deivepl_210900_e02_xxx

DEIVĖS IR KARIAI: M.Gimbutienę įkvėpę Europos muziejų eksponatai

2021-09-16
PILOTAS.LT

Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias prof. Marijos Gimbutienės hipotezes. Iškėlusi pastarąsias, archeologė įtvirtino savo vardą akademiniame pasaulyje.

EUROPOJE VYRAVO DEIVĖS RELIGIJA
Rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį) Istorijų namuose (T.Kosciuškos g. 3) atidaroma tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“. Paroda supažindina su žymiausia lietuve archeologe pasaulyje Marija Gimbutiene (1921–1994) ir jos mokslinėmis įžvalgomis. Lankytojui atskleidžiamos dvi fundamentalios mokslininkės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir tapatybę, pelniusios jai visuotinį pripažinimą ir įkvėpusios naujus mokslinius, visuomeninius judėjimus.
Prieš 8.000 metų pietrytinėje Europos dalyje ėmė plisti pirmieji žemdirbiai, atsinešę žinias, papročius, sambūvio nuostatas ir atsigabenę naminius gyvūnus iš Artimųjų Rytų. Prisitaikius prie gamtinių sąlygų, užmezgus ryšius su vietinėmis medžiotojų-žvejų bendruomenėmis, nuo Graikijos iki Karpatų kūrėsi savita kultūra, kurią M.Gimbutienė pavadino Senąja Europa. Čia klestėjo meno ir technologijų įvairovė, bet akivaizdūs buvo ir bendri bruožai: stambios, šimtmečius gyvavusios gyvenvietės, keramikos, metalurgijos ir kitų sričių specializacija, prekyba ir netgi rašto užuomazgos. Tačiau svarbiausia, kad ši visuomenė savo gyvenimą grindė moteriškų dievybių kultu ir čia vyravo Deivės religija.
Ši civilizacija žlugo iš stepių prieš 6.000 metų ėmus veržtis Kurganų kultūros žmonėms. Tai buvo gyvulininkyste besivertę klajokliai, apsiginklavę durklais, kirviais ir lankais, atpažįstami iš ypatingo būdo laidoti savo artimuosius pilkapiuose – kurganuose. Jų paskleista indoeuropiečių kalba, patriarchalinės tradicijos, tridalis pasaulio suvokimas tapo neatsiejamu šiandieninės Europos kultūros pagrindu.

ILIUSTRUOJA ARCHEOLOGINIAI RADINIAI
M.Gimbutienes Europos kultūrinį virsmą apibūdinančias hipotezes parodoje iliustruoja būtent tie archeologiniai radiniai, kuriais mokslininkė kliovėsi jas iškeldama. Į parodą Lietuvoje, Istorijų namuose, šie unikalūs eksponatai atvyko iš penkiolikos įvairių Europos muziejų ir įstaigų.
Trečioji parodos dalis ne mažiau svarbi. Ji – apie pačią M.Gimbutienės asmenybę ir jos gyvenimą, apie moterį, pasitraukusią iš Lietuvos dėl sovietų okupacijos, ištvėrusią migracijos keliamus sunkumus, bet neatsisakiusią savo svajonių ir tapusią pasaulinio garso mokslininke. Jos gyvenimas – tai absoliučiai išskirtinė istorija.
Paroda Istorijų namuose veiks iki kitų metų kovo 13 dienos.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos respublikos kultūros ministerija, LRT, JCDecaux.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją.
Titulinis pav.: Antropomorfinė skulptūrėlė. Hamandžios kultūra, 5.000–4.600 m. pr. Kr, Baia, Tulčos aps., Rumunijos nacionalinio muziejaus kolekcija. Foto: LNM.

deivepl_210900_e01_xxx

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

deivepl_210900_e02_xxx

DEIVĖS IR KARIAI: M.Gimbutienę įkvėpę Europos muziejų eksponatai

2021 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias prof. Marijos Gimbutienės hipotezes. Iškėlusi pastarąsias, archeologė įtvirtino savo vardą akademiniame pasaulyje. EUROPOJE

Kauno rotušė

KAUNO ROTUŠĖ 1967–1973 M.: Kino juosta atnaujintoje palėpės erdvėje

2021 birželio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj, birželio 8 dieną Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus palėpės erdvėje pristatoma architekto Žybarto Simonaičio kurta kino juosta „Kauno Rotušė 1967–1973 m.“. Kino juostoje architektas

