images_phocagallery_1344_Uostas pries Muzikini_PAV_1344_Uostas pries Muzikini_tit

SNIEGUOLĖ IR 7 KLAUSTUKAI//OVACIJOS KLAIPĖDOS KRANTINĖJE KOL KAS ATIDEDAMOS

Lietuvos miestovaizdžiuose kultūra nedominuoja. Prieš 40metų pastatytas Šiuolaikinio meno centras ir Opera Vilniuje – bene vieninteliai pastatai, reprezentuojantys kultūrą mieste monumentaliu formatu ir atviru fasadu. Kitais atvejais, mūsų kultūrinė architektūra antraplanė, kukli, nelendanti į pagrindines miestų panoramas, nesitransformuojanti į išskirtinę „atvirukinę“ architektūrą. Pagrindinius mūsų miestovaizdžių bruožus vizualiai tebekuria bankai, prekybcentriai ir bažnyčios.

Postrevoliucinė konversija Vilniuje, prieš porą metų pasibaigusi nelauktai elegantišku Nacionalinės dailės galerijos apsireiškimu dešiniajame Neries krante, atrodo, nutraukė dešimtmečiais trukusį  kultūrinės architektūros partizanavimą šalutinėse gatvėse ir šalutinėse erdvėse. Juolab, kad ir greta spurdantis ambicingas MMC vulkanas yra pritvinkęs ketinimų ateiti į sostinės panoramą su išskirtine kultūrine architektūra. Gal būtent šis galerijų tandemas netrukus taps reikšmingu kultūriniu matmeniu Vilniaus miestovaizdyje, kurį ignoruoti netgi kultūriniams trumparegiams taps nebepatogu.

ARCHITEKTAI MUZIKINĮ STUMIA PRIE VANDENS

Klaipėda taip pat ambicingai ėmėsi urbanistinio miestovaizdžio kultūrinimo. Čia ką tik baigėsi Architektų sąjungos skelbtas atviras architektūrinis-urbanistinis konkursas naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vietai parinkti.

Nors konkurso organizatoriai nurodė dalyviams išanalizuoti 4 galimas teatro statybos vietas (esama Muzikinio teatro vieta Danės g.; teritorija prie Danės upės greta „Teo.lt“ pastato Danės g.; buvusios „Laivitės“ teritorija; Vasaros koncertų estrados teritorija), net 5 iš 6 projektų autoriai naujajam teatrui siūlė vietą greta uosto kanalo ir Danės žiočių, buvusioje „Laivitės“ teritorijoje. Išskirtinės miesto ląstelės greta uosto kanalo architektūrinė trauka, pasirodo, tokia stipri, kad ko gero net bus įstūmusi Klaipėdos architektus į savotišką hipnozę – konkursas iškėlė daugiau klausimų negu atsakymų.

Be abejonės, išskirtinis kultūrinis objektas ant jūrinio kranto, jau seniai tapo ne vieno uostamiesčio panoramine ikona. Oslas, Stokholmas, Gioteborgas, Kopenhaga, Hamburgas, praskynę kelią kultūriniams pastatams į uostų akvatorijas, ne tik susikūrė stiprius architektūrinius identiteto ženklus, bet ir įrodė, kad kokybiška kultūros ir laivybos gretimybė generuoja dinamišką ir įtaigią urbanistinę erdvę. Taip radosi ne tik vizualiniai, bet ir funkciniai miestų branduoliai, kurių gravitacija tapo itin reikšminga.

MEMELIS KERTA MIESTUI LANGĄ Į JŪRĄ

Klaipėdos miestovaidžio humanizavime, deja, euforijos gerokai mažiau. Žinoma, beveik šimtmetį už uosto tvoros pratūnojusiam miestui, nėra lengva išsivaduoti iš kompleksų, nors pastarąjį dešimtmetį urbanistiniai bandymai „pasirodyti jūrai“ vis labiau pastebimi. Kantriai piliavietės teritoriją masažuojantis „Jūros vartų“ projektas jau beveik tapo marinistine miesto centro dalimi, o kitame Danės krante iš uosto infrastruktūros „ištrūkęs“ buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė“ sklypas dar tik žengia pirmuosius žingsnius vietos „įcentrinimo“ link.

Naujasis teritorijos savininkas „Memelio miestas“ prieš porą metų surengė konkursą, kurį laimėjo jungtinis architektūrinių firmų ARCHES ir SCHMIDT/HAMMER/LASSEN kolektyvas. Vilniečiai ir danai multifunkciniame, beveik 7 ha kvartale, nupaišė daugiabučių (32.326 kv.m), biurų (25.355 kv.m), parduotuvių (19.308 kv.m), viešbutį (18.412 kv.m), konferencijų salių (2.100 kv.m), sveikatingumo centrų (4.213 kv.m), kazino (1.030 kv.m), restoranų (1.192 kv.m) ir kitų patalpų (apie 3.000 kv.m). Užstatymas numatytas tankus, bet ne itin aukštas, iki 30 metrų.

