images_phocagallery_1344_Uostas pries Muzikini_PAV_1344_Uostas pries Muzikini_tit

SNIEGUOLĖ IR 7 KLAUSTUKAI//OVACIJOS KLAIPĖDOS KRANTINĖJE KOL KAS ATIDEDAMOS

Lietuvos miestovaizdžiuose kultūra nedominuoja. Prieš 40metų pastatytas Šiuolaikinio meno centras ir Opera Vilniuje – bene vieninteliai pastatai, reprezentuojantys kultūrą mieste monumentaliu formatu ir atviru fasadu. Kitais atvejais, mūsų kultūrinė architektūra antraplanė, kukli, nelendanti į pagrindines miestų panoramas, nesitransformuojanti į išskirtinę „atvirukinę“ architektūrą. Pagrindinius mūsų miestovaizdžių bruožus vizualiai tebekuria bankai, prekybcentriai ir bažnyčios.

Postrevoliucinė konversija Vilniuje, prieš porą metų pasibaigusi nelauktai elegantišku Nacionalinės dailės galerijos apsireiškimu dešiniajame Neries krante, atrodo, nutraukė dešimtmečiais trukusį  kultūrinės architektūros partizanavimą šalutinėse gatvėse ir šalutinėse erdvėse. Juolab, kad ir greta spurdantis ambicingas MMC vulkanas yra pritvinkęs ketinimų ateiti į sostinės panoramą su išskirtine kultūrine architektūra. Gal būtent šis galerijų tandemas netrukus taps reikšmingu kultūriniu matmeniu Vilniaus miestovaizdyje, kurį ignoruoti netgi kultūriniams trumparegiams taps nebepatogu.

ARCHITEKTAI MUZIKINĮ STUMIA PRIE VANDENS

Klaipėda taip pat ambicingai ėmėsi urbanistinio miestovaizdžio kultūrinimo. Čia ką tik baigėsi Architektų sąjungos skelbtas atviras architektūrinis-urbanistinis konkursas naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vietai parinkti.

Nors konkurso organizatoriai nurodė dalyviams išanalizuoti 4 galimas teatro statybos vietas (esama Muzikinio teatro vieta Danės g.; teritorija prie Danės upės greta „Teo.lt“ pastato Danės g.; buvusios „Laivitės“ teritorija; Vasaros koncertų estrados teritorija), net 5 iš 6 projektų autoriai naujajam teatrui siūlė vietą greta uosto kanalo ir Danės žiočių, buvusioje „Laivitės“ teritorijoje. Išskirtinės miesto ląstelės greta uosto kanalo architektūrinė trauka, pasirodo, tokia stipri, kad ko gero net bus įstūmusi Klaipėdos architektus į savotišką hipnozę – konkursas iškėlė daugiau klausimų negu atsakymų.

Be abejonės, išskirtinis kultūrinis objektas ant jūrinio kranto, jau seniai tapo ne vieno uostamiesčio panoramine ikona. Oslas, Stokholmas, Gioteborgas, Kopenhaga, Hamburgas, praskynę kelią kultūriniams pastatams į uostų akvatorijas, ne tik susikūrė stiprius architektūrinius identiteto ženklus, bet ir įrodė, kad kokybiška kultūros ir laivybos gretimybė generuoja dinamišką ir įtaigią urbanistinę erdvę. Taip radosi ne tik vizualiniai, bet ir funkciniai miestų branduoliai, kurių gravitacija tapo itin reikšminga.

MEMELIS KERTA MIESTUI LANGĄ Į JŪRĄ

Klaipėdos miestovaidžio humanizavime, deja, euforijos gerokai mažiau. Žinoma, beveik šimtmetį už uosto tvoros pratūnojusiam miestui, nėra lengva išsivaduoti iš kompleksų, nors pastarąjį dešimtmetį urbanistiniai bandymai „pasirodyti jūrai“ vis labiau pastebimi. Kantriai piliavietės teritoriją masažuojantis „Jūros vartų“ projektas jau beveik tapo marinistine miesto centro dalimi, o kitame Danės krante iš uosto infrastruktūros „ištrūkęs“ buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė“ sklypas dar tik žengia pirmuosius žingsnius vietos „įcentrinimo“ link.

Naujasis teritorijos savininkas „Memelio miestas“ prieš porą metų surengė konkursą, kurį laimėjo jungtinis architektūrinių firmų ARCHES ir SCHMIDT/HAMMER/LASSEN kolektyvas. Vilniečiai ir danai multifunkciniame, beveik 7 ha kvartale, nupaišė daugiabučių (32.326 kv.m), biurų (25.355 kv.m), parduotuvių (19.308 kv.m), viešbutį (18.412 kv.m), konferencijų salių (2.100 kv.m), sveikatingumo centrų (4.213 kv.m), kazino (1.030 kv.m), restoranų (1.192 kv.m) ir kitų patalpų (apie 3.000 kv.m). Užstatymas numatytas tankus, bet ne itin aukštas, iki 30 metrų.

