Sausio 13-oji tampa labiausiai intriguojanti nacionalinė šventė. Kuo ji labiau tolsta istorijos perspektyvoje, tuo įdomesni ir mažiau nuspėjami darosi šventiniai kontekstai. Vis daugiau randasi „atsitiktinių sutapimų“, kurie, be savo tiesioginių užduočių, kaskart netiesiogiai patvirtina ir Sausio 13-osios
Gerbskaitytojas, laimingo atsitiktinumo dėka, mes ir vėl kartu pasiekėme Amžinojo Rato dugną, kurį, iš išsiugdytos tolerancijos, jau nuo saulėtųjų viduramžių mūsų protėviai vadina Kalėdomis. Padėkime į šalį pelę. Kalkuliatorių į šalį padėkime, Faber-Castell‘į ir netgi Nokiaparatą. Išjunkime
Dar niekad Kaune nebuvo tiek chaoso ir teatrališko blaškymosi „dėl miesto“. Atskirų savivaldybininkų paviršutiniški bandymai pripuolamai „gaivinti Kauną“, išvirto į skubotą piarinį ekshibicionizmą, labiau primenantį kaprizingų paauglių demaršus, nei civilizuotus kūrybinius konkursus. Kauną valdantieji tikrai turės ką
Beviltiškoje informacinėje tamsoje skendėjusi modernioji lietuviška architektūra ima po truputį skverbtis į viešąją erdvę ir randasi ženklų, kad tai ne atsitiktinė, bet sisteminė sklaida. Sulaukusi nuoseklios Kultūros ministerijos paramos, šventų Kalėdų išvakarėse, negausius architektūros mylėtojus pasiekė netikėta
Populiariausio Europos konkurso jauniems architektams (iki 40 metų) garbės lentoje pirmą kartą sužibo lietuviškos pavardės: Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis ir Lukas Rekevičius. Lietuvaičių projektas “Multitalented City” (angl. Daugiatalentingasis miestas) buvo pripažintas geriausiu vienoje iš konkurso Europan'11 užduočių
Valdančios koalicijos partneriams nesutarus dėl kitų metų valstybės biudžeto deficito užlopymo padidintu PVM mokesčiu, Vyriausybė skubiai ėmėsi ieškoti vidinių resursų, kuriuos būtų galima įkinkyti į naujų mokesčių vilkstinę. Paradoksalu, tačiau dešiniųjų Vyriausybė pasirinko grynai kairuolišką kryptį ir
Kaunas iki šiol mėgaujasi savo tarpukariniu periodu ir dažnai mėgsta bent trumpam pasiversti kokia nors „sostine“, tuo tarsi pabrėždamas savo unikalumą ir lyderio vaidmenį valstybėje. Atrodo, kad neseniai praslinkus „krepšinio sostinės“ saldumui, Kaunas jau skuba apsirengti kitos
Šiandien Kultūros viceministru pradėjęs dirbti architektas ir paveldosaugininkas Gediminas Rutkauskas mano, kad Lietuvos paveldosauga išgyvena gilią krizę. „Pilietinis karas tarp modernistų ir retrospektyvininkų yra pernelyg užsitęsęs ir pražūtingas patiems paveldo objektams bei tautos identitetui, tam tikra prasme,“
Per pastaruosius dešimt metų šiuolaikinis indų menas nepaprastai išpopuliarėjo. Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje rodyta ne viena didelė grupinė paroda. Indijoje – daugiausia Niudelyje, Mumbajuje ir Bangalore – įsikūrusios galerijos sukūrė vietinę meno rinką ir tapo
Greitasis Kauno piliavietės ir ją supančios teritorijos konkursas, įspraustas į ceitnotinį grafiką, sulaukė vos šešių projektų. Jų autoriams akivaizdžiai trūko laiko, daug kas liko nenubraižyta, nepasakyta. Tam, iš dalies, galimybė rasis kitą trečiadienį.
Beatodairiškų Kauno konkursų tvano sukūriuose randasi vis daugiau atvirumo ir pastebėjimų. Vakar Kauno savivaldybės klerkai rūgščiais veidais atidarinėjo vos dvi dėžes, kuriose buvo pristatyti projektai liūdnai pagarsėjusiam Steigiamojo seimo aikštės pertvarkymo ir A.Mackevičiaus paminklo pastatymo joje konkursui.
