PILIAKALNIAI BE PILIŲ: Paroda Chaimo Frenkelio viloje

Žalvario ir geležies amžiuose piliakalniuose stovėjo medinės pilys, ten virė gyvenimas. Viduramžiais medinių pilių nebeliko, Tačiau piliakalniai lietuviškame kraštovaizdyje vis tiek traukė žmonių dėmesį. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaroma paroda „Piliakalniai be pilių“, kurioje eksponuojami piliakalnių archeologiniai radiniai, edukaciniai stendai bei išmanią piliakalnių dėlionę.
PILYS NUĖJO UŽMARŠTIN
Lietuvos Respublikos Seimui šiuo metus paskelbus Piliakalnių metais, Šiaulių „Aušros“ muziejus rugsėjo 14 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) atidaro parodą „Piliakalniai be pilių“.
Lietuvoje šiandien suskaičiuoti 824 piliakalniai. Apie pilyse kadaise virusį gyvenimą pasakoja dar matomi žemės paviršiuje gynybiniai įtvirtinimai ir archeologinių tyrimų metu surinkti radiniai. Ginklai kalba apie pilių gynybą, darbo įrankiai – apie kasdienius buities rūpesčius, papuošalai – apie pilėnų išvaizdą ir to meto juvelyrikos meną. Pasitaiko piliakalniuose ir itin retų radinių – tokie yra trys apeiginiai raginiai kirveliai iš Jurgaičių piliakalnio (Šiaulių r.), liudijantys čia buvus pagonišką šventvietę.
Kad ir kokios galingos buvo pilys, prieš išrastą naują šaunamąjį ginklą – patrankas – atsilaikyti negalėjo. XV a. I p. medinių pilių jau nevertėjo atstatinėti, jas išstūmė mūrinės pilys.
Medinės pilys nuėjo užmarštin, bet piliakalniai lietuviškame kraštovaizdyje išsiskyrė forma ir vis tiek traukė žmonių dėmesį. Apie juos buvo pasakojamos legendos, piliakalnius piešė dailininkai, fotografavo fotomenininkai. Čia tęsiamos sakralinės tradicijos nuo pagoniškų laikų, pvz., Jurgaičių piliakalnis – dabartinis Kryžių kalnas – iki mūsų dienų išliko apeigine gilaus  religinio turinio vieta. Ne viename piliakalnyje įrengtos kapinės.
ARCHEOLOGIJA, EDUKACIJA, IŠMANIOJI DĖLIONĖ
Nepraslydo piliakalniai ir pro savo ideologiją siekusių įamžinti politikų akis. Būtent prie Salduvės piliakalnio (Šiauliai) buvo parinkta vieta sovietinės armijos monumentui. Kol dar menkai buvo rūpinamasi kultūros paveldo apsauga, piliakalniai dažnai nukentėdavo nuo ūkinės veiklos. Yra tokių, kurių nė pėdsakų neliko.
Šiandien piliakalnius saugo nekilnojamosios kultūros vertybės statusas. Naudojame juos kaip įvairių kultūrinių renginių vietą, įtraukiame į turizmo maršrutus, tvarkome ir prižiūrime jų aplinką. Tyrinėjame ir saugome juos kaip archeologijos paminklus, baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolius.
Chaimo Frenkelio viloje eksponuojamoje parodoje lankytojai išvys originalius konservuotus piliakalnių archeologinius radinius, galės pasitikrinti savo žinias prie edukacinių stendų, sudėlioti priešistorės laiko juostą, „pastatyti“ pilį ant piliakalnio maketo ar sudėlioti išmanią piliakalnių dėlionę.
Parodos organizatoriai – Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologai: Audronė Šapaitė, Virginija Ostašenkovienė, Tomas Grigas. Parodos dizainerė Z.Šulcienė, UAB „ZET-A-ZET“. Plakatų dizaineris V.Dambrauskas. Parodos rėmėjai: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybė.
Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 6 dienos. Šį Europos paveldo dienoms skirtą projektą iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Parengta pagal Šiaulių „Aušros“ muziejaus informaciją.
Nuotrauka; Bubių piliakalnis, foto: Šiaulių „Aušros“ muziejus.