images_phocagallery_2568_laisv konk_PAV_2568_titjpg

TAS SPRANGUS ŽODIS LAISVĖ://KULTŪROS MINISTERIJOS KONKURSINIAI NUOTYKIAI

Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo tauta. Tačiau konkursinis Lukiškių maratonas iš naujo aktualizavo ir keletą esminių klausimų, kurie seniai buvo padėti į nacionalinį depozitą. Ar lietuvių tautai vis dar aktuali laisvė? Kokį turinį lietuvis girdi žodyje „Laisvė“? Kaip jis suvokia tautos laisvę šiandien, XXI amžiuje? Kurioje vertybių piramidės vietoje lietuvis mato laisvę ir ar sugeba ją įpaminklinti…?

MINISTERIJA STABDO LAISVĖS „PIRKIMO“ PROCEDŪRĄ

Ką tik Kultūros ministerija aplinkraščiu slapta informavo (viešai prieinamos informacijos kol kas nėra), jog „Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų vertinimo komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėtos pretenzijos ir priimtas sprendimas“.

Komisijos pirmininkas Darius Mažintas išskirtinai lakoniškas. Panašu, kad komisija užmynė ant rimto juridinio grėblio ir jai teko pasirinkti bendravimui apie Laisvės monumento konkursą sausą ir nelaisvą teisininkų žodieną. Tai neturėtų stebinti, ypač, prisiminus Kultūros ministerijos neregėtai chaotiškai organizuoto konkurso parodomąjį juridinį reiklumą – 14 projektų išmesti iš konkurso pačią pirmą dieną.

Dėl Laisvės monumento konkurso, portalo PILOTAS.LT žiniomis, Kultūros ministerija gavo aibę protestų, tačiau nemato reikalo dėl jų viešai pasiaiškinti ir išdėstyti savosios pozicijos. Apsiribojama sausais juridiniais atsišaudymais pareiškėjams. Tačiau vieną pretenziją suvirškinti ministerijos klerkams sekasi itin sunkiai.

„LAUREATAI“ TRENIRAVOSI KITUOSE KONKURSUOSE

“Skulptūros ir vitražo centro“ valdybos pirmininkas, skulptorius Kęstutis Musteikis nusiuntė ministrui Š.Biručiui laišką, kuriame teigia: „konkursas buvo slaptas, todėl mūsų supratimu jame negalėjo dalyvauti pretendentai anksčiau publikuoti, ar dalyvavę anstesniuose konkursuose kūriniai“. Skulptorius primena ministrui, jog jo klerkai pirmą vietą paskyrė projektui "Tautos dvasia" (autoriai: Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė), nors ši skulptūrinė kompozicija jau yra dalyvavusi 2008-ųjų konkurse Žvėryno rajonui Vilniuje papuošti bei konkurse prie M.Mažvydo bibliotekos.

Be to, skulptorius K.Musteikis primena ministrui, jog antroji vieta Laisvės monumento konkurse paskirta projektui „Šviesa“ (autoriai: Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis, Gintautas Tiškus), tačiau ši skulptūrinė kompozicija, kaip visi pamena, jau yra dalyvavusi 2008 m. balandžio mėn. Lukiškių aikštės konkurse, eksponuota Taikomosios dailės muziejuje, publikuota žiniasklaidoje su autorių pavardėmis.

MINISTRAS – UŽ „SEKONDHENDINĘ“ LAISVĘ

Kiekvienam, nors šiek tiek nutuokiančiam kūrybinius reikalus, akivaizdu – abiem atvejais pažeistas ir autorių anonimiškumas, ir esminis konkurso reikalavimas – kūrinio originalumas (pirmasis dublis, pirmoji publikacija). Ką apie tai mano Kultūros ministerija, apsijuosusi teisininkų ir ekspertų gynybiniais žiedais, kol kas, deja, nėra žinoma…

Beje, po Lietuvos radijo laidos liepos 27-ąją, kai kultūros ministras Šarūnas Birutis leido sau eilinį kartą nusišnekėti, postringaudamas, esą nieko nematąs blogo, jog konkurse dalyvavo ir jį laimėjo (!) skulptūros projektas, prieš tai dalyvavęs kituose konkursuose, teko rimtai suabejoti ne tik ministro kultūrine kompetencija, bet ir sveika nuovoka apskritai.

Anot ministro, „sekondhendinė“ produkcija kuo puikiausiai gali reprezentuoti didžiausią tautos vertybę – Laisvę…

Kaip tuomet „kultūros ministras“, visa jo „kultūros ministerija“ ir „Laisvės viešųjų pirkimų komisija“ su „ekspertais“ galėtų paaiškinti šio akibrokšto absurdišką santykį su pagrindiniu konkursinių projektų vertinimo kriterijumi: „meninės idėjos originalumas ir aktualumas“…?

