deivepl_210900_e02_xxx

DEIVĖS IR KARIAI: M.Gimbutienę įkvėpę Europos muziejų eksponatai

2021-09-16
PILOTAS.LT

Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias prof. Marijos Gimbutienės hipotezes. Iškėlusi pastarąsias, archeologė įtvirtino savo vardą akademiniame pasaulyje.

EUROPOJE VYRAVO DEIVĖS RELIGIJA
Rugsėjo 23 dieną (ketvirtadienį) Istorijų namuose (T.Kosciuškos g. 3) atidaroma tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“. Paroda supažindina su žymiausia lietuve archeologe pasaulyje Marija Gimbutiene (1921–1994) ir jos mokslinėmis įžvalgomis. Lankytojui atskleidžiamos dvi fundamentalios mokslininkės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir tapatybę, pelniusios jai visuotinį pripažinimą ir įkvėpusios naujus mokslinius, visuomeninius judėjimus.
Prieš 8.000 metų pietrytinėje Europos dalyje ėmė plisti pirmieji žemdirbiai, atsinešę žinias, papročius, sambūvio nuostatas ir atsigabenę naminius gyvūnus iš Artimųjų Rytų. Prisitaikius prie gamtinių sąlygų, užmezgus ryšius su vietinėmis medžiotojų-žvejų bendruomenėmis, nuo Graikijos iki Karpatų kūrėsi savita kultūra, kurią M.Gimbutienė pavadino Senąja Europa. Čia klestėjo meno ir technologijų įvairovė, bet akivaizdūs buvo ir bendri bruožai: stambios, šimtmečius gyvavusios gyvenvietės, keramikos, metalurgijos ir kitų sričių specializacija, prekyba ir netgi rašto užuomazgos. Tačiau svarbiausia, kad ši visuomenė savo gyvenimą grindė moteriškų dievybių kultu ir čia vyravo Deivės religija.
Ši civilizacija žlugo iš stepių prieš 6.000 metų ėmus veržtis Kurganų kultūros žmonėms. Tai buvo gyvulininkyste besivertę klajokliai, apsiginklavę durklais, kirviais ir lankais, atpažįstami iš ypatingo būdo laidoti savo artimuosius pilkapiuose – kurganuose. Jų paskleista indoeuropiečių kalba, patriarchalinės tradicijos, tridalis pasaulio suvokimas tapo neatsiejamu šiandieninės Europos kultūros pagrindu.

ILIUSTRUOJA ARCHEOLOGINIAI RADINIAI
M.Gimbutienes Europos kultūrinį virsmą apibūdinančias hipotezes parodoje iliustruoja būtent tie archeologiniai radiniai, kuriais mokslininkė kliovėsi jas iškeldama. Į parodą Lietuvoje, Istorijų namuose, šie unikalūs eksponatai atvyko iš penkiolikos įvairių Europos muziejų ir įstaigų.
Trečioji parodos dalis ne mažiau svarbi. Ji – apie pačią M.Gimbutienės asmenybę ir jos gyvenimą, apie moterį, pasitraukusią iš Lietuvos dėl sovietų okupacijos, ištvėrusią migracijos keliamus sunkumus, bet neatsisakiusią savo svajonių ir tapusią pasaulinio garso mokslininke. Jos gyvenimas – tai absoliučiai išskirtinė istorija.
Paroda Istorijų namuose veiks iki kitų metų kovo 13 dienos.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos respublikos kultūros ministerija, LRT, JCDecaux.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją.
Titulinis pav.: Antropomorfinė skulptūrėlė. Hamandžios kultūra, 5.000–4.600 m. pr. Kr, Baia, Tulčos aps., Rumunijos nacionalinio muziejaus kolekcija. Foto: LNM.

deivepl_210900_e01_xxx

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

gyvos_ke_230000_e02_xxx

KASMETINĖ KELIONĖ LAIKU: Kernavėje prasideda eksperimentinės archeologijos festivalis

2024 liepos 5Be komentarųPILOTAS.LT

Mindaugo karūnavimo diena Kernavėje tradiciškai pažymima tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Tai kasmetinė kelionė laiku, pritraukianti apie 20.000 lankytojų iš visų Lietuvos

gimbu_pl_240200_e02_xxx

PAKVIES ARCHEOLOGIJOS VAKARAI: 7 susitikimai, 11 pranešimų, kone 20 pranešėjų

2024 vasario 12Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija organizuoja XXI archeologijos vakarus – Marijos Gimbutienės skaitymus. Programoje – 7 susitikimai, 11 pranešimų, beveik 20 pranešėjų ir

arche_lt_231100_e01_xxx

AKMENĖJE RINKSIS ARCHEOLOGAI: Sukvies kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos konferencija