“Memelio miesto” generalinis direktorius Darius Anužis sakė portalui PILOTAS.LT, kad konkursiniai pasiūlymai statyti naująjį Klaipėdos muzikinį teatrą “Memelio miesto” zonoje “yra įdomūs ir praturtintų būsimą kvartalą”. Direktorius pripažino, kad jau seniau galvota, jog naujos kokybės kvartale ant uosto kanalo kranto galėtų atsirasti ir stambesnis kultūrinis objektas, tačiau tai nėra NT vystytojo kompetencija. D.Anužis teigė, kad pakoreguotame Klaipėdos bendrajame plane, buvusioje „Laivitės“ teritorijoje nurodyta „uosto konversijos zona“ ir paskirtis „kita“. O tai reiškia, anot direktoriaus, kad įvertinus visas aplinkybes, miestas nutarė, kad uosto krova „Laivitės“ teritorijoje nėra racionali ir objektyviai tikslingiau teritoriją naudoti gyvenamajai, komercinei ir pramogų funkcijai.

UOSTO DIREKCIJA: NIEKADA NESUTIKSIME

Atrodo, kad teritorijos savininko ir Klaipėdos savivaldybės pozicijos dėl vietos paskirties iš tiesų sutampa, nes konkurso, numačiusio Klaipėdos muzikinį statyti „Memelio mieste“, vertinimo komisijai vadovavo pats miesto meras V.Grubliauskas, joje dirbo ir miesto vyr. architektas A.Mureika. Deja, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuriai priklauso visos uoste esančios krantinės ir visa akvatorija, pozicija yra absoliučiai priešinga. Įmonės generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas iš karto po konkurso griežtu raštu torpedavo laisvamanių aljansą – pradedant Klaipėdos architektų organizacija, savivaldybe ir baigiant Klaipėdos muzikiniu teatru bei Kultūros ministerija.

Uosto direkcija teigia, kad „uosto žemė su joje esančia infrastruktūra – krantinėmis – turi būti naudojama uosto funkcinei paskirčiai, su laivyba susijusiai ūkinei ir komercinei veiklai“. Uosto direkcija nustebusi, kad teatro „vietos parinkimo konkurso organizatoriai laisvai interpretavo parenkamos vietos esamą statusą, siūlydami parinkti teritoriją, kuri nėra naudojama savivaldos reikmėms“. Uosto direkcija mano, kad „sąlygų rengėjai sąmoningai ir jau ne pirmą kartą bando realizuoti architektų sumanymus uosto teritorijų sąskaita, ignoruodami net ir tą faktą, kad visos uosto krantinės yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys statiniai“.

Kad neliktų abejonių, Uosto direkcija patikina, kad „niekada nesutiks, kad Muzikinio teatro ar kitų objektų statybai būtų parinktos vietos uosto akvatorijoje ar teritorijoje. Nes naujos statybos neturi trukdyti brangiai kainavusių uosto krantinių panaudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį“.

KULTŪROS MINISTRAS: PROJEKTAS PER ANKSTYVAS

Čia dera paaiškinti, kad konkursą laimėjęs projektas, numatė Muzikinį teatrą statyti ne „Memelio miesto“ sklype, o greta – vadinamoje „Kaušo“ akvatorijoje tarp uosto krantinių Nr.23, Nr.24, Nr.25, sudarančių pusiau uždarą baseiną. Taigi, iš tikrųjų Muzikinis teatras, sumanytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto „teritoriniuose vandenyse“, tapo pastarajam „maloniu“ siurprizu.

Gal tai, kad Uosto direkcija apie tokį „kultūrinį desantą“ sužino paskutinė, tėra konkurso organizatorių taktika, tikintis, kad intensyvioje žiniasklaidos šviesoje pavyks lengviau įtikinti uosto šeimininką dėl išimties. Tačiau Klapėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas taip nemano. Portalui PILOTAS.LT jis paaiškino, kad „dėl kultūrinio pastato statybos uosto infrastruktūros zonoje ir uosto akvatorijoje gali iškilti begalė juridinių problemų, kurių Klaipėda viena bus tiesiog nepajėgi išspręsti“. K.Macijausko manymu, pagal galiojančius įstatymus, „šiandien pastatyti teatrą Klaipėdos uosto akvatorijoje galimybių nėra, nors pati idėja ir viliojanti“. Be to, direktorius mano, kad tokia statyba būtų „nepateisinamai brangi“.