“Memelio miesto” generalinis direktorius Darius Anužis sakė portalui PILOTAS.LT, kad konkursiniai pasiūlymai statyti naująjį Klaipėdos muzikinį teatrą “Memelio miesto” zonoje “yra įdomūs ir praturtintų būsimą kvartalą”. Direktorius pripažino, kad jau seniau galvota, jog naujos kokybės kvartale ant uosto kanalo kranto galėtų atsirasti ir stambesnis kultūrinis objektas, tačiau tai nėra NT vystytojo kompetencija. D.Anužis teigė, kad pakoreguotame Klaipėdos bendrajame plane, buvusioje „Laivitės“ teritorijoje nurodyta „uosto konversijos zona“ ir paskirtis „kita“. O tai reiškia, anot direktoriaus, kad įvertinus visas aplinkybes, miestas nutarė, kad uosto krova „Laivitės“ teritorijoje nėra racionali ir objektyviai tikslingiau teritoriją naudoti gyvenamajai, komercinei ir pramogų funkcijai.

UOSTO DIREKCIJA: NIEKADA NESUTIKSIME

Atrodo, kad teritorijos savininko ir Klaipėdos savivaldybės pozicijos dėl vietos paskirties iš tiesų sutampa, nes konkurso, numačiusio Klaipėdos muzikinį statyti „Memelio mieste“, vertinimo komisijai vadovavo pats miesto meras V.Grubliauskas, joje dirbo ir miesto vyr. architektas A.Mureika. Deja, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuriai priklauso visos uoste esančios krantinės ir visa akvatorija, pozicija yra absoliučiai priešinga. Įmonės generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas iš karto po konkurso griežtu raštu torpedavo laisvamanių aljansą – pradedant Klaipėdos architektų organizacija, savivaldybe ir baigiant Klaipėdos muzikiniu teatru bei Kultūros ministerija.

Uosto direkcija teigia, kad „uosto žemė su joje esančia infrastruktūra – krantinėmis – turi būti naudojama uosto funkcinei paskirčiai, su laivyba susijusiai ūkinei ir komercinei veiklai“. Uosto direkcija nustebusi, kad teatro „vietos parinkimo konkurso organizatoriai laisvai interpretavo parenkamos vietos esamą statusą, siūlydami parinkti teritoriją, kuri nėra naudojama savivaldos reikmėms“. Uosto direkcija mano, kad „sąlygų rengėjai sąmoningai ir jau ne pirmą kartą bando realizuoti architektų sumanymus uosto teritorijų sąskaita, ignoruodami net ir tą faktą, kad visos uosto krantinės yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys statiniai“.

Kad neliktų abejonių, Uosto direkcija patikina, kad „niekada nesutiks, kad Muzikinio teatro ar kitų objektų statybai būtų parinktos vietos uosto akvatorijoje ar teritorijoje. Nes naujos statybos neturi trukdyti brangiai kainavusių uosto krantinių panaudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį“.

KULTŪROS MINISTRAS: PROJEKTAS PER ANKSTYVAS

Čia dera paaiškinti, kad konkursą laimėjęs projektas, numatė Muzikinį teatrą statyti ne „Memelio miesto“ sklype, o greta – vadinamoje „Kaušo“ akvatorijoje tarp uosto krantinių Nr.23, Nr.24, Nr.25, sudarančių pusiau uždarą baseiną. Taigi, iš tikrųjų Muzikinis teatras, sumanytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto „teritoriniuose vandenyse“, tapo pastarajam „maloniu“ siurprizu.

Gal tai, kad Uosto direkcija apie tokį „kultūrinį desantą“ sužino paskutinė, tėra konkurso organizatorių taktika, tikintis, kad intensyvioje žiniasklaidos šviesoje pavyks lengviau įtikinti uosto šeimininką dėl išimties. Tačiau Klapėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas taip nemano. Portalui PILOTAS.LT jis paaiškino, kad „dėl kultūrinio pastato statybos uosto infrastruktūros zonoje ir uosto akvatorijoje gali iškilti begalė juridinių problemų, kurių Klaipėda viena bus tiesiog nepajėgi išspręsti“. K.Macijausko manymu, pagal galiojančius įstatymus, „šiandien pastatyti teatrą Klaipėdos uosto akvatorijoje galimybių nėra, nors pati idėja ir viliojanti“. Be to, direktorius mano, kad tokia statyba būtų „nepateisinamai brangi“.

