Rengti architektūrinius „čempionatus“, o juo labiau pretenduoti į objektyvią architektūrinę tiesą visoje Europoje gali tik labai savimi pasitikinti ir rizikuoti nebijanti organizacija. Juoba, kad vertinami laiko nepatikrinti, dar „šilti“ architektūros objektai, už kuriuos laiduoti reikia ir drąsos,
Tarptautinis Kauno architektūros festivalis KAFe 2013 trečiąją savaitę pradėjo žinomo Vilniaus architekto Audriaus Ambraso retrospektyvine kūrybos paroda „21 maketas“ Vytauto Didžiojo universitete. SIKONo kartos atstovas dalinosi permaininga ir nenuobodžia architekto praktika Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius septynerius
Dažnai maitinamas ne pirmo šviežumo, ne pačių geriausių manierų arba ne pačios aukščiausios prabos architektūra, lietuvis turi retą progą prisiliesti prie tikrų tikriausių moderniosios architektūros šedevrų. Kaune jau šį penktadienį Tarptautinis festivalis KAFe 2013 atidaro rinktinę Europos
Pirmasis Lietuvoje tarptautinis Kauno architektūros festivalis įsibėgėja. Pirmoji savaitė bandė įtraukti architektūros mylėtojus keliais įvadiniais renginiais ir parodomis. Bene didžiausia jų – kontraversiški jaunųjų architektų kūrybiniai pareiškimai „Laisvės impulsai“ Laisvės alėjoje – iš karto pateko ir į
Anot legendos, architektūros profesorius Arnas Dineika sugebėdavo įžvelgti vertas dėmesio kūrybines apraiškas net ir etatinių autsaiderių kursiniuose projektuose. Maža to, tam tikro mistinio murmėjimo dėka profesorius sugebėdavo įpūsti pasitikėjimo architektūrinėmis jėgomis beveik kiekvienam, kuriam buvo lemta tapti
Metas įvardinti pirmąją karščio anomalijos auką: Neringos savivaldybė. Kitaip neįmanoma paaiškinti ūmaus priepuolio priežaščių, kai vos prieš metus surengto „Agilos“ kultūros centro architektūrinio konkurso projektai keliauja į šiukšlyną, o Neringos savivaldybė tyliai skelbia naują viešųjų pirkimų konkursą
Kiekvieną naują pastatą gamtoje lietuvis pasitinka grieždamas dantimis, keikdamas valdžią, įstatymus ir statytoją. Tai suprantama – Lietuva yra maža, graži, todėl – visų. Kiekvienas, atėmęs iš mūsų nuostabų gabalėlį lietuviškos gamtos, yra nusipelnęs nemeilės ir pasmerkimo. Kita
Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo tauta. Tačiau konkursinis Lukiškių maratonas iš naujo aktualizavo ir keletą esminių klausimų,
Po drumzlino ir nevaisingo lietuviškų architektūrinių konkursų marazmo, skandinančio kiekvieną bent kiek grynesnę idėją, o svarbiausia, – pačią garbingų varžybų esmę – teisę į objektyvumą, žinia iš Latvijos sostinės skamba it angelų trimitai. Prieš 3 metus Nacionalinio
Kauno miesto taryba pagaliau pritarė sprendimui parengti visos Nemuno salos detalųjį planą, kuris numatytų milžiniškos dykros pačiame miesto centre pritaikymą aktyviam ir pasyviam poilsiui bei sportui.
Liepos 1-oji jau seniai tapo takoskyra Lietuvos architektų kalendoriuose ir niekas nebeatsimena kada ir kodėl. Liepos 1-oji – diena, kai cecho broliai ir sesės nuramina pieštukus, išjungia profesinio įkalinimo prietaisus ir pasižiūri vienas kitam į akis. Į
Dar niekada Lietuvoje Laisvė nebuvo šitaip ištąsyta, išbiurokratinta, pažeminta ir devalvuota, kaip šiandien. Tam neprireikė jokios okupacinės kariuomenės ar nuožmaus spectarnybų desanto. Pasirodo, visą nešvarų darbą yra pajėgūs atlikti balti ir išmanikiūrinti savų biurokratų piršteliai – ypač,
Beprecedentė architektūrinės etikos problema, kilusi dėl bažnyčios Vilniaus Pašilaičiuose projekto, atrodo, sureguliuota pačių architektų jėgomis. Deja, Bažnyčios atstovai, iš esmės ir užvirę sumaišties košę, užuot bendradarbiavę su architektų jungtine Etikos komisija, pasirinko smėlėtą stručio laikyseną ir ignoravo
Architektūra šiandien – lengvas objektyvų grobis. Kiekvienas grįžtantis namo parsiveža gausiai skaitmenoje įkalintos svetimų kraštų architektūros, kuri paprastai atlieka egzotiško garnyro vaidmenį asmeninių nuotykių ekshibicijoje. Šie fotografai kitokie. Jų rūstūs objektyvai kimba prie modernizmo architektūros, kurios „best
Šį sezoną Lukiškių aikštės konversijos seriale visai tautai turime retą progą stebėti nenuobodų ir neordinarinį septyniolika metų trunkančio konkursavimosi maratono finišą. Nors konkursiniai projektai dar net neišeksponuoti, jau turime naują nacionalinį antirekordą – diskvalifikuota lygiai pusė –
Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal kitų architektų projektą, jis sužinojęs iš spaudos. Oficialios informacijos, kad konkursą laimėjusio
Britų dienraščio „The Telegraph“ praeitų metų duomenimis, Eifelio bokšto vertė Prancūzijos ekonomikoje yra… 1200 milijardų litų. Tuo tarpu Lietuvos biudžetas pernai generavo apie 21 mlrd. Lt. Kokios gi realios naudos iš savo kultūrinio paveldo gali tikėtis Kaunas?
