Lietuva – viena nedaugelio Europos valstybių, iki šiol gyvenanti be Architektūros įstatymo. Tai reiškia, kad iš tiesų architektūra Lietuvoje ir neegzistuoja, nes ji nėra juridiškai apibrėžtas objektas. Nėra apibrėžta ir architektūrinė kokybė, architektūrinė kūryba bei architekto kūrybinė veikla apskritai. Nenuostabu, kad ir architektūriniai Lietuvos rezultatai yra daugiau nei kuklūs. Kai „gyvosios architektūros“ procesus valstybė reguliuoja pasitelkdama tik Statybos bei Teritorijų planavimo įstatymus, o „ramiosios architektūros“ – vien Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, geresnė situacija yra paprasčiausiai neįmanoma.
Lietuvos Architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius sakė portalui PILOTAS.LT, kad „architektūrinio tunelio gale tam tikra švieselė jau ima matytis“ – gruodžio pradžioje Seimui ketinama įteikti ilgokai rengtą Lietuvos respublikos architektūros įstatymą, kurį rengia Aplinkos ministerijos darbo grupė.
Lietuvos istorijoje tai – pirmas kartas, kai architektūra, „kaip formuojanti aplinką sritis, esanti viešojo intereso dalyku, sukurianti subalansuotą, tautos savitumą atspindinčią ir kultūriniu išliekamuoju požiūriu vertingą aplinką“, bus įtvirtina įstatymu.
Anot J.Vaškevičiaus, darbo grupės nariai gana skirtingai supranta architektūros vietą ir vaidmenį tautos gyvenime, todėl debatai kai kuriais klausimais būna ilgi ir klampūs. J.Vaškevičius neatmeta galimybės, kad nepavykus rasti bendro sutarimo, Seimui gali būti įteikti ir du Architektūros įstatymo projektai – vienas nuo Aplinkos ministerijos, kitas nuo Architektų rūmų.
Architektūros įstatyme stengiamasi apibrėžti architektūrą ir architektūrinius procesus bendrai, neišskiriant paveldinių objektų ir teritorijų. Architektų atestavimą taip pat siūloma vykdyti kartu su Kultūros paveldo departamento specialistais, suteikiant pageidaujantiems teisę dirbti ir su kultūros vertybėmis. Architektų rūmų pirmininkas pasidžiaugė, kad rengiant įstatymą, juntama geranoriška Kultūros ministerijos parama.
Kartu su Architektūros įstatymu Seimui ketinama pateikti ir šiuo metu galiojančių Statybos įstatymo bei Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, siekiant šiuos įstatymus subalansuoti tarpusavyje.
Naujasis įstatymas apibrėžia, kas yra architektas, architektūra, architektūros kokybė, architektūros kontekstualumas, tvarios architektūros principai ir urbanistinis integralumas. Daug dėmesio skiriama architektūrinių projektinių pasiūlymų ir architektūrinių konkursų apibrėžimui. Išsamiai aptariama architekto veikla, jo teisės, pareigos ir atsakomybė. Labai išsamiai apibrėžtas architektų kvalifikacinis atestavimas.
Architektūros kokybės užtikrinimo skyriuje randame architektūros kokybės vertinimo kriterijus ir architektūros, kaip viešojo intereso dalyko, apsaugos ir gynimo aspektus. Įstatyme išsamiai nusakyta valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų kompetencija architektūros srityje. Čia randame naują instituciją – Architektūros ir urbanistikos tarybą su teritoriniais padaliniais, kurios misija – užtikrinti architektūros kokybę ir Architektūros įstatymo realizavimą.
J.Vaškevičius tikisi, kad išplatinus priešpaskutinę Architektūros įstatymo redakciją, iki lapkričio 25 Architektų rūmai sulauks iš architektų ir kitų suinteresuotų asmenų pastabų bei papildymų, kad būtų galima parengti galutinę įstatymo redakciją.
to mnmn
( 2011-11-22 )
Žinoma,kodėl pastatus turi projektuoti tik architektai? O jei aš pats moku braižyti ir pasistatyti namą,kam man tie architektai?Juk savo žemėje galiu statyti ką noriu,kam čia tie išsigalvojimai-projektai,derinimai?
mnmn
( 2011-11-22 )
absoliuti tiesa – kuo daugiau normu lietuvoje, tuo visiems blogiau. tik biurokratai klesti, kaip klesteje.
dū
( 2011-11-21 )
„Ir priesingai – jie gali uzderinti negyvai bet ka, jei tik yra koks nors interesas is ju puses.“
Įsivaizduokit, valdininkas turi įstatymą, kur parašyta „draudžiama projektuoti baisuoklius“. Sako: „čia baisuoklis, taigi ginsim visuomenę ir nepraleisim“. Bet jei įstatymas leis valdininkui, o ne architektui spręsti, kas yra „baisuoklis“ pagal biurokratišką, a4 formato akį, raktu į suderinimą gali tapti gonkeliai su ištaigingomis kolonomis. O tiksliai aprašyti, kas yra „baisuoklis“ aiškiai neįmanoma. Manau čia tik mūsų sąžinė, profesionalumas ir bendruomeniškumas gali padėti.