Dar skeptiškiau naujo Klaipėdos muzikinio teatro galimybes iškilti uosto teritorijoje apibūdino kultūros ministras. Portalui PILOTAS.LT Arūnas Gelūnas sakė, kad „šiandien tokio pobūdžio architektūrinės fantazijos atrodo pernelyg paaugliškai.“ „Kai aš išgirstu, jog klaipėdiečiai sumąstė statyti naują teatrą vandenyje ir tam reikėtų kuklių 150 milijonų, tai imu sarkastiškai galvoti, kad arba jie nemato ekonominės situacijos už lango, arba turi kažkokį stebuklingą mecenatą, tik jo vardo dar nesako. Ministerija tokių pinigų neturi ir apčiuopiamoje perspektyvoje neturės,“- teigė A.Gelūnas.

Ministras paaiškino, kad vidutiniškai 100 milijonų litų kasmet kultūrinės infrastruktūros plėtrai gaunamų iš valstybės biudžeto neužtenka užbaigti netgi pradėtoms M.Mažvydo bibliotekos, M.K.Čiurlionio muziejaus, Vilniaus, Kauno teatrų ir smulkesnių objektų rekonstrukcijoms. Anot A.Gelūno, svajoti apie tokio masto naujus projektus bus mandagu nebent nuo 2014-ųjų, kai prasidės sekantis Europos struktūrinių fondų finansavimo etapas.

NEČEMPIONIŠKAS LAUREATŲ ĮVARTIS

Žinoma, kol investicinių galimybių nėra, galbūt Klaipėdos savivaldybė rastų galimybių viena „stumti“ Teatro vandenyje eskizą klampiais projektų derinimų maršrutais ir lygiagrečiai ieškoti pinigų užsieniuose. Tačiau ir čia tyko slidūs paviršiai.

Visų pirma, dėl to, konkurso laureatai (firma „Andrijauskas ir partneriai“, architektai: E.Andrijauskas, R.Amšiejus, M.Černiūtė-Amšiejienė, R.Rakevičius, A.Jašinas, A.Baužys) leido sau be didesnio kupiūravimo klonuoti pasaulyje garsų „Snohettos“ operos embrioną klaipėdietiškame kontekste, tarsi nuduodami, jog vietos parinkimo konkursuose įskaitomi ir ranka įmušti įvarčiai. Ką tuo metu veikė vertinimo komisija,- galės savo seminaruose nagrinėti meno istorikės. Aišku viena, kad pasirodžius su tokiu „originaliu sumanymu“ padorioje Europos kompanijoje, grės neišvengiama pajuoka ir pažeminimas.

Apskritai šiandieniniame kontekste kultūrinio objekto statybą prie vandens skelbti progresyvia ir drąsia, galima nebent Lietuvos ūkininkų suvažiavime. Jeigu suskaičiuotume, kiek pasaulio miestų tą jau padarė ženkliai anksčiau, greičiausiai paaiškėtų, kad nūnai teatrus prie vandens stato visi, kurie tik to vandens turi.

„UOSTO IŠIMTIES“ ĮDARBINIMAS MIESTUI

Taigi, padėjus pionieriškas vėliavas į šalį, derėtų ramiai ir racionaliai padiskutuoti apie optimalią ir integralią struktūrą „Memelio miesto“ teritorijoje, kad naujasis urbanistinis „solistas“ neatsidurtų neapgalvotoje funkcinėje ir kultūrinėje tremtyje. Kad visa teritorija, tapusi uosto išimtimi, intensyviai dirbtų miesto centro branduoliu. Be to, reikėtų turėti omeny, kad statyti mažesnį nei 1.000 vietų modernų muzikinį teatrą šiandien neracionalu ekonomiškai, o Klaipėda vargu ar pajėgtų išlaikyti trupę, gebančią telkti didesnę nei Vilniuje „operinę“ auditoriją ne tik į „Snieguolės ir septynių nykštukų“ premjerą, bet bent jau, kas savaitę…

Taigi, gali paaiškėti, kad optimali Klaipėdos jūrinio fasado „solisto“ paskirtis – nebūtinai teatras. Tai gali būti ir kitas, septyninikštukiškai spinduliuojantis visuomeninis urbanistinis šviesulys niūriame uostamiesčio veide. Tereikia devynis kartus pamatuoti.

Komentarai

  1. Na, tai praejo puse metu beveik. Koks galutinis nutarimas del teatro uoste?

  2. Pats sumanymas, miesta isvesti prie juros, yra labai sveikintinas. Taciau cia eksponuojamas projektas akivaizdziai pykstasi su paciu Memelio miesto kvartalu. Atrodo, kaip bobos besigrudancios i troleibusa stoteleje „Turgus“.

