INTERNETINIS ŽEMĖLAPIS://MODERNIOS LIETUVIŠKOS ARCHITEKTŪROS TURISTAMS

Beviltiškoje informacinėje tamsoje skendėjusi modernioji lietuviška architektūra ima po truputį skverbtis į viešąją erdvę ir randasi ženklų, kad tai ne atsitiktinė, bet sisteminė sklaida. Sulaukusi nuoseklios Kultūros ministerijos paramos, šventų Kalėdų išvakarėse, negausius architektūros mylėtojus pasiekė netikėta dovana – kuklus, bet intriguojantis interaktyvus, internetinis Lietuvos modernios architektūros žemėlapis.

Pagrindinis Interaktyvaus Lietuvos architektūros žemėlapio tikslas, anot leidėjų, – „reprezentuoti šiuolaikinę (nuo 1990) Lietuvos architektūrą, suteikiant informacijai patrauklią ir patogią vartoti formą“. Leidėjams nestinga optimizmo, jie netgi tiki, kad Internetinis žemėlapis paskatins kultūrinį-architektūrinį turizmą. Kol kelionių agentūros dar neužčiuopė šios neabejotinai auksinės turistinio verslo nišos ir turistiniai autobusai dar nesigrūda prie šiuolaikinės šiuolaikinių architektų opusų, visai pakaks ir to, kad Internetinis žemėlapis tiesiog atsakys į klausimą „kas yra kas“ mūsų architektūroje.
 Kol kas pristatoma tik nedidelė dalis Nepriklausomybės periodo pastatų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir dar 8 miestų, Internetinio žemėlapio leidėjai skelbia, kad informacija bus ir toliau pildoma. Tiesa, kaip ir kokiais kriterijais vadovaujantis tai bus daroma, atrodo leidėjai dar nežino. Kiek glumina tinklapio forume diskusijai pateiktas pirmasis klausimas – „ar reikėtų talpinti tik geros architektūros objektus?“

Tas pats klausimas, žinoma, iškyla ir susipažinus su Internetinio žemėlapio leidėjų tikslais, kuriuose architektūros kokybė tiesiog nėra minima. Skelbiama, kad Internetinis žemėlapis sieks dviejų tikslų: 1 – pristatyti dviejų pastarųjų dešimtmečių šalies architektūrą kuo platesnei auditorijai, Lietuvoje ir už jos ribų, taip skatinant visuomenės domėjimąsi šiuolaikine architektūra, žadinti visų norą gilinti žinias apie ją, vystyti kultūrinį – architektūros – turizmą; 2 – kuo plačiau reprezentuoti Lietuvos architektūrą, neapsiribojant vien didžiaisiais miestais, užgriebiant pačius šalies pakraščius ar gilumą.

Žinant, kad prie Interaktyvaus internetinio Lietuvos šiuolaikinės architektūros žemėlapio dirbta net porą metų, šiek tiek stebina, kad per tą laiką neapsipręsta dėl esminės laikysenos – ar publikuoti viską, kas suprojektuojama ir sumūrijama Lietuvoje, ar tik geriausias realizacijas, kurios galėtų pozityviai „reprezentuoti“ nacionalinę architektūrą. Taigi, būtų ramiau, jei į Internetinio žemėlapio forume pakabintą klausimą, pirmiausiai aiškiai ir nedviprasmiškai atsakytų patys žamėlapio leidėjai.

Taip pat leidėjams derėtų apsispręsti ir dėl istorinės architektūros bei sovietinio modernizmo publikavimo. Internetinės sluoksnių ir dizaino instrumentai sudaro puikias galimybes skirtingu būdu žymėti laikmečius ir suteikti „architektūriniam turistui“ pilną ir išsamų krašto architektūrinį pjūvį. Hermetiškų architektūrinių „modernistų“ ir „paveldistų“ frakcijos turėtų būti toliau nebeeskaluojamos, bet nuosekliai ir sutelktai dekonstruojamos architektūrinio lygiateisiškumo ir solidarumo vardan.

Tam neabejotinai galėtų pasitarnauti ir naujojo tinklapio draugai: WAM (World Architecture Map) ir MIMOA (My Modern Architecture), kurių praktinė patirtis ir publikacijų mozaika gana akivaizdžiai byloja apie konkrečios architektūrinės transliacijos turinį, kokybę ir skleidžiamą žinią pasauliui.

Visgi, nepaisant tam tikros adventiškos miglos, naujasis Internetinis žemėlapis yra pakankamai informatyvus ir išvaizdus instrumentas, interaktyviai atskleidžiantis kas ir kaip Lietuvoje yra pastatyta. Populiariojo „Google Maps“ pagrindu sukonstruotame žemėlapyje talpinama ne tik objektų dislokacija ir foto informacija, bet ir aktyvios nuorodos „pas autorių“, beveik pakankama faktinė informacija. Publikuojamus objektus galima reitinguoti. Galų gale svarbu ir tai, kad visa informacija yra pateikta ir angliškai.

Nebus, manau, per garsiai pasakyta, kad naujasis Interaktyvus internetinis modernios lietuviškos architektūros žemėlapis galėtų būti visai neblogu pamatu, ant kurio, gerokai padiskutavus ir patobulinus, galėtų būti renčiamas  ilgalaikis nacionalinės architektūros informacinis medis. Nuoširdžiai to linkiu ir projekto rengėjui VšĮ Kūrybinių industrijų parkui „Architektūros centras“ ir partneriams – Lietuvos architektų sąjungai bei „Architektūros fondui“.

Beje, žemėlapio projektą parėmė ne tik Lietuvos respublikos Kultūros rėmimo fondas, bet ir draugiška architektūrai įmonė „Knauf“.