images_pulsas_foto_1310_butku_kn_110200_e01_xxx

KAUNAS KAIP ĮVYKIS//TOMO S.BUTKAUS MONOGRAFIJA IR DISKUSIJA

„Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ – naujausia idėjų menininko, poeto, leidėjo ir architekto Tomo S. Butkaus knyga. Vilniečiai turėjo progą padiskutuoti su knygos autoriumi šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje ir Šiuolaikinio meno centre. Dabar T.S.Butkus atvyksta į Kauną, kur portalo PILOTAS.LT redakcijoje šį penktadienį ne tik pristatys savo monografiją, bet ir surengs diskusiją „Kaunas kaip įvykis“. Be autoriaus, diskusijoje dalyvaus filosofas Gintautas Mažeikis, architektas ir architektūros mokslininkas Tomas Grunskis bei architektas ir architektūros kritikas Audrys Karalius.

Pagrindinė knygos tema lietuvio akiai gali atrodyti kiek neįprasta. Šiuolaikiniai miestai, autoriaus nuomone, jau nebe tie miestai, kuriuos mes įpratę matyti pro savo langą ar išėję į gatvę. Poindustrinis miestas yra įvykis, keičiantis įprastą mūsų supratimą apie konkrečią miesto erdvę, pastatą ar net kultūros reiškinį. T.S.Butkus teigia: „Jei nėra įvykio, nėra ir paties miesto. Pažvelkime į šį nuogą faktą iš asmeninės perspektyvos: eidami į vonią ar tiesiog pamiršę savo telefoną, imame nerimauti, kad galėjome praleisti kažką svarbaus. Tai yra naujasis miestas arba naujosios socialinės erdvės raidos sąlygos, kur visi yra susieti su visais ir nuolat kažkas vyksta.“

Kalbant apie urbanistinės kultūros erdvę, o šiai temai knygoje skiriama daugiausia dėmesio, knygos autorius akcentuoja, kad miestai yra formuojami žiniasklaidos ir pramogų industrijos. Eifelio bokštas, Reichstago rūmai, buvę Niujorko bokštai dvyniai yra geriausios miesto kaip ivykio iliustracijos, kurių populiarumui įtakos turėjo šių įvaizdžių kartojimas pasaulinėse žiniasklaidos priemonėse.

Knygoje galima rasti ir lietuviškų pavyzdžių. Trakų pilis, Gedimino bokštas, Operos ir baleto rūmai, T.S.Butkaus nuomone, svarbūs ne tik simboline, bet ir ekonomine prasme. Dar daugiau, knygos autorius teigia, kad pirmieji lietuviški kultūros paveldo atnaujinimo ir panaudojimo projektai yra pasaulyje precedento neturintis reiškinys. Gūdaus sovietmečio metais realizuoti Trakų pilies ir Gedimino pilies bokšto atstatymo darbai, kaip teigia T.S.Butkus, suvaidino milžinišką vaidmenį formuojantis nacionalinei kultūros politikai, kuri tuometinėmis sąlygomis turėjo būti laikoma mažų mažiausiu nesusipratimu.

T.S.Butkaus įsitikinimu, Operos ir baleto teatro rūmai (arch. Nijolė Bučiūtė) turėtų būti laikomi išskirtiniu lietuviškos moderniosios kultūros objektu. Jie niekuo nenusileidžia tuo metu Vakaruose realizuotiems kultūros centrų projektams ir laikytini vienu geriausių pavyzdžių Baltijos šalių architektūros ir kultūros politikos kontekste.

Lietuviškai urbanistikai ir miestų planuotojams turėtų būti įdomios ir kitos šio autoriaus mintys. T.S.Butkus teigia, kad bet kuriame miesto taške vykstančių procesų svarba priklauso ne tik nuo kultūrinio, socialinio ir ekonominio tos vietos konteksto, bet ir nuo to, koks šių įvykių pobūdis ir mastas. Autorius teigia: „Pažiūrėkime į šį reikalą iš paprasto vartotojo pozicijos. Kas žmones traukia ir jaudina? Jie važiuoja būriais į naująsias pramogų sostines, prekybos centrus. Kodėl? Nes ten kažkas vyksta.