Tarsi įprasta, kad skulptūra mieste atspindi vietos kultūrinį klimatą, svarbius istorinius ir estetinius orientyrus bei meninį miesto skonį apskritai. Atrodo, kad išvalius Lietuvos miestus nuo sovietinio skulptūrinio – ideologinio palikimo, daugiau problemų lyg ir neliko. Tačiau, prabėgus
Nuoseklus ir intensyvus jaunosios kartos archeologo, istoriko, senosios Lietuvos tyrinėtojo, fotografo ir rašytojo Vykinto Vaitkevičiaus triūsas sulaukė Vyriausybės dėmesio – vakar jam įteikta daktaro Jono Basanavičiaus premija už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje bei
Nors Klaipėda išsiveržė į lyderius tarp rytinių Baltijos uostų pagal gabenamų krovinių apimtis, tačiau keleivių aptarnavimo požiūriu ji vis dar lieka tarp autsaiderių – vos 200.000 per metus. Nelinksma situacija netrukus turėtų radikaliai pasikeisti, nes jau 2013-ųjų
Po sunkios ligos mirė žinoma žurnalistė, kritikė, menotyrininkė, teatrologė, vertėja, pedagogė ir visuomenininkė Vida Savičiūnaitė (1956-2011). Tai buvo vienas nedaugelio žmonių Kaune supratusių ir rašiusių architektūros klausimais. Per bene 15 metų praleistų „Lietuvos ryte“, V.Savičiūnaitė savo apžvalgininkės
Lietuva – viena nedaugelio Europos valstybių, iki šiol gyvenanti be Architektūros įstatymo. Tai reiškia, kad iš tiesų architektūra Lietuvoje ir neegzistuoja, nes ji nėra juridiškai apibrėžtas objektas. Nėra apibrėžta ir architektūrinė kokybė, architektūrinė kūryba bei architekto kūrybinė
Spalio pabaigoje paskelbti architektūrinio-urbanistinio konkurso naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybos vietai išrinkti rezultatai sukėlė nemažas diskusijas tiek architektūrinėje bendruomenėje, tiek laivybos specialistų gretose. Neseniai gauta žinių, kad ir patys konkurso dalyviai nepasitiki konkurso rezultatais. Visi,
Kaunietiško konkurso „Steigiamojo seimo aikštės sutvarkymo ir A.Mackevičiaus paminklo pastatymo joje supaprastinto atviro projekto konkurso“ dalyviai vakar, konkurso sąlygų nustatytu terminu, atvykę su projektais į Kauno savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyrių, turėjo progą pabučiuoti rankeną. Konkursas
„Pirmiausiai Kaunui vertėtų susivokti, kas ir koks jis yra šiandien, ir kas yra jo „prekė“, o tik tuomet imtis kurti konkrečių logotipų. Abstrakčių prekių nebūna, taigi ir abstraktūs prekių ženklai yra beprasmiai“,- teigia Alternatyvaus Kauno ženklo ir
Kaunas niekad nesileido vedžiojamas už rankutės. Todėl natūralu, kad savivaldybės klerkų sumanymas aprengti miestą vienodomis marketinginėmis uniformytėmis, paskelbus kiaurai biurokratišką konkursą „Kauno prekės ženklui ir šūkiui" sukurti, – iššaukė atsaką. Pagerinimo sąjunga „Žmonės Kavingais Veidais” surengė ALTERNATYVŲ
Lietuvos miestovaizdžiuose kultūra nedominuoja. Prieš 40metų pastatytas Šiuolaikinio meno centras ir Opera Vilniuje – bene vieninteliai pastatai, reprezentuojantys kultūrą mieste monumentaliu formatu ir atviru fasadu. Kitais atvejais, mūsų kultūrinė architektūra antraplanė, kukli, nelendanti į pagrindines miestų panoramas,
Kaunas, matyt, yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriam abejingų nėra. Tas neabejingumas jokiu būdu nėra vienspalvis: galima nesunkiai rasti besižavinčių „smetoninio“ Kauno kultūra ir stiliumi, „kalantinio“ Kauno drąsa ir tautiškumu, oria „nepriklausomybiška“ laikysena sovietmečiu ir gebėjimu,
PILOTAS.LT jau rašė, kad spalio 19 ir 20 Kauno savivaldybė paskelbė du svarbius ir ilgai planuotus konkursus Kauno senamiestyje: „Kauno piliavietės ir gretimų teritorijų sutvarkymo idėjos supaprastinto atviro projekto konkursą” ir „Steigiamojo seimo aikštės sutvarkymo ir Antano
Naujausia idėjų menininko, poeto, leidėjo ir architekto Tomo S. Butkaus knyga „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ – ateina į Kauną. Šiandien, portalo PILOTAS.LT namuose autorius ne tik pristatys savo monografiją, bet ir surengs diskusiją „Kaunas
„Nepateisinamai skubotas ir lygiagretus dviejų konkursų skelbimas dviejose svarbiose Kauno senamiesčio probleminiuose mazguose neužtikrina garbingos konkurencijos ir lygiateisiškumo principų bei susiaurina galimybes tiek architektams realizuoti savo idėjas miesto labui, tiek miestui, įgyjant maksimalų kokybiškų pasiūlymų kiekį“,- teigia
Architektūrinė įtampa valstybės saugomose teritorijose paprastai bent triskart didesnė nei eiliniame Lietuvos kaime. Tai lemia ir ženkliai didesnis statybinis apetitas tose ypatingose teritorijose, ir ne visada paprastam mirtingajam suprantamas valstybės „reindžerių“ reikalavimų žodynas. Matyt, suprasdama tai, Valstybinė
Staiga Kauną užgriuvę du sprinto konkursai senamiestyje, sujudino profesionalus, kurie stebisi ne tik prasta koordinacija tarp miesto savivaldybės padalinių, skelbiančių vienu metu du paralelinius konkursus itin svarbiose architektūrine prasme miesto vietose ir tokiu būdu nedovanotinai siaurinančių galimybę
„Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ – naujausia idėjų menininko, poeto, leidėjo ir architekto Tomo S. Butkaus knyga. Vilniečiai turėjo progą padiskutuoti su knygos autoriumi šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje ir Šiuolaikinio meno centre. Dabar T.S.Butkus atvyksta
Vakar, po beveik mėnesį trukusios atrankos, Arno Dineikos stipendija paskirta perspektyviausiam Lietuvos architektūros studentui – Donatui Cesiuliui. Šiemet pirmą kartą dėl prestižinės stipendijos varžęsi trijų architektūros mokyklų studentai: VGTU, VDA ir VDA KDI. KTU jaunieji architektai kažkodėl
Senas rekrūtų posakis, kad kartą per metus ir lazda iššauna, netrukus turės daiktinių įrodymų. Vangų ir pelkėtą Kauno architektūrinį gyvenimą vienas po kito sukrėtė du netikėti požeminiai smūgiai. Dabar laikinoji sostinė, o ypač jos senamiestis, tampa panašus
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001