archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei prof. Marijai Gimbutienei. Lapkričio 26 ir 27 dienomis Joniškyje, Baltojoje sinagogoje (Miesto a.
Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias prof. Marijos Gimbutienės hipotezes. Iškėlusi pastarąsias, archeologė įtvirtino savo vardą akademiniame pasaulyje. EUROPOJE VYRAVO DEIVĖS RELIGIJA Rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį) Istorijų namuose (T.Kosciuškos g. 3)
Rytoj, birželio 8 dieną Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus palėpės erdvėje pristatoma architekto Žybarto Simonaičio kurta kino juosta „Kauno Rotušė 1967–1973 m.“. Kino juostoje architektas matomai siekė kuo detaliau parodyti restauratorių, archeologų darbo kasdienybę, nevengdamas šmaikštumo, buities
Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“. Taip į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, tarp kurių – 5.000 metų skaičiuojanti garsioji apeiginė lazda su briedės galva. VISUOMENEI IKI
Prieš 40 metų Kernavėje pradėti archeologiniai tyrimai atskleidė svarbią Lietuvos valstybės formavimosi istorijos dalį. Tai vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas, pirmoji istorijos metraščiuose minima Lietuvos kunigaikštystės sostinė. Spalio 18 dieną bus atidaryta speciali paroda, skirta archeologinių
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos archeologijos draugija, prisijungdami prie Nacionalinio prevencinės archeologijos tyrimų instituto (Prancūzija) idėjos, organizuoja Archeologijos dienas. Siūloma plačiausia tokio tipo renginių programa Lietuvoje. KONSULTACIJOS IR TEMINĖS EKSKURSIJOS Birželio 14 ir 15 dienomis Lietuvos
VšĮ Kultūros paveldo akademija birželį Dubingiuose rengia moksleivių stovyklą „Vasaros archeologijos mokykla 2019“. Tai puiki proga vaikams praktiškai ir betarpiškai pažinti archeologijos mokslo subtilybes. Birželio 17-23 dienomis Dubingių piliavietėje (Molėtų raj.) įvyks tradicinė Lietuvos moksleivių stovykla „Vasaros archeologijos
Prieš 92 metus Šilalės rajono Nasvytalių kaime ūkininkas Juozas Radžius išarė XVII-XVIII amžių aukso lobį. Šį Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomą vertingiausią Lietuvoje tiek istoriniu, tiek materialiniu aspektais lobį rytoj pirmą kartą iš arti bus galima pamatyti
Lietuva – piliakalnių kraštas. Tai daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje šiandien bus pristatyta knyga „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“. Paskutinę sausio dieną 17.30
Viloje „Anapilis“ įsikūrusiame Palangos kurorto muziejuje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Renginys skirtas naujausių archeologinių tyrinėjimų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose duomenims pristatyti bei praėjusių metų archeologinių tyrinėjimų rezultatams aptarti. DAUGIAU NEI 40 METŲ TRADICIJA Lapkričio
Klaipėdos miesto savivaldybės organizuoja ekskursijas „ArchKlaipėda: nuo archeologijos link architektūros“. Tai pažintinės ekskursijos, nuo objekto iki objekto, nuo klausimo prie atsakymo. Rugsėjo 16 dieną (šeštadienį) 12 val. ir rugsėjo 17 dieną (sekmadienį) 11 val. Klaipėdoje įvyks pažintinės
Žalvario ir geležies amžiuose piliakalniuose stovėjo medinės pilys, ten virė gyvenimas. Viduramžiais medinių pilių nebeliko, Tačiau piliakalniai lietuviškame kraštovaizdyje vis tiek traukė žmonių dėmesį. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaroma paroda „Piliakalniai be pilių“, kurioje eksponuojami
Ukmergės rajono Samantonių kaime planuojama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę, kuri būtų atvira visuomenei ir supažindintų su mūsų krašto priešistorę. Šios gyvenvietės atstatymo galimybės ką tik aptartos konferencijoje, surengtoje VšĮ „Baltų Atlantida“. Priešistorinė gyvenvietė (vėlyvojo neolito ir ankstyvąjį
Uostamiesčio savivaldybė ką tik aptarė planus atkuriamoje Klaipėdos pilies šiaurinėje kurtinoje įrengti muziejaus ekspoziciją. Čia numatoma suformuoti 2 naujas erdves, kuriose bus pristatomos interaktyvios ekspozicijos, skirtos XIV–XVII amžiaus Klaipėdos pilies ir miesto archeologijai. Šiuo metu vyksta Klaipėdos
Prieš dvejus metus, statant Koncertų salę, gauti pirmi rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo vien žvejų kaimelis. Ką tik archeologai greta rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai kitų vertingų
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, atidaroma paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Parodoje eksponuojami radiniai atspindi įvairią Lietuvos archeologinę medžiagą nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos.
Vilniaus universitete rengiamas XXII Europos archeologų asociacijos kongresas. Vis kitoje Europos žemyno šalyje vykstantis vienas didžiausių Europos mokslinių renginių kasmet pritraukia 2.000 dalyvių. Archeologai rinksis nuo rugpjūčio 31 dienos iki rugsėjo 4-osios.
Artėjant piliakalnių metams, Kultūros vertybių registrą papildė Radiškio piliakalnis. Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje stūksantis Radiškio piliakalnis išsiskiria, nes beveik neturi aiškios aikštelės arba ši yra smarkiai nuolaidėjanti į Šventosios upės slėnį. Kol kas neaišku ar tokia Radiškių
Valdovų Rūmai rengia mokslinę konferenciją „Naujausi Lietuvos pilių archeologiniai tyrimai“. Konferencija siekia mokslininkams ir visuomenei pristatyti per pastaruosius metus vykusių Lietuvos pilių bei kitų istorijos pažinimui svarbių objektų archeologinių tyrimų rezultatus, radinius ir reikšmingas išvadas.
Kauno jėzuitų namai užima visą senamiesčio kvartalą tarp Rotušės aikštės, T.Daugirdo ir Aleksoto gatvių, Jėzuitų skersgatvio. Čia stovi jėzuitų bažnyčia, paslaptingasis Perkūno namas ir kiti istoriniai bei nauji pastatai. Šios svarbios istorinio Kauno dalies istoriją šiandien prakalbins
Kaune, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos muziejuje atidaroma paroda „Terra humana“. Ekspozicijoje – Kristinos Sereikaitės fotografijos, Beno Šarkos videodarbas ir unikalus archeologinis radinys Kauno senamiestyje – antikinių skulptūrų kolekcijos likučiai.
Lietuvos architektų sąjunga ir Anykščių rajono savivaldybė, iš dalies remiant Lietuvos kultūros tarybai, įgyvendina bendrą projektą-kūrybines dirbtuves „Senojo Anykščių miesto archeologinės ekspozicijos miesto centrinėje dalyje įrengimas ir pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms“. Projekto tikslas – parengti senojo Anykščių
Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pristatoma archeologo Mindaugo Bertašiaus naujoji knyga „Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis“. Renginyje dalyvaus pats knygos autorius, knygos recenzentas prof. Vytautas Levandauskas, kiti paveldo specialistai.
Lietuvos archeologija besidominčius skaitytojus metų pabaigoje pasieks kasmetinis mokslinis-informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Pastarajame apžvelgiami visų 2012 metais vykdytų archeologinių tyrinėjimų rezultatai. Leidinys išsiskiria solidumu – savo 700 puslapių perkopusia apimtimi.
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001