2023 lapkričio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Akmenėje rengiama kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Šia konferencija yra siekiama informuoti archeologų bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie svarbiausius

Kaunas

MIESTOVAIZDŽIO KOLEKCININKAMS: Surinkti ir išleisti seniausieji Kauno atvirukai

2023 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido 7 metus bendra kolekcininko Vaidoto Ščiaponio ir muziejaus iniciatyva rengtą seniausiųjų Kauno atvirukų katalogą. Leidinys skaitytojus pakvies į intriguojančią pažintį su

VU 4-asis paskaitų ciklas

NEAKIVAIZDINĖS ISTORIJOS STUDIJOS: 12 pasakojimų apie žmogų ir aplinką

2023 spalio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto

Luokesos archeologinio komplekso išvystymas ir pritaikymas rekreacijos bei turizmo poreikiams (arch. V.Stalaučinskas, A.Stalaučinskas).

IŠSKLEIS TURISTINĮ POTENCIALĄ: Rengiamas Luokesų ežero archeologijos įveiklinimo projektas

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pastaraisiais metais pakilimą išgyvenantys Molėtai planuoja labiau išskleisti savo turistinį potencialą. „AV Projektavimo studija“ neseniai parengė projektinius Luokesos archeologinio komplekso išvystymo ir pritaikymo rekreacijos bei

Lietuvos nacionalinis muziejus

ATNAUJINS NAUJĄJĮ ARSENALĄ: Rekonstrukcijai planuoja skirti 16 mln. eurų

2023 vasario 27Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus 2024–2026 metais planuoja atnaujinti vieną pagrindinių padalinių – Naująjį arsenalą. Muziejaus atstovo teigimu, dabartiniais skaičiavimais, viso projekto vertė galėtų siekti apie 16

Senovės Mikėnų kultūros prekybinių ryšių žemėlapis Mikėnų muziejuje, Graikijoje. Foto: ©PILOTAS.LT

GINTARO KELIAS: Tarptautinė artefaktų paroda nuo Romos iki Baltijos

2022 spalio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Istorijų namuose, Vilniuje atidaroma paroda „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. Tai bus didžiausia šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinė paroda,

Duresis

ALBANIJA KURS KULTŪROS VARTUS: Archeologijos parko konkursą laimėjo S.Boeri

2022 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūriniame Europos žemėlapyje dar mažai pastebima, tačiau turtingą istoriją turinti, Albanija imasi ambicingų archeologinės vietovės plėtros planų. Ką tik surengtą Duresio miesto istorinės dalies vizijos

Alka

ŽEMAIČIŲ MUZIEJUS: Restauruota 430 archeologinių radinių bei 7 paveikslai

2021 gruodžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Žemaičių muziejus „Alka“ šiemet gavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą kultūros vertybių restauravimo ir tyrimų projektui „Unikalių Žemaitijos regiono eksponatų restauravimas renovuoto muziejaus ekspozicijoms“. Projekto metu

Archeologų konferencija

M.GIMBUTIENĖS 100-MEČIUI: Naujausi archeologiniai tyrinėjimai

2021 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Joniškyje rengiama Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Renginys dedikuojamas vienai iškiliausių, pasaulinį pripažinimą pelniusių lietuvių mokslininkių, archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei prof.

deivepl_210900_e02_xxx

DEIVĖS IR KARIAI: M.Gimbutienę įkvėpę Europos muziejų eksponatai

2021 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias prof. Marijos Gimbutienės hipotezes. Iškėlusi pastarąsias, archeologė įtvirtino savo vardą akademiniame pasaulyje. EUROPOJE

Kauno rotušė

KAUNO ROTUŠĖ 1967–1973 M.: Kino juosta atnaujintoje palėpės erdvėje

2021 birželio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj, birželio 8 dieną Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus palėpės erdvėje pristatoma architekto Žybarto Simonaičio kurta kino juosta „Kauno Rotušė 1967–1973 m.“. Kino juostoje architektas