Senovės Egiptas

ISTORIJŲ NAMAI RISISTATO: Lietuviški Egipto mumijų ir sarkofagų tyrinėjimai

2021 gegužės 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje ką tik atidaryti Istorijų namai nuo šiandien kviečia į parodą „Ką slepia sarkofagas: Senovės Egipto mumijų tyrimai“. Parodos lankytojai čia turi išskirtinę galimybę pamatyti

kazak_fo_210300_e03_xxx

TAI, KO NEBEBUS: T.Kazakevičiaus paroda apie nykstantį Lietuvos kaimą

2021 kovo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien virtualiai atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tai, ko nebebus“ – tai fotografijų ciklas, pristatantis penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą. Ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų

Briedžių briedė

SUGRĮŽO Į PAJŪRĮ: Apeiginė lazda ir kiti akmens amžiaus eksponatai

2020 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“. Taip į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, tarp kurių

Kernavė

4 DEŠIMTMEČIAI: Kernavės archeologinių tyrimų jubiliejus

2019 spalio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 40 metų Kernavėje pradėti archeologiniai tyrimai atskleidė svarbią Lietuvos valstybės formavimosi istorijos dalį. Tai vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas, pirmoji istorijos metraščiuose minima

Archeologijos dienos

ARCHEOLOGIJOS DIENOS: Plačiausia renginių programa Lietuvoje

2019 birželio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos archeologijos draugija, prisijungdami prie Nacionalinio prevencinės archeologijos tyrimų instituto (Prancūzija) idėjos, organizuoja Archeologijos dienas. Siūloma plačiausia tokio tipo renginių

Archeologijos mokykla

VASAROS ARCHEOLOGIJOS MOKYKLA: Tradicinė moksleivių stovykla Dubingiuose

2019 gegužės 22Be komentarųPILOTAS.LT

VšĮ Kultūros paveldo akademija birželį Dubingiuose rengia moksleivių stovyklą „Vasaros archeologijos mokykla 2019“. Tai puiki proga vaikams praktiškai ir betarpiškai pažinti archeologijos mokslo subtilybes. Birželio

Nasvytalių lobis

LEGENDINIS NASVYTALIŲ LOBIS: Šimtmečio archeologinių atradimų pristatymas

2018 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 92 metus Šilalės rajono Nasvytalių kaime ūkininkas Juozas Radžius išarė XVII-XVIII amžių aukso lobį. Šį Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomą vertingiausią Lietuvoje tiek istoriniu,

Kačerginės piliakalnis

NEŽINOMAS PAVELDAS: Knygos apie baltų piliakalnius pristatymas

2018 sausio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuva – piliakalnių kraštas. Tai daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

archeologija

NAUJAUSI ARCHEOLOGINIAI TYRINĖJIMAI: Baltų nekropolis Ukrainoje ir kiti atradimai

2017 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Viloje „Anapilis“ įsikūrusiame Palangos kurorto muziejuje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Renginys skirtas naujausių archeologinių tyrinėjimų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose duomenims pristatyti bei

Archeologija

NUO ARCHEOLOGIJOS LINK ARCHITEKTŪROS: 2 ekskursijos po Klaipėdą

2017 rugsėjo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybės organizuoja ekskursijas „ArchKlaipėda: nuo archeologijos link architektūros“. Tai pažintinės ekskursijos, nuo objekto iki objekto, nuo klausimo prie atsakymo. Rugsėjo 16 dieną (šeštadienį)

Piliakalnis

PILIAKALNIAI BE PILIŲ: Paroda Chaimo Frenkelio viloje

2017 rugsėjo 11Be komentarųPILOTAS.LT

Žalvario ir geležies amžiuose piliakalniuose stovėjo medinės pilys, ten virė gyvenimas. Viduramžiais medinių pilių nebeliko, Tačiau piliakalniai lietuviškame kraštovaizdyje vis tiek traukė žmonių dėmesį. Šiaulių

konfe_uk_170700_e01_xxx

PRISTATYS PRIEŠISTORĘ: Prie Ukmergės planuojama atkurti neolito gyvenvietę

2017 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Samantonių kaime planuojama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę, kuri būtų atvira visuomenei ir supažindintų su mūsų krašto priešistorę. Šios gyvenvietės atstatymo galimybės ką tik

pilis_kl_170100_e01_xxx

KLAIPĖDOS PILIES ATKŪRIMAS: Šiaurinėje kurtinoje – 2 muziejaus erdvės

2017 sausio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiesčio savivaldybė ką tik aptarė planus atkuriamoje Klaipėdos pilies šiaurinėje kurtinoje įrengti muziejaus ekspoziciją. Čia numatoma suformuoti 2 naujas erdves, kuriose bus pristatomos interaktyvios ekspozicijos,