Dar skeptiškiau naujo Klaipėdos muzikinio teatro galimybes iškilti uosto teritorijoje apibūdino kultūros ministras. Portalui PILOTAS.LT Arūnas Gelūnas sakė, kad „šiandien tokio pobūdžio architektūrinės fantazijos atrodo pernelyg paaugliškai.“ „Kai aš išgirstu, jog klaipėdiečiai sumąstė statyti naują teatrą vandenyje ir tam reikėtų kuklių 150 milijonų, tai imu sarkastiškai galvoti, kad arba jie nemato ekonominės situacijos už lango, arba turi kažkokį stebuklingą mecenatą, tik jo vardo dar nesako. Ministerija tokių pinigų neturi ir apčiuopiamoje perspektyvoje neturės,“- teigė A.Gelūnas.

Ministras paaiškino, kad vidutiniškai 100 milijonų litų kasmet kultūrinės infrastruktūros plėtrai gaunamų iš valstybės biudžeto neužtenka užbaigti netgi pradėtoms M.Mažvydo bibliotekos, M.K.Čiurlionio muziejaus, Vilniaus, Kauno teatrų ir smulkesnių objektų rekonstrukcijoms. Anot A.Gelūno, svajoti apie tokio masto naujus projektus bus mandagu nebent nuo 2014-ųjų, kai prasidės sekantis Europos struktūrinių fondų finansavimo etapas.

NEČEMPIONIŠKAS LAUREATŲ ĮVARTIS

Žinoma, kol investicinių galimybių nėra, galbūt Klaipėdos savivaldybė rastų galimybių viena „stumti“ Teatro vandenyje eskizą klampiais projektų derinimų maršrutais ir lygiagrečiai ieškoti pinigų užsieniuose. Tačiau ir čia tyko slidūs paviršiai.

Visų pirma, dėl to, konkurso laureatai (firma „Andrijauskas ir partneriai“, architektai: E.Andrijauskas, R.Amšiejus, M.Černiūtė-Amšiejienė, R.Rakevičius, A.Jašinas, A.Baužys) leido sau be didesnio kupiūravimo klonuoti pasaulyje garsų „Snohettos“ operos embrioną klaipėdietiškame kontekste, tarsi nuduodami, jog vietos parinkimo konkursuose įskaitomi ir ranka įmušti įvarčiai. Ką tuo metu veikė vertinimo komisija,- galės savo seminaruose nagrinėti meno istorikės. Aišku viena, kad pasirodžius su tokiu „originaliu sumanymu“ padorioje Europos kompanijoje, grės neišvengiama pajuoka ir pažeminimas.

Apskritai šiandieniniame kontekste kultūrinio objekto statybą prie vandens skelbti progresyvia ir drąsia, galima nebent Lietuvos ūkininkų suvažiavime. Jeigu suskaičiuotume, kiek pasaulio miestų tą jau padarė ženkliai anksčiau, greičiausiai paaiškėtų, kad nūnai teatrus prie vandens stato visi, kurie tik to vandens turi.

„UOSTO IŠIMTIES“ ĮDARBINIMAS MIESTUI

Taigi, padėjus pionieriškas vėliavas į šalį, derėtų ramiai ir racionaliai padiskutuoti apie optimalią ir integralią struktūrą „Memelio miesto“ teritorijoje, kad naujasis urbanistinis „solistas“ neatsidurtų neapgalvotoje funkcinėje ir kultūrinėje tremtyje. Kad visa teritorija, tapusi uosto išimtimi, intensyviai dirbtų miesto centro branduoliu. Be to, reikėtų turėti omeny, kad statyti mažesnį nei 1.000 vietų modernų muzikinį teatrą šiandien neracionalu ekonomiškai, o Klaipėda vargu ar pajėgtų išlaikyti trupę, gebančią telkti didesnę nei Vilniuje „operinę“ auditoriją ne tik į „Snieguolės ir septynių nykštukų“ premjerą, bet bent jau, kas savaitę…

Taigi, gali paaiškėti, kad optimali Klaipėdos jūrinio fasado „solisto“ paskirtis – nebūtinai teatras. Tai gali būti ir kitas, septyninikštukiškai spinduliuojantis visuomeninis urbanistinis šviesulys niūriame uostamiesčio veide. Tereikia devynis kartus pamatuoti.

Komentarai

  1. Na, tai praejo puse metu beveik. Koks galutinis nutarimas del teatro uoste?

  2. Pats sumanymas, miesta isvesti prie juros, yra labai sveikintinas. Taciau cia eksponuojamas projektas akivaizdziai pykstasi su paciu Memelio miesto kvartalu. Atrodo, kaip bobos besigrudancios i troleibusa stoteleje „Turgus“.