O kuo daugiau normų, tuo visiems sunkiau.
LASAS
( 2011-11-21 )
Nera abejones, bet koki istatyma gali sugriauti nekompetetingi jo vykdytojai arba parsidaveliai.
Bet be Architekturos istatymo dar blogiau. Valdininkams dabar labai lengva apsimesti, kad architekturiskai jie, atseit, neturi teises kistis ir sustabdyti kokio nors idiotisko projekto. Ir priesingai – jie gali uzderinti negyvai bet ka, jei tik yra koks nors interesas is ju puses.
dūi
( 2011-11-21 )
Manau,gali taip atsitikti,kad miesto centre sandėlio tipo prekybos centrai bus nepriimtini.Ir parkingai prie centrų galbūt turės būti požeminiai. Ir prie (arba ant)daugiabučių tikriausiai turės būti vaikų žaidimo aikštelės,žaliosios zonos,parkingai-požeminiai,o ne prie pat langų ir t.t.Tikriausiai ,tas įstatymas tam ir kuriamas,kad atsirastų „ryškūs landmarkai“ ir „beprotiškos pusskulpturės“ , o ne vien tik stiklinės , metalinės ar plastmasinės dėžės, vienodos visur-ir šalia Siemamiesčio,ir Naujininkuose. JKita vertus,jei „dėžė“ yra savo vietoje,kodėl gi ne?
dū
( 2011-11-20 )
kokiu būdu? Uždraus dėžės formą, jei ji taikoma statant prekybos centrus?
to dū
( 2011-11-20 )
Nebijok,neliks,bet dėžės,pavadintos „prekybos ir pramogų centrais“,gali likti už borto.
dū
( 2011-11-18 )
Nelabai suprantu kam reikia viską reglamentuoti. Žmogiškas faktorius vistiek neišvengiamas ir netgi labai reikalingas. Valdininkų siaurumas yra visai kita problema.
Vieno dalyko reikia: kad bet kuris projektas, kuriame dalyvauja mokesčių mokėtojų pinigai, būtų renkamas viešo, atviro architektūrinio konkurso būdų – ir jokiu būdu ne koncesinio. Su žiuri, kuriame svarų balsą turėtų architektai.
gali
( 2011-11-18 )
gali
rasyk pasiulymus, dū
dū
( 2011-11-18 )
Teisinis architektūros kokybės ir kontekstualumo vertinimas man neskamba raminančiai.
Kas tai yra idėjų kokybė? Ar ryšys su aplinka turi būti tik derinimosi principu? Ar negali atsitikti taip, kad projektuodamas ryškų landmarką ar beprotišką pusskulptūrę, klasifikuojamą kaip „architektūra“, liksi už įstatymo ribų? Ar negali tai tapti savotiška cenzūra?
LENKUI
( 2011-11-18 )
Tamstos, kaip lenko, visai neblogas rezultatas – tik 22 rasybos klaidos.
Gediminas Sinkunas
( 2011-11-18 )
dziaugdamasis, kad pagaliau priejo ir architekturos eile kol kas siunciu keleta pastabu:
reiktu placiau ir kiek imanoma konkreciau apibrezti viesuosius interesus architekturoje;
projekte daug demesio skiriama architekto profesijai ir veiklai, bet pasigedau pacios architekturos privalomumo deklaravimo teritoriju planavimo ir statybos procesuose (pvz architekturos privalomumas keliu ir gatviu projektavime ir ivairios paskirties saugomu teritoriju planavime);
projekte pasigedau konkretaus architekturos kokybes siekiamybes apibrezimo viesuju pirkimu proceduru kontekste;
aiskiai neapibrezta architekturiniu konkursu reikme ir rezultatu panaudojimas statybos procese;
nepritariu 10str.3p. teiginiams kadangi viskas turetu bvuti daroma tikslingai ir nuosekliai. betiksliai konkursai neskatina architekturines atsakomybes.;
siulau istatyme ipareigoti savivaldybes pasirengti teritoriju, kuriose techinis projektavimas t.b. vykdomas konkursu pagrindu, planus.
LENKAS .
( 2011-11-18 )
gerbiamieji entuziastai ! kiek zinau is BK arba CVK , ne arhitekturos ystatymas jums garantuos laime , o bausme , dar dostojevskis taij zinojo . nepamirskite kartais pasodinti didziausiu netikeliu , kad kiti bijotu ir zinotu kas gresia ( bent viena zinoma Pempe , per 5 metus ) . jei nebus bausmes – nebus nusikaltimo . kam tuo met tas ystatymas , tam kad turetu veiklos rasinetojai ? o kad lietuvoj tokio ystatymo nera taij cia nieko nuostabaus . daug ko lietuvoj nera ko yra europoj . ir nebus … nesulauksit , nes tie kas anglijoj gyvena – nelauks . rasykit jei nemokat nieko dyrbti .