  3. Linui – Tamstos mintys yra eretiškos ir vien jau už tai esi vertas „uostininkų“ inkvizicijos. Tamsta užsigeidei informacijos? Jeigu Tu nesi uosto krantinių ar teritorijų nuomininkas, tai uosto veikla ir veiklos perspektyvos yra Tau ir miestiečiams TABU. Jeigu Tu nenori kad, Tavo mieste bei jo centre statytų ne vieną , o kas kelis šimtus metrų ( kiekvienam nuomininkui) po trąšų, skystų produktų, cemento, naftos produktų terminalus ( dabar tai jau vadinama ir keleivių) tai Tu esi valstybės pamatų griovėjas, o dar jei nenori ir dviejų skystų dujų terminalų tai jau esi gal ir grėsmė nacionaliniam saugumui.
    Nustebau, bet mokslas išdrįso ir jau tyliai sako – http://www.tpa.vgtu.lt/upload/urban_zur/tpa_vol33_no4_211-224_truskauskiene.pdf
    Deja, kaip ir prieš gerus tris dešimtmečius taip ir dabar, mūsų, tik jau naujas caras (buvęs mūsų rinktas meras) ir deja jau Klasco laikraštis rašo -http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Verslas/Klaipeda-keicia-krantiniu-paskirti
    Kol kas kalba skirtingų galaktikų gyventojai. Taigi, mūsų kaime nieko naujo – ateina Kalėdos ir jas švęs visi, gal net kartu.

  4. Turiu patikimu ziniu, kad visi konkurso dalyviai, isskyrus Andrijauska ir Staseviciute, pateike pretenzija del aibes pazeidimu konkurso metu. Tame skaiciuje ir del nuplagijuotos Oslo operos.
    Dar vienas skandalas.

  5. Lietrytis raso:
    O tai, kad nugalėtojų darbe be skrupulų nukopijuotas geriausio 2009 metų Europos pastato – Oslo operos maketas, yra pokštas, aiškiai atskleidžiantis šio konkurso rengėjų ir dalyvių tikslus.
    Pardon, tai kokie tie tikslai? Nesupratau.

  6. DAS teisus – is juros atrodo, kad Klaipedos uostas stovi tuscioje vietoje. Miesto tarsi ir nera. Manau, kad nacionaliniai interesai galgi nebutu labai pazeisti, jei 200 metru kranto butu paskirta kulturai. Cia jau gal ne tik Klaipedos reikalas, bet ir pacios valstybes.

  7. Teatro vietoje Gentvilui tiktų trąšų sandelis ,tegul pabando atplaukti iš jūros , vaizdelis nekoks, vien kuro statinės ir trąšų sandeliai, puikiai pristato Lietuvą pasauliui…….

  8. Ajajai, Andrijauskas bando „atsifutbolinti“ ir praso uzskaityti jo ivarti ranka, neva tai buvo POKSTAS 🙂
    prasome visiems juoktis.
    http://www.lrytas.lt/-13212532761319476755-operos-teatras-prie-vandens-uostamies%C4%8Dio-simbolis.htm

  9. o tai kancas ir memelio mieste turi problemu?
    ot traukia zmogu blatni projektai. nebetelpa kaune.

  10. jeigu atsirastu geros valios ir savivaldybe su uostu ir su architektais ir su kulturos ministerija sestu rimtoms konsultacijoms, gal ir gautusi koks nors kompromisas. yra turkumu, bet yra ir privalumu sitam sumanyme is principo.

  11. pritariu linui – prioritetus reikia susidelioti. pritariu ir klaipedieciams, norintiems ant kranto kulturinio objekto. cia kazkas jau rase, kad patraukus 50 m teatra nuo kranto, vizualinis rysys gi nedings. ir laivai gales svartuotis. kalbetis reikia.

  12. Apie kokį „konkursavimą“, „vietų parinkimą“ galima kalbėti, jei pagal šio „konkurso“ sąlygas net nebuvo analizuojamas VISAS Klaipėdos miestas, net ne VISA Klaipėdos miesto centrinė dalis ir net ne VISI Danės upės krantai? ‘Konkurso“ rengėjai a priori pasiūlė 4 vietas šiaurinėje Danės dalyje, iš kurių „konkurso“ dalyviai sėkmingai ir išrinko sklypą Valstybinio jūrų uosto … akvatorijoje! Nė vienas iš „konkurso“ dalyvių net nepabandė siūlyti (t.y. ieškoti) kitų Klaipėdos muzikinio teatro vietų, nes, matyt, ir „konkursantams“, ir „konkurso“ rengėjams ir taip iš anksto buvo aišku, iš ko reikia rinktis. Ir pasirinko… „Konkurso“ komisijo palaiminta laureatų mintis perkelti kelis dešimtmečius pačiame miesto centre veikiančio Muzikinio teatro pastatą kokiais 700 metrų arčiau link vandens (mūsų atveju – visškai į vandenį), žinoma, pati savaime jau yra labai originali. Beje, dar vienas „konkurso“ prizininkas „parinko“ kitą naują Muzikinio teatro vietą, toje pačioje Danės gatvėje,tik kitoje jos pusėje už kokių … 300 metrų nuo šiuo metu stovinčio Muzikinio teatro. Fantazuoti apie veikiančio Muzikinį teatro „stumdymą“palei Danės gatvę ir upę, žinoma, galima, bet kiek pagrįstas tas malonumas malonumas, kurio kaina – apie 150 milijonų litų?.. Šou turi tęstis?..