  3. Linui – Tamstos mintys yra eretiškos ir vien jau už tai esi vertas „uostininkų“ inkvizicijos. Tamsta užsigeidei informacijos? Jeigu Tu nesi uosto krantinių ar teritorijų nuomininkas, tai uosto veikla ir veiklos perspektyvos yra Tau ir miestiečiams TABU. Jeigu Tu nenori kad, Tavo mieste bei jo centre statytų ne vieną , o kas kelis šimtus metrų ( kiekvienam nuomininkui) po trąšų, skystų produktų, cemento, naftos produktų terminalus ( dabar tai jau vadinama ir keleivių) tai Tu esi valstybės pamatų griovėjas, o dar jei nenori ir dviejų skystų dujų terminalų tai jau esi gal ir grėsmė nacionaliniam saugumui.
    Nustebau, bet mokslas išdrįso ir jau tyliai sako – http://www.tpa.vgtu.lt/upload/urban_zur/tpa_vol33_no4_211-224_truskauskiene.pdf
    Deja, kaip ir prieš gerus tris dešimtmečius taip ir dabar, mūsų, tik jau naujas caras (buvęs mūsų rinktas meras) ir deja jau Klasco laikraštis rašo -http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Verslas/Klaipeda-keicia-krantiniu-paskirti
    Kol kas kalba skirtingų galaktikų gyventojai. Taigi, mūsų kaime nieko naujo – ateina Kalėdos ir jas švęs visi, gal net kartu.

  4. Turiu patikimu ziniu, kad visi konkurso dalyviai, isskyrus Andrijauska ir Staseviciute, pateike pretenzija del aibes pazeidimu konkurso metu. Tame skaiciuje ir del nuplagijuotos Oslo operos.
    Dar vienas skandalas.

  5. Lietrytis raso:
    O tai, kad nugalėtojų darbe be skrupulų nukopijuotas geriausio 2009 metų Europos pastato – Oslo operos maketas, yra pokštas, aiškiai atskleidžiantis šio konkurso rengėjų ir dalyvių tikslus.
    Pardon, tai kokie tie tikslai? Nesupratau.

  6. DAS teisus – is juros atrodo, kad Klaipedos uostas stovi tuscioje vietoje. Miesto tarsi ir nera. Manau, kad nacionaliniai interesai galgi nebutu labai pazeisti, jei 200 metru kranto butu paskirta kulturai. Cia jau gal ne tik Klaipedos reikalas, bet ir pacios valstybes.

  7. Teatro vietoje Gentvilui tiktų trąšų sandelis ,tegul pabando atplaukti iš jūros , vaizdelis nekoks, vien kuro statinės ir trąšų sandeliai, puikiai pristato Lietuvą pasauliui…….

  8. Ajajai, Andrijauskas bando „atsifutbolinti“ ir praso uzskaityti jo ivarti ranka, neva tai buvo POKSTAS 🙂
    prasome visiems juoktis.
    http://www.lrytas.lt/-13212532761319476755-operos-teatras-prie-vandens-uostamies%C4%8Dio-simbolis.htm

  9. o tai kancas ir memelio mieste turi problemu?
    ot traukia zmogu blatni projektai. nebetelpa kaune.

  10. jeigu atsirastu geros valios ir savivaldybe su uostu ir su architektais ir su kulturos ministerija sestu rimtoms konsultacijoms, gal ir gautusi koks nors kompromisas. yra turkumu, bet yra ir privalumu sitam sumanyme is principo.

  11. pritariu linui – prioritetus reikia susidelioti. pritariu ir klaipedieciams, norintiems ant kranto kulturinio objekto. cia kazkas jau rase, kad patraukus 50 m teatra nuo kranto, vizualinis rysys gi nedings. ir laivai gales svartuotis. kalbetis reikia.

  12. Apie kokį „konkursavimą“, „vietų parinkimą“ galima kalbėti, jei pagal šio „konkurso“ sąlygas net nebuvo analizuojamas VISAS Klaipėdos miestas, net ne VISA Klaipėdos miesto centrinė dalis ir net ne VISI Danės upės krantai? ‘Konkurso“ rengėjai a priori pasiūlė 4 vietas šiaurinėje Danės dalyje, iš kurių „konkurso“ dalyviai sėkmingai ir išrinko sklypą Valstybinio jūrų uosto … akvatorijoje! Nė vienas iš „konkurso“ dalyvių net nepabandė siūlyti (t.y. ieškoti) kitų Klaipėdos muzikinio teatro vietų, nes, matyt, ir „konkursantams“, ir „konkurso“ rengėjams ir taip iš anksto buvo aišku, iš ko reikia rinktis. Ir pasirinko… „Konkurso“ komisijo palaiminta laureatų mintis perkelti kelis dešimtmečius pačiame miesto centre veikiančio Muzikinio teatro pastatą kokiais 700 metrų arčiau link vandens (mūsų atveju – visškai į vandenį), žinoma, pati savaime jau yra labai originali. Beje, dar vienas „konkurso“ prizininkas „parinko“ kitą naują Muzikinio teatro vietą, toje pačioje Danės gatvėje,tik kitoje jos pusėje už kokių … 300 metrų nuo šiuo metu stovinčio Muzikinio teatro. Fantazuoti apie veikiančio Muzikinį teatro „stumdymą“palei Danės gatvę ir upę, žinoma, galima, bet kiek pagrįstas tas malonumas malonumas, kurio kaina – apie 150 milijonų litų?.. Šou turi tęstis?..