©pilotas.lt Kuo daugiau šnekama apie totalinę daugiabučių renovaciją, tuo aiškiau, kad ir ministrams, ir jų renovatorių legionams rūpi tik inžinerinis daugiabučio kūnas. Tarsi šiltesnis konteineris jau savaime išspręstų visas gyvenimo diskomforto problemas greitai senstančiuose ir depresyvėjančiuose sovietmečio
Architektūrinio projektavimo bei teritorijų planavimo teisei skirtos literatūros lietuvių kalba beveik nėra. Kol kas daugiausia dėmesio skiriama statybos procesui teisiškai išaiškinti. Ką tik pasirodžiusi Henriko Žukausko knyga „Architektūrinio projektavimo ir teritorijų planavimo teisė“ yra bene pirmoji, kurioje
Lietuvoje, kur nuo Viduramžių gyvena totoriai ir karaimai, musulmoniškos šventyklos ar kapinės nėra jokia naujiena. Tačiau Austrijoje situacija kita – čia musulmonų iki XX amžiaus vidurio mažai kas buvo matęs. Natūralu, kad ir musulmoniškų statinių nebuvo. Dabar
Karaliaučiuje atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus koordinuota tarptautinio meno projekto ,,Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ grafikos darbų paroda. Projekte dalyvauja 8 žymūs Klaipėdos ir 5 Kaliningrado grafikai.
Antroji Talino architektūros Bienalė (TAB) prasidės tik rugsėjį, tačiau jau šiandien estai paskelbė ambicingą tarptautinį vizijų konkursą „Socializmo perdirbimas“ (Recycling Socialism). Ką verta naikinti, o ką „recyclinti“ iš sovietinių utopinių erdvių, konstrukcijų, projektų, idėjų šiandienos reikmėms? Kokiais
Estų architektūra sovietmečiu buvo klusni, nyki ir kolaboruojanti. Jie neturėjo savo nasvyčių, čekanauskų, dičių ar čepių. Tačiau 1978-aisiais stambiaplokštė estų ramybė dingo. Užaugo neakivaizdinę Suomijos televizijos mokyklą išėjusi architektų karta, kuri drąsiai ir ryžtingai skelbė savo architektūrines
Pirmasis lietuviškas projektas Gruzijoje po truputį tampa kūnu – architektas Audrius Ambrasas praeitą rugsėjį laimėjęs ambicingą tarptautinį banko TBC konkursą Tbilisyje, uoliai triūsia prie milžiniško komplekso brėžinių ir teigia, jog projektas sparčiai juda pirmyn.
Anot 9-ąjį Architektūros [pokalbių] fondo ciklą kuruojančios Ines Weizman „Disidentiškumą galime suprasti kaip paiešką architektūrinių priemonių, kuriomis galima priešintis ar kritikuoti. Architektūra yra suprantama kaip erdvinės politikos kovos laukas.“ Šį ketvirtadienį Nacionalinėje dailės galerijoje diskutuos architektūros istorikas
Šiandieną, likus vos parai iki Laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje konkurso pabaigos, Kultūros ministerija arogantiškai pareiškė, kad… ji nukelianti konkursinių projektų pridavimo datą beveik dviems mėnesiams. Šis kultūr-biurokratinis gestas neabejotinai suteikia dar daugiau metano jau ir taip
Estijoje architektūrai ir dizainui tradiciškai skiriamas išskirtinis valstybės dėmesys. Todėl nenuostabu, kad netgi metinį Jaunojo Estijos architekto vardą paskelbė ir apdovanojimą įteikė pats Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas. Šiemet ši garbė teko jau dešimtmetį Estijos architektūroje aktyviai
Kiek laisvės yra Laisvės alėjoje? Kiek Laisvės alėja yra subrendusi architektūrinei laisvei? Ar kiekviena nauja intervencija istoriniame Laisvės alėjos kūne jau savaime gali puoštis architektūrinės modernybės titulais? Apskritai – ar architektūrinės minties laisvė suderinama su atsakomybe istorinio
Seniausias regione universitetas šiandien žengia drąsų žingsnį modernios visuomenės architektūroje. Saulėtekio technologijų slėnyje atidaromas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC).
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001