LAISVĖS DEAKTUALIZAVIMAS

Tiesą sakant, pats metas pripažinti, kad pirmąją vietą gavęs projektas „Tautos dvasia“ neatitinka abiejų kriterijų – jis nei originalus, nei aktualus.

Dvasingas, romantiškas ir absoliučiai universalus V.Gylikio komandos dekoratyvinės plastikos kūrinys turi šiuo konkrečiu atveju vieną akivaizdų trūkumą – jis nėra aktualus Lietuvos laisvės kovų kontekste.

Ši skulptūra neturi jokių atpažįstamų ženklų, simbolių, energetinio užtaiso, kad galėtų būti tapatinama būtent su lietuvių tauta ir būtent su laisvės kovomis.

Ji tokia lipšni, visam pasauliui draugiška ir nieko nesakanti, kad galėtų būti pastatyta bet kurios jūros pakrantėje, žydinčioje pievoje ar kitoje gamtinėje aplinkoje.

Skulptūra „Tautos dvasia“, drįstu teigti, dėl savo konformistinės, neįvietintos ir anemiškos plastinės kalbos, neatliepia (išskyrus pavadinimą) skelbtojo konkurso tikslo – „atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje“ – nes neatsako į pagrindinę konkurso temą.

Bet čia, turbūt, jau ne Kultūros ministerijos, o jos konkurso ekspertų problema, kurie, matyt, ėmė ir užmiršo, ko susirinko…

Viršelyje – fragmentas iš Algirdo Griškevičiaus ciklo "Zodiakas".

Komentarai

  1. 1 vieta – „Tauta dvesia“

  2. teko padeti kolegoms prie projekto sitam konkurse, tai galiu pasakyti, kad visi ministerijos darbuotojai, su kuriais teko bendrauti, atvirai rode savo nusistatyma pries konkursa. ir visaip demonstravo savo panieka ir net pasaipa konkurso dalyviams. mazdaug kazkokie durneliai cia lenda su savo problemomis ir trukdo ministerijai rimtus darbus dirbti. jautemes, kaip isiprase i rumus labdaros rinkti.

  3. prisipazinsiu, jusu nuomone keista, taciau joje daug tiesos. neskanios gal, bet atspindincios realybe. gal tikrai mes darome kazka, nes kazkas nori sitaip daryti, bet visi darantieji jauciasi, kaip suvaryti i didziojo spalio demonstracija studentai.

  4. Norima greitai suformuoti ir užbaigti vienos centrinių Vilniaus aikščių-Lukiškių architektūrinį vaizdą.Tačiau tai tęsiasi jau trečią dešimtmetį.Kodėl?
    1.Visuomenė nepriima nesąmonių.Idėja kažką pažymėti viešojoje erdvėje turi būti išryškėjusi ir priimta to meto vadovų.Didieji Lietuvos kunigaikščiai pasielgtų vienaip,caras,gubernatorius,Pilsudskis,pirmasis sekretorius ,prezidentas kitaip.Tačiau jų sprendimuose konsoliduotųsi visuomenės opinija.Tai jų istorinė prerogatyva.
    2.Demokratija čia tik trukdo.Visiems tinkantis variantas gali būti tik absurdas.
    3.Urbanistikoje dažnai geriausias variantas palikti teritoriją,kol paaiškės jos sprendimas.
    4.Dabar,pagal visuomenės mentalitetą aikštės erdvę galima būtų išnaudoti,universaliems,poreikiams:poilsiui,Haidparkui,blusturgiui,atrakcionams,plėšrūnų cirko palapinei,,,Wudstokui”

  5. absurdas, kai pirma vieta laisves kovu aikstei atiduodama dviem infantiliausiems projektams – uz architektura „ramybei“, o uz skulptura „paukstytei“. abu yra verti vienas kito – du projektai apie nieka.

  6. pritariu autoriui. gylikio projektas neatsako i tema.

  7. ministerijai pirmiausia reikia pastatyti paminkla uz absoliucia nekompetencija, nepagarba temai ir autoriams, ir uz visuomenes nuomones niekinima.

  8. Laivės aikštė yra – prie Seimo, kur vyko šių dienų laisvės sąjūdžio svarbiausi įvykiai. Ten ir barikadų liekanos jau eksponuojamos. „Laisvės“ skulptūra gal tiktų Seimo prieigose.
    Lukiškių aikštę gal derėtų tvarkyti tiesiog kaip žaliąją miesto aikštę, atsisakant praeityje dirbtinai užbrėžto šios aikštės idealoginio sureikšminimo.

  9. 1 ir 2 vietas laimėjo tipiniai projektai (kaip Alytaus namukai) kurie bet kokiu tiražu gali būti statomi, arba ne, bet kur. Prizines vietas būtina padoriai ir prieinamai išeksponuoti ir galima surengti referendumą telefonu renkant prizinį mokestį nuo 10 iki 20 l. aišku reikėtų kontroliuoti, kad nebūtų 2 skambučių iš 1 abonento.