  13. Gal vertėtų labiau pasidomėti jūrinio uosto svarba Lietuvai ir pamėginti įvertinti kiek naudos tas vienas ar kitas šimtas metrų pakrantės (uoste) duoda ne tik Klaipėdai bent ir visai valstybei. Gal yra objektyvios priežastys, kodėl šis uostas yra nacionalinės svarbos objektas. Atsivertus pasaulio ar europos atlasą net plika akimi galima įžiūrėti, kuo kiekvieno šimto metrų pakrantės svarba skiriasi Lietuvoje ir Helsinkyje, Osle, Stokholme, Sidnėjuje. Tai gal verta sudėti prioritetus tinkama eile, ir tiesiog surasti tinkamesnę vietą tokiam objektui. Aš tikrai norėčiau, kad Lietuva turėtų pajūrio kiek jo turi Latvija, Švedija ar Didžioji Britanija, bet to nėra. Matyt dėl to paties nesinori, kad kad Kuršių Nerija nepavirstų Palanga.

  14. kodel karalius nestoja ginti kanco? kur kovotajas uz teisybe dingo?

  15. Dėl straipsnyje paminėtų konkrečių UAB „Memelio miesto“ akcininkų ketinimų užstatyti buv. „Laivitės“ teritoriją keliomis dešimtimis tūkstančių kv.metrų butais ir biurais: gal ir realu būtų, jei į Klaipėdą persikeltų dauguma kurio nors rajoninės reikšmės Lietuvos miestas gyventojų arba bet kurio Kinijos miestelio gyventojų. Bet Lietuvos gyventojų skaičiui mažėjant ir senėjant, o pragyvenimo lygiui ne itin sparčiai kylant kol kas tai ne itin realu.

    UAB „Memelio miesto“ savininkai,matyt, nori parduoti savo nekilnojamą turtą toje vietoje, tai tas teatro projektas pakeltų vertę, nes neva padaugėtų žmonių ten besilankančių. Čia tie patys akcininkai valdo, kurie 6 stiklainius nori statyti H.Manto g.11 vietoj buv.“Vaivos“ kino teatro.

    Pabaigai – malonu skaityti profesionalią profesionalaus architekto recenziją. Šokiravo šie teiginiai: „…konkurso laureatai (firma „Andrijauskas ir partneriai“, architektai: E.Andrijauskas, R.Amšiejus, M.Černiūtė-Amšiejienė, R.Rakevičius, A.Jašinas, A.Baužys) leido sau be didesnio kupiūravimo klonuoti pasaulyje garsų „Snohettos“ operos embrioną klaipėdietiškame kontekste, tarsi nuduodami, jog vietos parinkimo konkursuose įskaitomi ir ranka įmušti įvarčiai. Ką tuo metu veikė vertinimo komisija,- galės savo seminaruose nagrinėti meno istorikės. Aišku viena, kad pasirodžius su tokiu „originaliu sumanymu“ padorioje Europos kompanijoje, grės neišvengiama pajuoka ir pažeminimas.

    Apskritai šiandieniniame kontekste kultūrinio objekto statybą prie vandens skelbti progresyvia ir drąsia, galima nebent Lietuvos ūkininkų suvažiavime. Jeigu suskaičiuotume, kiek pasaulio miestų tą jau padarė ženkliai anksčiau, greičiausiai paaiškėtų, kad nūnai teatrus prie vandens stato visi, kurie tik to vandens turi.“

  16. uz minskui parduotus VILMANTUS RUTKAUSKUS.

  17. Ar išvis būtų UŽ KĄ pastatyti. Už parduotas žuvis ?

  18. o gal is tiesu masei ant teatro nusisvilpt?
    gal klaipeda nelabai priaugusi dideliam muzikiniam teatrui?
    gal teatras reikalingas tik architektams, kad isisamzintu visose klaipedos atvirutese, kaip raso pilotas?

  19. Konkurso organizatoriai neturetu elgtis kaip kaprizingi vaikai. Viena – jie turi suvokti , kad turime vieninteli jurini uosta ir visu pareiga ji stiprinti, o ne silpninti. Antra – jeigu jau teatras statomas taip atokiai nuo kitu kulturiniu objektu, jam butinas ir tam tikras kulturinis palaikymas Memelio Mieste. Trecia – jo atsitraukimas nuo mariu ir priartejimas prie Danes niekiek nesusilpnintu projekto, o uosto interesas liktu nepazeistas.