  13. Gal vertėtų labiau pasidomėti jūrinio uosto svarba Lietuvai ir pamėginti įvertinti kiek naudos tas vienas ar kitas šimtas metrų pakrantės (uoste) duoda ne tik Klaipėdai bent ir visai valstybei. Gal yra objektyvios priežastys, kodėl šis uostas yra nacionalinės svarbos objektas. Atsivertus pasaulio ar europos atlasą net plika akimi galima įžiūrėti, kuo kiekvieno šimto metrų pakrantės svarba skiriasi Lietuvoje ir Helsinkyje, Osle, Stokholme, Sidnėjuje. Tai gal verta sudėti prioritetus tinkama eile, ir tiesiog surasti tinkamesnę vietą tokiam objektui. Aš tikrai norėčiau, kad Lietuva turėtų pajūrio kiek jo turi Latvija, Švedija ar Didžioji Britanija, bet to nėra. Matyt dėl to paties nesinori, kad kad Kuršių Nerija nepavirstų Palanga.

  14. kodel karalius nestoja ginti kanco? kur kovotajas uz teisybe dingo?

  15. Dėl straipsnyje paminėtų konkrečių UAB „Memelio miesto“ akcininkų ketinimų užstatyti buv. „Laivitės“ teritoriją keliomis dešimtimis tūkstančių kv.metrų butais ir biurais: gal ir realu būtų, jei į Klaipėdą persikeltų dauguma kurio nors rajoninės reikšmės Lietuvos miestas gyventojų arba bet kurio Kinijos miestelio gyventojų. Bet Lietuvos gyventojų skaičiui mažėjant ir senėjant, o pragyvenimo lygiui ne itin sparčiai kylant kol kas tai ne itin realu.

    UAB „Memelio miesto“ savininkai,matyt, nori parduoti savo nekilnojamą turtą toje vietoje, tai tas teatro projektas pakeltų vertę, nes neva padaugėtų žmonių ten besilankančių. Čia tie patys akcininkai valdo, kurie 6 stiklainius nori statyti H.Manto g.11 vietoj buv.“Vaivos“ kino teatro.

    Pabaigai – malonu skaityti profesionalią profesionalaus architekto recenziją. Šokiravo šie teiginiai: „…konkurso laureatai (firma „Andrijauskas ir partneriai“, architektai: E.Andrijauskas, R.Amšiejus, M.Černiūtė-Amšiejienė, R.Rakevičius, A.Jašinas, A.Baužys) leido sau be didesnio kupiūravimo klonuoti pasaulyje garsų „Snohettos“ operos embrioną klaipėdietiškame kontekste, tarsi nuduodami, jog vietos parinkimo konkursuose įskaitomi ir ranka įmušti įvarčiai. Ką tuo metu veikė vertinimo komisija,- galės savo seminaruose nagrinėti meno istorikės. Aišku viena, kad pasirodžius su tokiu „originaliu sumanymu“ padorioje Europos kompanijoje, grės neišvengiama pajuoka ir pažeminimas.

    Apskritai šiandieniniame kontekste kultūrinio objekto statybą prie vandens skelbti progresyvia ir drąsia, galima nebent Lietuvos ūkininkų suvažiavime. Jeigu suskaičiuotume, kiek pasaulio miestų tą jau padarė ženkliai anksčiau, greičiausiai paaiškėtų, kad nūnai teatrus prie vandens stato visi, kurie tik to vandens turi.“

  16. uz minskui parduotus VILMANTUS RUTKAUSKUS.

  17. Ar išvis būtų UŽ KĄ pastatyti. Už parduotas žuvis ?

  18. o gal is tiesu masei ant teatro nusisvilpt?
    gal klaipeda nelabai priaugusi dideliam muzikiniam teatrui?
    gal teatras reikalingas tik architektams, kad isisamzintu visose klaipedos atvirutese, kaip raso pilotas?

  19. Konkurso organizatoriai neturetu elgtis kaip kaprizingi vaikai. Viena – jie turi suvokti , kad turime vieninteli jurini uosta ir visu pareiga ji stiprinti, o ne silpninti. Antra – jeigu jau teatras statomas taip atokiai nuo kitu kulturiniu objektu, jam butinas ir tam tikras kulturinis palaikymas Memelio Mieste. Trecia – jo atsitraukimas nuo mariu ir priartejimas prie Danes niekiek nesusilpnintu projekto, o uosto interesas liktu nepazeistas.