Senovės Egiptas

ISTORIJŲ NAMAI RISISTATO: Lietuviški Egipto mumijų ir sarkofagų tyrinėjimai

2021 gegužės 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje ką tik atidaryti Istorijų namai nuo šiandien kviečia į parodą „Ką slepia sarkofagas: Senovės Egipto mumijų tyrimai“. Parodos lankytojai čia turi išskirtinę galimybę pamatyti

kazak_fo_210300_e03_xxx

TAI, KO NEBEBUS: T.Kazakevičiaus paroda apie nykstantį Lietuvos kaimą

2021 kovo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien virtualiai atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tai, ko nebebus“ – tai fotografijų ciklas, pristatantis penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą. Ieškodamas įsimintinų ir iškalbingų

Briedžių briedė

SUGRĮŽO Į PAJŪRĮ: Apeiginė lazda ir kiti akmens amžiaus eksponatai

2020 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“. Taip į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, tarp kurių

Kernavė

4 DEŠIMTMEČIAI: Kernavės archeologinių tyrimų jubiliejus

2019 spalio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 40 metų Kernavėje pradėti archeologiniai tyrimai atskleidė svarbią Lietuvos valstybės formavimosi istorijos dalį. Tai vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas, pirmoji istorijos metraščiuose minima

Archeologijos dienos

ARCHEOLOGIJOS DIENOS: Plačiausia renginių programa Lietuvoje

2019 birželio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos archeologijos draugija, prisijungdami prie Nacionalinio prevencinės archeologijos tyrimų instituto (Prancūzija) idėjos, organizuoja Archeologijos dienas. Siūloma plačiausia tokio tipo renginių

Archeologijos mokykla

VASAROS ARCHEOLOGIJOS MOKYKLA: Tradicinė moksleivių stovykla Dubingiuose

2019 gegužės 22Be komentarųPILOTAS.LT

VšĮ Kultūros paveldo akademija birželį Dubingiuose rengia moksleivių stovyklą „Vasaros archeologijos mokykla 2019“. Tai puiki proga vaikams praktiškai ir betarpiškai pažinti archeologijos mokslo subtilybes. Birželio

Nasvytalių lobis

LEGENDINIS NASVYTALIŲ LOBIS: Šimtmečio archeologinių atradimų pristatymas

2018 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 92 metus Šilalės rajono Nasvytalių kaime ūkininkas Juozas Radžius išarė XVII-XVIII amžių aukso lobį. Šį Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomą vertingiausią Lietuvoje tiek istoriniu,

Kačerginės piliakalnis

NEŽINOMAS PAVELDAS: Knygos apie baltų piliakalnius pristatymas

2018 sausio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuva – piliakalnių kraštas. Tai daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

archeologija

NAUJAUSI ARCHEOLOGINIAI TYRINĖJIMAI: Baltų nekropolis Ukrainoje ir kiti atradimai

2017 lapkričio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Viloje „Anapilis“ įsikūrusiame Palangos kurorto muziejuje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“. Renginys skirtas naujausių archeologinių tyrinėjimų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose duomenims pristatyti bei

Archeologija

NUO ARCHEOLOGIJOS LINK ARCHITEKTŪROS: 2 ekskursijos po Klaipėdą

2017 rugsėjo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybės organizuoja ekskursijas „ArchKlaipėda: nuo archeologijos link architektūros“. Tai pažintinės ekskursijos, nuo objekto iki objekto, nuo klausimo prie atsakymo. Rugsėjo 16 dieną (šeštadienį)

Piliakalnis

PILIAKALNIAI BE PILIŲ: Paroda Chaimo Frenkelio viloje

2017 rugsėjo 11Be komentarųPILOTAS.LT

Žalvario ir geležies amžiuose piliakalniuose stovėjo medinės pilys, ten virė gyvenimas. Viduramžiais medinių pilių nebeliko, Tačiau piliakalniai lietuviškame kraštovaizdyje vis tiek traukė žmonių dėmesį. Šiaulių

konfe_uk_170700_e01_xxx

PRISTATYS PRIEŠISTORĘ: Prie Ukmergės planuojama atkurti neolito gyvenvietę

2017 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Samantonių kaime planuojama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę, kuri būtų atvira visuomenei ir supažindintų su mūsų krašto priešistorę. Šios gyvenvietės atstatymo galimybės ką tik