palan_istor_161200_e01_xxx

RASTI ĮRODYMAI PO ŽEME: XVI a. Palanga nebuvo vien žvejų kaimelis

Prieš dvejus metus, statant Koncertų salę, gauti pirmi rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo vien žvejų kaimelis. Ką tik archeologai greta rekonstruojamos Grafų Tiškevičių

images_phocagallery_4797_zvirg_foto_1610_4797_zvirg_fo_161000_e02_xxx

KITOKIA LIETUVA://S.ŽVIRGŽDO JUBILIEJINĖ PARODA „2010–2016 METŲ FOTOGRAFIJOS“

Fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas savo kūrybinį palikimą – daugiau nei 11 tūkstančių negatyvų ir 500 autorinių fotografijų atspaudų – padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui. Šiandien muziejuje atidaroma

images_phocagallery_4718_arche_liet_1608_4718_arche_lt_160800_e05_xxx

15 ARCHEOLOGIJOS ATRADIMŲ METŲ://LIETUVOS TYRIMŲ EKSPOZICIJA BASTĖJOJE

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, atidaroma paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Parodoje eksponuojami radiniai atspindi įvairią Lietuvos archeologinę medžiagą nuo akmens amžiaus iki

images_pulsas_foto_4705_arche_kl_050700_e01_bra

ARCHEOLOGAI ATVYKSTA://VIENAS DIDŽIAUSIŲ KASMETINIŲ MOKSLINIŲ RENGINIŲ

Vilniaus universitete rengiamas XXII Europos archeologų asociacijos kongresas. Vis kitoje Europos žemyno šalyje vykstantis vienas didžiausių Europos mokslinių renginių kasmet pritraukia 2.000 dalyvių. Archeologai rinksis

images_pulsas_foto_4394_gimbu_pl_160300_e01_xxx

XIII GIMBUTIENĖS SKAITYMAI://KLAJOKLIŲ ŽENKLAI IR BALTŲ LAIDOJIMO PAMINKLAI

Lietuvos nacionaliniame muziejuje tryliktą kartą rengiami prof. Marijai Gimbutienei dedikuoti skaitymai. Šiandienos renginyje bus galima susipažinti su neseniai surastais paslaptingais Kazachstano stepių klajoklių ženklais iš

images_straipsniu_foto_4252_pilia_uk_160100_e02_xxx

PILIAKALNIŲ METAMS ARTĖJANT://RADIŠKIO PILIAKALNIUI – TEISINĖ APSAUGA

Artėjant piliakalnių metams, Kultūros vertybių registrą papildė Radiškio piliakalnis. Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje stūksantis Radiškio piliakalnis išsiskiria, nes beveik neturi aiškios aikštelės arba ši yra

images_pulsas_foto_4035_arche_vn_140900_e01_xxx

LIETUVOS PILYS://KONFERENCIJA APIE NAUJAUSIUS ARCHEOLOGINIUS TYRIMUS

Valdovų Rūmai rengia mokslinę konferenciją „Naujausi Lietuvos pilių archeologiniai tyrimai“. Konferencija siekia mokslininkams ir visuomenei pristatyti per pastaruosius metus vykusių Lietuvos pilių bei kitų istorijos

images_phocagallery_3854_jezui_kvar_1506_3854_jezui_kn_e04_bra

KAUNO MIESTO ISTORIJA://JĖZUITŲ KVARTALO ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI

Kauno jėzuitų namai užima visą senamiesčio kvartalą tarp Rotušės aikštės, T.Daugirdo ir Aleksoto gatvių, Jėzuitų skersgatvio. Čia stovi jėzuitų bažnyčia, paslaptingasis Perkūno namas ir kiti

images_pulsas_foto_3499_terra_fo_150100_e01_xxx

TERRA HUMANA://FOTOGRAFIJOS, VIDEODARBAS, UNIKALUS ARCHEOLOGINIS RADINYS

Kaune, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos muziejuje atidaroma paroda „Terra humana“. Ekspozicijoje – Kristinos Sereikaitės fotografijos, Beno Šarkos videodarbas ir unikalus archeologinis radinys Kauno senamiestyje

images_pulsas_foto_3414_dirbt_pr_081000_e01_BRA

ANYKŠČIŲ ARCHEOLOGIJA://KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ EKSPOZICIJOS IDĖJŲ PRISTATYMAS

Lietuvos architektų sąjunga ir Anykščių rajono savivaldybė, iš dalies remiant Lietuvos kultūros tarybai, įgyvendina bendrą projektą-kūrybines dirbtuves „Senojo Anykščių miesto archeologinės ekspozicijos miesto centrinėje dalyje