Pažymėtina, kad visgi T.S.Butkus į masines prekybos centrų ir kitokios infrastruktūros statybas žvelgia įtariai: „Turėtų būti peržiūrėti miestų plėtros ir atgaivinimo programose dabar taikomi metodai ir raidos modeliai, gal net nuosavybės principai, akcentuojantys neribotą inžinerinės bei kitokios infrastruktūros plėtimą ir naujų kompleksų statybą.“ Knygos autorius siūlo išeitį: „Urbanistinė reprodukcija turėtų telktis ties apleistomis ir užmirštomis miesto teritorijomis, atkreipti dėmesį į neišnaudojamą kultūrinį potencialą ir prioritetinius jo sektorius: nekilnojamąjį kultūros paveldą, rekreacinius išteklius, kūrybines industrijas, viešuosius plotus ir erdves.“

Neatsitiktinai „Mieste kaip įvykyje“ dėmesys kreipiamas ne tik į kultūros idėjų lauką (šiai temai skirta pirma knygos dalis), bet ir akcentuojama kultūrinio potencialo svarba naujajai miestų ekonomikai. Minėtieji sektoriai autoriaus įvardijami prioritetine miesto plėtros baze ir šiai temai skiriama antra knygos dalis. Trečioje knygos dalyje T.S.Butkus kalba apie kultūrinių funkcijų (vietų, objektų ir reiškinių) raiškos formas ir modelius, dėl kurių daugelis Vakarų Europos ir Amerikos miestų jau įsiliejo į pasaulinę kūrybinę ekonomiką.

Nors knyga parašyta moksline kalba, kuri kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti sudėtinga, apskritai naujoji T.S.Butkaus knyga įdomi ir provokuojanti, kviečianti permąstyti mus supančią aplinką, bandyti suprasti sudėtingą miesto sanklodą ir jame vykstančius kultūros procesus. Anot filosofo Vytauto Rubavičiaus, ši knyga – „jauno žmogaus kūrinys, kuriuo bandoma sugriebti dabar vykstančių dalykų esmę, svarbi kaip autentiškas Lietuviškos urbanistinės kultūros liudijimas“.

Knygą taip pat galima laikyti savotišku postmoderniosios miestų kultūros idėjų banku, pateikiančiu išsamią miesto kultūros formų ir modelių įvairovę, atskleidžiančiu Vilniaus ir Klaipėdos miestų kultūrinio potencialo ypatumus. Šio darbo išskirtinumas – platus tarpdalykinis požiūris, į lietuvišką miestų planavimą įvedantis naujas koncepcijas ir teorijas (kultūros paveldo terminalai, gyvenamųjų terpių domenai, urbantektoniniai lūžiai galėtų drąsiai varžytis ir vakarietiškoje mokslinėje erdvėje). Knygoje lietuviška patirtis lyginama su įvairiais Vakarų pasaulio miestų kultūros reiškiniais, iliustruotais gausia vaizdine ir analitine medžiaga.

„Miestas kaip įvykis“ turėtų sudominti tuos, kurie neabejingi šiandieninei miestų kultūros politikai, tiems, kurie sprendžia gyvybiškai svarbius ir miestų plėtrai aktualius klausimus.

Renginio pradžia: spalio 28 d. 18 val., PILOTAS.LT redakcija Kurpių g. 29, Kaunas

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

geležinkeliai

„EUROCITIES“ VILNIUJE: Geležinkelių teritorijai vizijos ieškojo dirbtuvėse

2022 birželio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus centre, tarp Naujamiesčio ir Naujininkų, išsidėsčiusi didžiulė geležinkelių pramonei naudojama teritorija ateityje gali tapti svarbiu vilniečių traukos tašku. Į sostinėje vyksiančias „Eurocities“ architektūros dirbtuves

Šnipiškės

ŠNIPIŠKĖS NAUJINASI: Atidaryta beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė

2022 gegužės 231 KomentarasPILOTAS.LT

Ryškiais kontrastais žymios Šnipiškės atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių neseniai šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Nuo šiol čia galima ne

geležinkelis

PATVIRTINTA „RAIL BALTICA“ TRASA: Pasirinkta trumpiausia ir atokiausia alternatyva

2022 gegužės 17Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimo ministerija po aktyvių diskusijų ir pokalbių su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino „Rail Balticos“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą.