  20. Gentvilo ir Geluno pozicijos absoliuciai sokiravo. nors masei ant teatro gal nusisvilpt, bet noretusi, kad bent tokius postus uzimantys zmones butu pakankamai issilavine, placiai mastantys, mate pasaulio ir linkintys gero Lietuvai. deja, yla kyso is maiso…

  21. Nevykusi Oslo operhauzo kopija.
    Nevykes galvojimas, kad uoste vanduo yra visu.
    Nevykes darymas projektu del ziurejimosi.

  22. Gal gelėtų kas nors priminti ,kiek jūrinių uostų Lietuva šiandien turi?
    ir gal patikėkime ,kad p. Eugenijaus Gentvilo pažiūris į uosto ir pačios Klaipėdos raidą nėra toks ribotas ,kaip konkurso organizatorių , vertinimo komisijos ,beje ,taip pat…

  23. Maniau, kad šiuo variantu bus siūloma teatrą talpinti pačiame „Memelio mieste“ – tai būtų buvę lygiai taip pat prie vandens. Vėliau pamaniau, kad jei konkursas įvyko-baigėsi būtent taip, tai jau miestas yra su uostu sutaręs dėl tokios teritorijos, kaip beje, ir su „Memelio miestu“. Jeigu ne – toks priojektavimas ir konkurso rezultatai yra tik būsimų ateities norų pareiškimas. Jei Klaipėdai to teatro nereikia – galima šitaip žaisti iki begalybės.
    O teatro tikrai reikia. Salė turėtų talpinti apie 800 žiūrovų, pasižymėti bepriekaištinga akustika, turėti gerą sceną ir talpią orkestrinę. Būtent apie tai miesto valdžiai ir architektams pirmiausiai rekėtų galvoti.
    Žiūrovų tikrai netrūktų. Tai būtų LT Vakarų regiono svarbiausias (muzikinis) teatras.

  24. Kas per nevykus Oslo operhauso kopija. Ką jau neįmanoma suualvot kažko naujo kolegos ar kaip čia yra?

  25. O kam Klaipėdai toks didelis teatras? Kam reikalingas Memelio miestelis – juk butų rinka perpildyta. Yra rinktis iš 23 aukšto vaizdo į marias, arba ramaus gražaus namo priemiestyje.
    Jeigu savivaldybė nori imtis darbo, tai siūlau jai investuoti į miesto infrastruktūra: pėsčiųjų ir dviratininkų keliai tarp miesto ir uosto, toliau tvarkomi keliai, privažiavimai. Rodyklės, žymos, informacija ir tt. Tai tikrai atsipirks ir vilios naujus gyventojus į Klaipėdą.
    O naujas kultūros centras (kur jis bebūtų) turėtų gimti organiškai, iš poreikio miestiečiams.

  26. kol architekturos filosofai gincysis apie koncertu rumus tyliai ramiai prades augti Trojos arklys – memelio miestelis su visomis tvorelemis. kai isdygs miestelis filosofams atsiras daug darbo – parinkineti tapetu tekstureles ir derinti dureliu rankeneliu spalveles…ir visiems tam kartui bus lietuviskai gerai ir galesim vel filosofuot kur svartuoti keleivinius laivus ir kur svesti juros sventes ir kaip kompensuoti miestelio gyventojams uz paslijusia sveikata nuo uosto ir svenciu triuksmo.
    SIOJE ISTORIJOJE VISAI KITUR „SUO UZKASTAS“

  27. Ura Gentvilui! Gal ponai architektai pageidautų, kad laivai būtų švartuojami kur nors Danės aukštupyje?
    O gal pristatykim kultūros objektų palei visą uostą?

  28. Gentvilo pozicija buvo labai netiketa – iki siol laikiau ji kompetetingu pilieciu. Nejau jis rimtai mano, kad uosto teritorija visuomeniniams poreikiams turi buti planuojama pirmiausia asmeniskai su juo? Siulau surengti peticija uz teatro statybas uoste. Po tokiu keistu pasisakymu, uosto direkcija galetu likti ziurovais teatro projekte.