  20. Gentvilo ir Geluno pozicijos absoliuciai sokiravo. nors masei ant teatro gal nusisvilpt, bet noretusi, kad bent tokius postus uzimantys zmones butu pakankamai issilavine, placiai mastantys, mate pasaulio ir linkintys gero Lietuvai. deja, yla kyso is maiso…

  21. Nevykusi Oslo operhauzo kopija.
    Nevykes galvojimas, kad uoste vanduo yra visu.
    Nevykes darymas projektu del ziurejimosi.

  22. Gal gelėtų kas nors priminti ,kiek jūrinių uostų Lietuva šiandien turi?
    ir gal patikėkime ,kad p. Eugenijaus Gentvilo pažiūris į uosto ir pačios Klaipėdos raidą nėra toks ribotas ,kaip konkurso organizatorių , vertinimo komisijos ,beje ,taip pat…

  23. Maniau, kad šiuo variantu bus siūloma teatrą talpinti pačiame „Memelio mieste“ – tai būtų buvę lygiai taip pat prie vandens. Vėliau pamaniau, kad jei konkursas įvyko-baigėsi būtent taip, tai jau miestas yra su uostu sutaręs dėl tokios teritorijos, kaip beje, ir su „Memelio miestu“. Jeigu ne – toks priojektavimas ir konkurso rezultatai yra tik būsimų ateities norų pareiškimas. Jei Klaipėdai to teatro nereikia – galima šitaip žaisti iki begalybės.
    O teatro tikrai reikia. Salė turėtų talpinti apie 800 žiūrovų, pasižymėti bepriekaištinga akustika, turėti gerą sceną ir talpią orkestrinę. Būtent apie tai miesto valdžiai ir architektams pirmiausiai rekėtų galvoti.
    Žiūrovų tikrai netrūktų. Tai būtų LT Vakarų regiono svarbiausias (muzikinis) teatras.

  24. Kas per nevykus Oslo operhauso kopija. Ką jau neįmanoma suualvot kažko naujo kolegos ar kaip čia yra?

  25. O kam Klaipėdai toks didelis teatras? Kam reikalingas Memelio miestelis – juk butų rinka perpildyta. Yra rinktis iš 23 aukšto vaizdo į marias, arba ramaus gražaus namo priemiestyje.
    Jeigu savivaldybė nori imtis darbo, tai siūlau jai investuoti į miesto infrastruktūra: pėsčiųjų ir dviratininkų keliai tarp miesto ir uosto, toliau tvarkomi keliai, privažiavimai. Rodyklės, žymos, informacija ir tt. Tai tikrai atsipirks ir vilios naujus gyventojus į Klaipėdą.
    O naujas kultūros centras (kur jis bebūtų) turėtų gimti organiškai, iš poreikio miestiečiams.

  26. kol architekturos filosofai gincysis apie koncertu rumus tyliai ramiai prades augti Trojos arklys – memelio miestelis su visomis tvorelemis. kai isdygs miestelis filosofams atsiras daug darbo – parinkineti tapetu tekstureles ir derinti dureliu rankeneliu spalveles…ir visiems tam kartui bus lietuviskai gerai ir galesim vel filosofuot kur svartuoti keleivinius laivus ir kur svesti juros sventes ir kaip kompensuoti miestelio gyventojams uz paslijusia sveikata nuo uosto ir svenciu triuksmo.
    SIOJE ISTORIJOJE VISAI KITUR „SUO UZKASTAS“

  27. Ura Gentvilui! Gal ponai architektai pageidautų, kad laivai būtų švartuojami kur nors Danės aukštupyje?
    O gal pristatykim kultūros objektų palei visą uostą?

  28. Gentvilo pozicija buvo labai netiketa – iki siol laikiau ji kompetetingu pilieciu. Nejau jis rimtai mano, kad uosto teritorija visuomeniniams poreikiams turi buti planuojama pirmiausia asmeniskai su juo? Siulau surengti peticija uz teatro statybas uoste. Po tokiu keistu pasisakymu, uosto direkcija galetu likti ziurovais teatro projekte.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

„Saulė ir jūra“ (R.Barzdžiukaitė, V.Grainytė, L.Lapelytė) Romos teatre „Teatro Argentina“.