Paupys

TARP 4 GERIAUSIŲ: Vilniaus Paupio rajonas varžosi pasaulinėje NT parodoje

2022 vasario 222 KomentaraiPILOTAS.LT

Paupys – pirmasis lietuviškas nekilnojamojo turto projektas, nominuotas prestižiniuose MIPIM nekilnojamojo turto apdovanojimuose. Šiemet jis Kanuose pretenduoja tapti geriausiu urbanistiniu projektu pasaulyje. Pasaulinėje parodoje MIPIM,

Tulpės

KAUNO „PILIAMIESČIO“ KONKURSAS: Žiuri išrinko 3 finalininkų kolektyvus

2022 vasario 141 KomentarasPILOTAS.LT

Kompanijos „YIT Lietuva“ atvirame „Piliamiesčio“ plėtros architektūriniame konkurse išrinktos 3 geriausios vizijos. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus kartu su statybų bendrove „YIT Lietuva“ organizuotam konkursui

SBA Urban

SBA LOGISTIKOS MIESTELIS: Plėtotojų tarptautiniame konkurse varžosi 6 idėjos

2022 vasario 93 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT dar pernai skelbė,  kad SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto plėtotoja „SBA Urban“ šalia Vilniaus-Kauno greitkelio įsigijo 12,5 ha sklypą ir jame ėmė planuoti naujos koncepcijos

Sevilija

MENIŠKUMAS URBANISTIKOJE: Nuotolinė kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaita

2021 gruodžio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Viešoji įstaiga Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) pakvietė į kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaitą, kuri aptars meniškumo veiksnį urbanistikoje. Urbanistinio projektavimo meniniai principai klausytojams bus

urbanistika

KVIEČIAMAS URBANISTINIS FORUMAS: Ant diskusijų stalo – urbanistikos kokybė

2021 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šį penktadienį LR Aplinkos ministerija rengia XV Lietuvos urbanistinį forumą. Pagrindinė renginio tema – „Urbanistikos kokybė šiandien: aktualijos, iššūkiai, perspektyvos“. Lapkričio 26 dieną (penktadienį) 9

Nemunas

SUPLANAVO ATEITĮ: Vyriausybė patvirtino Lietuvos teritorijos bendrąjį planą

2021 rugsėjo 301 KomentarasPILOTAS.LT

Vakar Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Šis planavimo dokumentas numato, kaip artimiausią dešimtmetį

Latvijos nacionalinė koncertų salė

LATVIJOS NACIONALINĖ KONCERTŲ SALĖ: Rasti vietą padeda lietuvių urbanistai

2021 rugpjūčio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Jau 3 dešimtmečius Latvijoje verda diskusijos: vieningai sutariant, kad šaliai reikalinga reprezentatyvi nacionalinė koncertų salė, kategoriškai nesutariama ir nesusitariama, kurioje vietoje ji turėtų iškilti. Į kunkuliuojančią

Edmundas Benetis

VIENAS LAUKE KARYS: E.Benetis nesulaukia LAR paramos dėl Lietuvos bendrojo plano problemų

2021 liepos 274 KomentaraiPILOTAS.LT

Žinomas pajūrio architektas Edmundas Benetis kreipėsi į e-žurnalo Pilotas.LT redakciją dėl pagalbos. Architektui nesiseka bendrauti su Architektų rūmais visuomenei itin svarbiu klausimu. Gal kalti vasaros

Ąžuolyno giraitė

ĄŽUOLYNO GIRAITĖ: Klaipėdoje užbaigtas 8,5 ha teritorijos tvarkymo projektas

2021 kovo 19Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje ką tik užbaigtas 8,5 ha Ąžuolyno giraitės teritorijos tvarkymo projektas. Tarp Kauno ir Paryžiaus Komunos gatvių prieš 40 metų įrengtame parke buvo naujai suformuotos

stoti_ko_210300_e01_xxx

SKELBIAMAS TARPTAUTINIS KONKURSAS: Vilniui reikia ikoniškos geležinkelio stoties idėjų

2021 kovo 48 KomentaraiPILOTAS.LT

Stoties rajoną iš esmės pertvarkyti ketinantis Vilnius, kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG), ką tik paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti. Tokio kompleksiškumo konkursas, kai

NEOM

URBANISTINĖ LINIJA: Dykumoje kuriamas 170 kilometrų ilgio miestas

2021 sausio 189 KomentaraiPILOTAS.LT

Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas neseniai pristatė itin ambicingą koncepciją per 100 mylių ilgio linijinio miesto, pavadinto „The Line“ (liet. „Linija“). Tai bus

Ąžuolyno giraitė

KLAIPĖDOJE ATGIJO PARKAS: Užbaigti Ąžuolyno giraitės atnaujinimo darbai

2021 sausio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos Ąžuolyno giraitėje ką tik baigti atnaujinimo darbai. Atnaujinant parką, įrengtos įvairios sporto aikštelės, o vakarinėje teritorijos dalyje šalia tvenkinio buvo sukurta pasyvaus poilsio zona.