  10. Paminklas aliuminei šakutei atminti…

  11. …juokas pro ašaras…

  12. Jau vien Lukiškių aikštės, kaip pagrindinės šalies reprezentacinės vietos, vizija kelia nemažai klausimų, į kuriuos paprastai atsakoma, apeliuojant į pagarbą istorijai.

    Bandant rekonstruoti argumentus už vienintelės žalios Vilniaus aikštės pavertimą pagrindine reprezentacine aikšte, pasirodo, kad kertinis istorinis įvykis, kuris sieja aikštę su Laisve yra 1863 m. sukilimo vadų egzekucija. Šiam įvykiui atminti aikštėje jau buvo įrengtas ąžuolinis kryžius.

    Kokios funkcijos paliekamos Katedros, Prezidentūros, Rotušės, Kudirkos aikštėms valstybinių švenčių minėjimus perkeliant į Lukiškių aikštę – neaišku.

    Architektūrinis projektas „Ramybė“ irgi kelia nemažai klausimų – ypač po jo autoriaus komentarų, kurie parodo, kad metus viešai eksponuojamas projektas neatspindi autoriaus sumanymo. Jeigu vis dėlto tikėti vizualizacija, idėja išgrįsti aikštę neturi istorinio pagrindimo ir apriboja miestiečių judėjimą šioje aikštėje. O idėja suvaryti miestiečius į rekreacinę zoną po liepomis prasilenkia su kasdiene naudojimosi šia aikšte praktika (niekas savo noru po liepomis neina, nesunku atspėti, kodėl).

    Paskutinio konkurso organizatorių nuostata, kad visuomenė neturi dalyvauti sprendžiant viešosios erdvės likimą virto itin prastu konkurso organizavimu: visuomenė nebuvo tinkamai informuojama apie konkurso eigą, projektų eksponavimo maniera buvo geriausias būdas juos paslėpti. Skulptoriai jau buvo pasisakę apie gėdingas eksponavimo sąlygas.

    Ekspertų komisija – taip, buvo infantili, mat turėjo kvestionuoti pačias konkurso sąlygas, kuriose paminklas apibrėžiamas kaip „dieną ir naktį matomas objektas iš patvarių medžiagų, su integruota ugnimi arba jos simboliu, nacionaliniais simboliais ir nežinomojo partizano kapu“.

    Turint omenyje klaikiai suformuluotas konkurso sąlygas komisija išrinko ne patį baisiausią monumentą.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Ukrainos nepriklausomybės diena

LAISVĖS MUZIKA KLAIPĖDOJE: Džiazo koncertas Ukrainos nepriklausomybės dieną

2022 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Su Ukrainos džiazo muzikantais glaudžiai bendradarbiaujantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pakvietė koncertu paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną. Rytoj kartu koncertuos vienas garsiausių džiazo saksofonininkų iš Ukrainos

kalantinės

50-OSIOS KALANTINĖS: Romo Kalantos aukos jubiliejinis paminėjimas Kaune

2022 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Gegužės 13–15 dienomis Kaune sukvies specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie

Laisvė

ŠIUOLAIKINĖ AFRIKOS DAILĖ: Dėmesį kausto paveikslas dedikuotas Ukrainos kovai

2022 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos šalyse pirmą kartą pristatoma šiuolaikinė Afrikos dailė. Parodos flagmanas – Obou Gbais paveikslas „La Liberté“ (liet. „Laisvė“), dedikuotas Ukrainai, ir kartu – pasaulinei taikai.

Sausio 13

SAUSIO 13-OSIOS LIUDININKAS PROF. R.DAUGELAVIČIUS: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“

2022 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks,

Laisvės gynėjų diena

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA: Sausio 13-osios renginių programa Vilniuje

2022 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

1991 metų sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo

Baltijos kelias

LAISVĖS KELIAS: Prieš 32 metus per Baltijos šalis nuvilnijo taiki žmonių grandinė

2021 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šią dieną prieš 32 metus nuo Talino iki Vilniaus nuvilnijo rankomis susikibusių žmonių grandinė – taip Baltijos valstybių gyventojai išreiškė savo laisvės ir nepriklausomybės siekį.