SAULĖ IR JŪRA ROMOJE: Dėl lietuviškos operos pertvarkė istorinį teatrą

2021 liepos 1Be komentarųPILOTAS.LT

Menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys „Saulė ir jūra“ sugrįžo į saulėtąją Italiją. Prieš dvejus metus opera-performansas skambėjo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje,

uosta_pr_210400_e01_xxx

30 JURMYLIŲ KARTU: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos jubiliejus

2021 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 3-ąją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija švęs 30-ąjį savo gimtadienį. Neturint galimybės keliauti gyvai, jubiliejaus proga Klaipėdos uostas kviečia leistis į virtualią kelionę. Klaipėdos

Klaipėdos uostas

DARNUMO KRYPTIS: Klaipėdos uostas skelbia žaliosios koncepcijos konkursą

2021 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą žaliojo uosto koncepcijai parengti. Klaipėdos jūrų uostas žada brėžti darnumo su aplinka kryptį. Žaliojo uosto koncepcijos tikslas yra

Smiltynės perkėla

REKONSTRUOS SMILTYNĖS KRANTINĘ: Keltų eismas nenutrūks

2021 balandžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo pavasario pradedama etapais rekonstruoti prastos būklės senosios perkėlos krantinę Smiltynėje, prie kurios švartuojami AB Smiltynės perkėlos keltai, užtikrinantys susisiekimą tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos.

Mirga Gražinytė-Tyla

GRYNAS GROŽIS: Vokietijoje išleistas Mirgos Gražinytės-Tylos albumas

2021 kovo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Įrašų studija „Deutsche Grammophon“ ką tik išleido antrąjį dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos ir Birmingamo miesto simfoninio orkestro projekto „British Project“ albumą – Williamo Waltono operą „Troilas

Šventosios uostas

ATSTATYS ŠVENTOSIOS UOSTĄ: Įtraukė į Vyriausybės įgyvendinimo programą

2021 kovo 121 KomentarasPILOTAS.LT

Šventosios uostas ką tik įtrauktas į Vyriausybės įgyvendinimo programą. Uosto atstatymo pradžia – jau netrukus. BE VALSTYBĖS PARAMOS – NEĮMANOMAS Kaip praneša Palangos savivaldybė, Šventosios

stoti_ko_210300_e01_xxx

SKELBIAMAS TARPTAUTINIS KONKURSAS: Vilniui reikia ikoniškos geležinkelio stoties idėjų

2021 kovo 48 KomentaraiPILOTAS.LT

Stoties rajoną iš esmės pertvarkyti ketinantis Vilnius, kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG), ką tik paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti. Tokio kompleksiškumo konkursas, kai

Šventosios uostas

ŠVENTOSIOS UOSTO ATKŪRIMAS: Laivybai svarbi idėja palaikyta Seime

2021 sausio 291 KomentarasPILOTAS.LT

Seimas palaiko siekį atkurti Šventosios jūrų uostą – šiai idėjai ką tik pritarė Ekonomikos komitetas. Šalies jūrinei laivybai svarbų uostą numatyta atstatyti 6 etapais, kurių

images_straipsniu_foto_2869_uosta_kl_120700_e01_BRA

REKORDINIAI METAI: Nepaisant pandemijos, 2020-ieji Klaipėdos jūrų uostui – sėkmingiausi

2021 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Pandemijos sukaustyti metai nesėkmingi ne visiems – 2020-ieji į Klaipėdos jūrų uosto istoriją įeis kaip sėkmingiausi metai per visą jūrų uosto gyvavimo laikotarpį. Geriausias visų

namai

PASAKOJIMAI APIE ARCHITEKTŪRĄ: Paskelbti 7 konkurso laimėtojai

2020 gruodžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik pasibaigė Architektūros fondo antrasis atviras pasakojimų apie architektūrą ir miestus projektas „Aikštėje“. Išrinkti 7 konkurso laimėtojai bei dar 7, nusipelnę garbingo paminėjimo. Architektūros

Nerealizuoti svajonių miestai

SVAJONIŲ MIESTAI: 4-asis respublikinis mokinių piešinių konkursas

2020 spalio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Jau ketvirtus metus iš eilės vykstantis respublikinis konkursas pakvietė 7-12 klasių mokinius kurti monochrominius piešinius tema „Nerealizuoti svajonių miestai“. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas kartu

Smiltynė

UOSTO BOKŠTAS SMILTYNĖJE: Dviprasmiškas architektūrinės koncepcijos konkursas

2020 rugpjūčio 174 KomentaraiPILOTAS.LT

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė atvirą architektūrinės koncepcijos konkursą uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto koncepcijai sukurti. Pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti uosto laivybos saugumui

keltas

PRIIMS DIDESNIUS KELTUS: Klaipėdos centriniame terminale švartuosis 230 m ilgio laivai

2020 liepos 3Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija. Įgyvendintas projektas atveria naujas galimybes terminale priimti didesnių parametrų keltus. Kaip