Susije straipsniai

termi_lv_240200_e03_xxx

690 LAIVŲ PER METUS: Paskelbtas naujo Rygos laivų terminalo architektūros konkursas

2024 vasario 8Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos uoste planuojamas naujas keleivių terminalas. Pagal verslo planą per metus planuojama atplaukti 360 ROPAX laivų, 180 RO-RO laivų ir 150 kruizinių laivų. Maksimalus vienu

Saulė ir jūra

NUSKAMBĖS IR GIMTAJAME KAUNE: Dainuojantis paplūdimys trumpam įsikurs BLC verslo centre

2023 lapkričio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Paskelbus apie šiuolaikinės operos-performanso „Saulės ir jūros“ rodymus Vilniaus taksi parke – dėmesys šiam kūriniui neslobsta. Trečią gruodį iš eilės šiuolaikinės operos-performanso gastrolių metai užbaigiami

Opera-performansas „Saulė ir jūra“ (R.Barzdžiukaitė, V.Grainytė, L.Lapelytė) Vilniaus taksi parke, 2021 m. Foto: @PILOTAS.LT

DAINUOJANTIS PAPLŪDIMYS NEBLANKSTA: Pasaulį pakerėjusi opera-performansas grįžta į Vilnių

2023 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Šalies vardą pasaulyje garsinanti menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra“ tęsia jau tradicija tampantį sugrįžimą į Lietuvą prieš

uosta_kl_231000_e01_xxxx

PROGRESO KELIAS: Apdovanotas Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo projektas

2023 spalio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Maždaug 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruožas pagilintas iki 15,5 metro gylio, o už uosto vartų naujos krypties išorinio 1,7 km laivybos kanalo ruožo

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

svenc_pr_230900_e01_xxx

25-OSIOS „ZAVIŠINĖS“: Geriausiu 2022-ųjų rekreaciniu kūriniu paskelbė Svencelės uostą

2023 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet rugsėjo 15 ir 16 dienomis jau 25 kartą architektai Nidoje rinkosi į architekto A.Zavišos fondo renginį – „Zavišines“ . Šurmulivo architektų forumas, buvo skaitomi

Nacionalinė marina

NACIONALINĖ MARINA KLAIPĖDOJE: Tarėsi suinteresuotos aktualaus projekto pusės

2023 birželio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo mažųjų laivų prieplaukos iki nacionalinės marinos – dabar taip neoficialiai vadinamas pietinėje Klaipėdos dalyje planuojamas mažųjų ir pramoginių laivų uostas. Neseniai šį klausimą uostamiestyje

uosta_jd_230500_e03_xxx

NAUJOJI JUODKRANTĖS MARINA: Nidoje rengiamas projektinių pasiūlymų pristatymas

2023 gegužės 24Be komentarųPILOTAS.LT

Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina Gintaro įlankos teritorijoje žada atverti naujas perspektyvas kurorto plėtrai bei gyvavimui. Planuojama, jog projektuojamas Juodkrantės uostas talpins apie 80 įvairaus dydžio laivų

anyks_ko_230500_tit_xxx

ANYKŠČIŲ MUZIEJAUS KALVOS VIZIJOS: Konkurse varžosi 8 architektūros idėjos

2023 gegužės 5Be komentarųPILOTAS.LT

Antano Baranausko klėtelės Anykščiuose aplinkai bręsta permainos. Muziejinės kalvos infrastruktūros atnaujinimo ir kompleksinės plėtros atviro projekto konkurse varžosi 8 idėjos, kurių geriausia turėtų būti įgyvendinama.

karių palaidojimo vieta

IDĖJOS KONKURSAS KLAIPĖDOJE: II Pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo pertvarkymas

2023 vasario 24Be komentarųPILOTAS.LT

Paskelbtas Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos, esančios S.Daukanto gatvėje, Klaipėdoje, pertvarkymo supaprastinto projekto idėjos konkursas. Projekto konkurso užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS VARTAI Į JŪRĄ: Suformuotas naujos krypties laivybos kanalas

2023 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas iš svarbiausių pastarųjų metų projektų Klaipėdos uoste baigtas. Laivybos kanalas už uosto vartų į jūrą išgilintas iki 16 metrų, dalyje vidinio laivybos kanalo jau

Vitės miesto kvartalo forumas

VITĖS MIESTO FORUMAS: Tyrimo ir perspektyvų pristatymas Klaipėdoje

2023 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) inicijuoja ir kartu su partneriais organizuoja forumą „Klaipėdos miesto Vitės miesto kvartalo, Žiemos uosto tyrimas ir perspektyvos“. Renginyje

images_pulsas_foto_4157_uosta_kl_120700_e01_bra

ŽALESNEI LAIVYBAI KLAIPĖDOJE: Jūrų uostui paskyrė 65 mln. eurų finansavimą

2022 gruodžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Palaikydamas žaliojo jūrų transporto kryptį Europos investicijų bankas Klaipėdos uostui skyrė 65 mln. eurų finansavimą. Finansavimas skiriamas uosto krantinėms rekonstruoti, išplėsti ir pagilinti, kad prie

Uosto direkcijos administracinio pastato konkursinis projektas „Kuršių vartai“

NAUJIEJI JŪROS VARTAI: Klaipėdoje pradedamas projektuoti Uosto direkcijos pastatas