Kauno Naujamiestis

KAUNO NAUJAMIESČIO KODAS: Urbanistinių kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas

2020 gruodžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Šį rudenį Kaune surengtos urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“. Rytoj rengiamame šių dirbtuvių rezultatų pristatyme bus pristatytos jose gimusios urbanistinės gairės Kauno Naujamiesčiui. Gruodžio 17

Merkinė

LIETUVOS URBANISTINIS FORUMAS: Apie iššūkius saugomose teritorijose

2020 gruodžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija rengia XIV Lietuvos urbanistinį forumą. Šiemetinė tema – „Urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose: kaip atrasti interesų darną?“. Forumas vyks nuotoliniu būdu. Gruodžio 18 dieną

Šančiai

KURS ŠANČIŲ VIZIJĄ: Pirmą kartą Lietuvoje projektą inicijuoja bendruomenė

2020 lapkričio 271 KomentarasPILOTAS.LT

Šančiai – išskirtinė Kauno miesto teritorija, kurią, pasak šančiškių, reikia išsaugoti ir puoselėti, tačiau ir pritaikyti šiandienos gyventojų poreikiams. Dėl šios priežasties Žemųjų Šančių gyventojai

Panevėžys

PANEVĖŽIO REGIONO JUNGTIS: Įsteigta regiono plėtros taryba

2020 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio regionas planuoja sinchronizuoti plėtrą – tam jau įsteigta regiono plėtros taryba. Pirmas numatomas jos darbas – bendrojo regioninio plėtros plano patvirtinimas. Pirmininkaujant Panevėžio miesto

after_su_201100_tit2_xxx

LIETUVIŠKA DĖLIONĖ SUOMIJOJE: „After Party“ duetas pildo šalies architektūros istoriją

Jaunas ir ambicingas architektų Giedriaus Mamavičiaus ir Gabrielės Ubarevičiūtės duetas neseniai įspūdingai papildė lietuvių dalyvavimo užsienio architektūros konkursuose istoriją. Pasitelkę kelis kolegas iš užsienio, jie šį mėnesį

Atvirasis urbanistikos muziejus

GYVOSIOS ERDVĖS: Atvirąjį urbanistikos muziejų pristatanti paroda

2020 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje atidaroma Tomo S. Butkaus paroda „Gyvosios erdvės“. Tai 7 skirtingo ilgumo pasakojimai, apimantys skirtingus laikotarpius, miestovaizdžius ir urbanistines struktūras.

Nerealizuoti svajonių miestai

SVAJONIŲ MIESTAI: 4-asis respublikinis mokinių piešinių konkursas

2020 spalio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Jau ketvirtus metus iš eilės vykstantis respublikinis konkursas pakvietė 7-12 klasių mokinius kurti monochrominius piešinius tema „Nerealizuoti svajonių miestai“. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas kartu

AEXN

PIRMAUJA „HANZA“: Komisija surikiavo „Laivitės“ teritorijos pirmojo namo prizininkus

2020 spalio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Verslo centro Klaipėdoje, buvusioje „Laivitės“ teritorijoje, architektūriniame konkurse pirmauja projektas „Hanza“. Iš viso šiam konkursui buvo pateikta 13 projektinių idėjų. Oficialūs nugalėtojai bus paskelbti po

Vilniaus stoties teritorija

STOTIES TERITORIJOS KONCEPCIJA: Rengiamasi aptarti viešai

2020 spalio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ pakvietė visuomenę susipažinti su Geležinkelio stoties ir aplinkinės teritorijos detaliojo plano koncepcija. Pagal ją bus toliau rengiami

pasaulinė architektūros diena

PASAULINĖ ARCHITEKTŪROS DIENA: Du dedikuoti pareiškimai

2020 spalio 51 KomentarasPILOTAS.LT

Kaip žinia, Pasaulinė Architektūros diena švenčiama pirmąjį spalio pirmadienį, kaip 1985-aisiais nusprendė UIA (Pasaulinė Architektų sąjunga), sinchronizuodama architektūrą su Jungtinių Tautų Pasauline Būsto diena. Ta