Klaipėdos jūrų uostas

REKONSTRUOS UOSTO BANGOLAUŽIUS: Projektui paskirta 48,8 mln. eurų

2020 birželio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per 3 metus planuoja rekonstruoti uosto bangolaužius bei įrengti apžvalgos aikšteles. Dėl šios rekonstrukcijos finansavimo ji jau yra pasirašiusi sutartį

Memelio miestas

POINDUSTRINĖ KLAIPĖDA: Memelio miesto detalųjį planą svarstys internetu

2020 gegužės 181 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdoje parengtas per 16 ha poindustrinės teritorijos tarp Danės upės žiogių ir Kuršių marių užstatymo projektas. Šios kadaise viešojo gyvenimo centru mieste buvusios teritorijos detaliojo

Skrajojantis olandas

OPERA LINDENAU ELINGE: Klaipėdos gimtadienio dovana – „Skrajojantis olandas“

2020 gegužės 14Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, laikydamasis karantino reikalavimų, ruošia dovaną Klaipėdos miesto gimtadieniui. Virtualiai pristatyta Muzikinio teatro Klaipėdoje jubiliejinių metų ryškiausio akcento – Richardo Wagnerio operos

Klaipėdos uostas

VIENAS IŠ NEDAUGELIO EUROPOJE: Klaipėdos uoste laivai vedami ir nuotoliniu būdu

2020 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Visuotinis  karantinas  diktuoja naujas veiklos sąlygas net uostams. Klaipėda – vienas iš nedaugelio jūrų uostų Europoje, kuriame locmanai gali vykdyti operacijas ne vien tiesiai iš laivo, bet ir

"Samsung" ekodizainas

TIESIOG IŠ DĖŽĖS: 20.000 JAV dolerių prizinio fondo ekodizaino konkursas

2020 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Pasaulinė elektronikos kompanija „Samsung“ kartu su žinomu architektūros ir dizaino interneto portalu „Dezeen“ rengia gaminių iš panaudotų kartono pakuočių tarptautinį ekodizaino konkursą „Iš dėžės“. Konkurso

Klaipėdos uostas

UOSTO PLĖTRAI – 1,2 MILIJARDO: Klaipėdos miestas vis labiau stumiamas nuo jūros

2020 sausio 151 KomentarasPILOTAS.LT

LR Vyriausybės neseniai patvirtintame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrajame plane numatytos intensyvios uosto plėtros kryptys, kurių įgyvendinimui Susisiekimo ministerija ką tik patvirtino 1,2 mlrd. eurų

straz_pl_191000_e02_xxx

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŲ KLUBAS: Susitikimas su stipendijos architektūros studentams laureate

2019 spalio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šių metų LASKAO-ERGOLAIN stipendijos architektūros studentams konkursą laimėjo Gabrielė Strazdaitė. Susitikti su laureate siūlo po vasaros atostogų atgimęs klaipėdietiškasis Architektų klubas. Spalio 17 dieną (ketvirtadienį)

Asmik Grigorian

GERIAUSIA OPEROS SOLISTĖ: Charizmatiškoji Asmik Grigorian pakerėjo visus

2019 balandžio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Vos prieš porą mėnesių Mirgą Gražinytę-Tylą sveikinome su autoritetingo klasikinės muzikos interneto portalo „Classic FM“ suteiktu geriausios praėjusių metų dirigentės titulu. Dar nenutilus šioms triumfo

Konkursas Klaipėdoje

KONKURSAS „LINDENAU“ PAKRANTĖJE :Vietoje atviro – ribotas kviestinis

2019 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Bendrovė „Puiki investicija“ kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) vykdo ribotą kviestinį multifunkcinio komplekso Priešpilio g. 6, Klaipėdoje konkursą. Šį konkursą iš

Lindenau

DIDŽIOJO ELINGO METAI: „Lindenau“ laivų statyklai – 100 metų

2019 kovo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba neseniai pritarė Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos siūlymui 2019-uosius metus paskelbti Didžiojo elingo metais. Taip siekiama pažymėti „Lindenau“ laivų statyklos 100 metų

Prisikėlimo aikštė

PAMINKLAS TAUTOS LAISVEI ŠIAULIUOSE: Prieškonkursinės diskusijos prasideda

2019 vasario 12Be komentarųLiudas Pastanga

Šiauliai netrukus skelbs paminklo Tautos laisvei Prisikėlimo aikštėje idėjų konkursą. Parengiamieji konkurso renginiai ir diskusijos prasideda. Jau šiandien, antradienį šiauliečių laukia susitikimas–diskusija „Tautos laisvė ir

Klaipėdos uostas

ŠUOLIS TĘSIASI: Klaipėda išlieka Baltijos šalių uostų lyderiu

2019 sausio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Pernai, viršijęs 46 mln. tonų krovinių apyvartą, Klaipėdos jūrų uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Pagal krovinių apyvartą jis išlieka