2022 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Kruiziniams laivams švartuoti skirtos krantinės ir naujo Uosto direkcijos administracinio pastato projekto konkursą šią vasarą laimėjęs architektūrinis kolektyvas imasi projektavimo darbų. Kaip praneša Klaipėdos valstybinio

Helmutas Šabasevičius

AKTUALIOJI DAILĖTYRA: Istorija ir fikcija Lietuvos operų scenovaizdžiuose

2022 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos teatro, dailės, scenografijos, choreografijos istorijos tyrinėtojas Helmutas Šabasevičius šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje apžvelgs Lietuvos istorijos tematiką operos scenoje. Renginys – viešų paskaitų ciklo „Aktualioji

Geriausias 2021 metų rekreacinės architektūros kūrinys

GERIAUSIA REKREACINĖ ARCHITEKTŪRA 2021: Laukiama paraiškų tradiciniam konkursui

2022 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai paskelbtas rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras kasmetinis konkursas „Geriausias 2021 metų rekreacinės architektūros kūrinys“. Konkursą organizuojantis Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas paraiškų lauks

Nemunas

KITAM KRANTE: Bandymas sugrąžinti Kauno krantams upių kultūros tėkmę

2022 birželio 20Be komentarųPILOTAS.LT

„Kitam Krante“ – tai visą vasarą truksiantis unikalus bandymas sugrąžinti miesto krantams upių kultūros tėkmę, kuri sustojo praėjusiame amžiuje po šimtmečius trukusios turtingos Kauno uostamiesčio

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTO KONKURSAS: Varžosi 5 architektūrinės idėjos

2022 birželio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uostas planuoja plėtrą – ant naujai suformuotos krantinės kruiziniams laivams švartuoti šalia Žiemos uosto krantinių planuojamas naujasis Uosto direkcijos administracinis pastatas. Savo konkursines architektūrines

Klaipėdos marina

KLAIPĖDOJE PLANUOJAMA MARINA: Pristatomi pietinių vartų projektiniai pasiūlymai

2022 balandžio 293 KomentaraiPILOTAS.LT

Parengti Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų komplekso projektiniai pasiūlymai, kuriuose numatyta ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra. Pasiūlymus parengė konkursą laimėjusi UAB „Sweco

Klaipėdos jūrų uostas

KLAIPĖDOS UOSTAS: Aptiktos uosto senojo bangolaužio liekanos

2022 balandžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Rekonstruojant Klaipėdos jūrų uosto bangolaužius, aptikti galimai senojo bangolaužio konstrukcijos akmenys. Norint sklandžiai tęsti darbus, juos reikės pašalinti. Bangolaužių rekonstravimo darbai prasidėjo pernai pavasarį. Uosto

Lietuva Ukraina

KREIPĖSI Į OPEROS BENDRUOMENĘ: Lietuviai ir estai ragina nebendradarbiauti su Rusija

2022 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos ir Estijos nacionalinės operos teatrai oficialiai kreipėsi į Europos operos bendruomenę ir pakvietė nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Jeigu Rusijos ir Baltarusijos

Tulpės

KAUNO „PILIAMIESČIO“ KONKURSAS: Žiuri išrinko 3 finalininkų kolektyvus

2022 vasario 141 KomentarasPILOTAS.LT

Kompanijos „YIT Lietuva“ atvirame „Piliamiesčio“ plėtros architektūriniame konkurse išrinktos 3 geriausios vizijos. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus kartu su statybų bendrove „YIT Lietuva“ organizuotam konkursui

„Saulė ir jūra“ (R.Barzdžiukaitė, V.Grainytė, L.Lapelytė) Romos teatre „Teatro Argentina“.

SAULĖ IR JŪRA ROMOJE: Dėl lietuviškos operos pertvarkė istorinį teatrą

2021 liepos 1Be komentarųPILOTAS.LT

Menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys „Saulė ir jūra“ sugrįžo į saulėtąją Italiją. Prieš dvejus metus opera-performansas skambėjo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje,

uosta_pr_210400_e01_xxx

30 JURMYLIŲ KARTU: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos jubiliejus

2021 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 3-ąją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija švęs 30-ąjį savo gimtadienį. Neturint galimybės keliauti gyvai, jubiliejaus proga Klaipėdos uostas kviečia leistis į virtualią kelionę. Klaipėdos

Klaipėdos uostas

DARNUMO KRYPTIS: Klaipėdos uostas skelbia žaliosios koncepcijos konkursą

2021 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą žaliojo uosto koncepcijai parengti. Klaipėdos jūrų uostas žada brėžti darnumo su aplinka kryptį. Žaliojo uosto koncepcijos tikslas yra