Lukiškių kalėjimas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

LUKIŠKĖMS ŽADA GYVYBĘ: Nuomos konkursą laimėjo mįslingasis „Aštuntas elementas“

2021 balandžio 301 KomentarasPILOTAS.LT

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo mįslinga bendrovė „Aštuntas elementas“. Žadama Lukiškes paversti muzikos, modernaus meno, dizaino ir kultūros židiniu, tačiau nutylimos finansinės nuomos

Жыве Беларусь

ЖЫВЕ БЕЛАРУСЬ: A.Zabielavičiaus obeliskas Baltarusijos laisvės gynėjams

2021 sausio 131 KomentarasPILOTAS.LT

Sausio 13-osios išvakarėse Jono Meko vizualiųjų menų centre išeksponuotas Antano Zabielavičiaus obeliskas „Жыве Беларусь“ (liet. „Tegyvuoja Baltarusija“). Kūrinys skirtas Baltarusijos laisvės siekiams palaikyti. Nuo vakar

1991-ųjų sausis Šiauliuose

LIUDININKŲ AKIMIS: Šiauliečių virtuali galerija apie lemtingus sausio įvykius

2021 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet  Lietuva mini apgintos laisvės 30-metį. Šia reikšminga proga Šiaulių „Aušros“ muziejus suskaitmenino savo rinkiniuose saugomas lemtingus 1991 metų sausio įvykius menančias istorines vertybes ir

tenis_po_200900_e01_xxx

MUODRIS TENISONAS (1945 – 2020): Išėjo Kauno pantomimos teatro legenda

2020 rugsėjo 171 KomentarasPILOTAS.LT

Rugsėjo 16 dieną Rygoje mirė žinomas režisierius, scenografas ir profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas Muodris Tenisonas (Modris Tenisons). Legendinė pantomimos asmenybė įspaudė gilų pėdsaką Kauno tuometiniame

Živilė Spūdytė-Žvėrūna

30 METŲ NEPRIKLAUSOMI: Siuntų savitarnos terminalus nusagstys laisvės simboliais

2020 balandžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio proga „Lietuvos paštas“ surengė 4 LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalo apipavidalinimo konkursą „Nepriklausomi“. Ką tik paskelbti 4 nugalėtojai, kurių darbais terminaluose bus

paminklas B.Liesiui-Nakčiai

LAISVĖS KOVOMS ATMINTI: Ramygalos centre – paminklas Bronislovui Liesiui-Nakčiai

2020 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius neseniai pritarė projektui, pagal kurį Ramygalos miesto centre iškils paminklas, skirtas partizanui Bronislovui Liesiui-Nakčiai atminti. Paminklui parinkta vieta istorinėje miesto

Heritas‘2020

(Į)KRAUK PAVELDĄ!: Į festivalį „Heritas“ išaugusi iniciatyva kviečia į Lukiškes

2020 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

„Heritas“ kartą per metus po vienu stogu suburia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų specialistus, įmones, valstybines įstaigas bei visuomenę. Šiemet gegužės viduryje jis vyks

Baltijos kelias

BALTIJOS KELIAS: Lietuvos keliams suteikiamas unikaliosios laisvės akcijos pavadinimas

2020 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Artėjant vasario 16-ajai, LR Ministrų kabinetas pritarė siūlymui valstybinės reikšmės magistraliniam keliui A2 Vilnius-Panevėžys ir keliui A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga suteikti „Baltijos kelio“ pavadinimą. Taip bus įamžinta

Lukiškių kalėjimas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

LUKIŠKIŲ VIZIJA: Turto bankas rengia atvirą diskusiją buvusiame kalėjime

2020 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybės turtą valdantis Turto bankas kartu su partneriais Lukiškių kalėjime organizuoja atvirą kūrybinę diskusiją „Lukiškių vizija:“ Į atvirą renginį pakviesti įvairių sričių specialistai, suinteresuotų pusių,

Andrius Labašauskas

LAISVĖS KALVA MASTELIU 1:1: Lukiškių aikštėje – planuojamos skulptūros fragmentai

2019 rugsėjo 245 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kituose socialinėse erdvėse. Norintys

Felix Ackermann

MIESTO ANTROPOLOGAS F.ACKERMANN: Apie Lukiškių kalėjimo išskirtinumą ir galimą panaudojimą

2019 rugsėjo 91 KomentarasPILOTAS.LT

Kaip jau skelbė PILOTAS.LT, šį rudenį leidykla „Lapas“ pirmą kartą rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“. Leidyklos autoriai, talentingi mokslininkai humanitarai ir vienas menininkas įvairiais

Baltijos kelio 30-metis

BALTIJOS KELIO 30-MEČIO AKORDAS: Laisvės daina – per 2.145 radijo imtuvus

2019 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos keliui pažymint 30-metį, per Lietuvą nuvilnijo šiai reikšmingai progai pažymėti skirti renginiai bei akcijos. Viena pastarųjų – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) surengta

Romualdas Požerskis

LAISVĖS KELIAS: Unikalioji „Baltijos kelio“ akcija mini 30-metį

2019 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Rugpjūčio 23 dieną sukanka 30 metų nuo unikalios masinės Baltijos tautų akcijos „Baltijos kelias“. Per 2 milijonus žmonių rankų grandinė tuomet sujungė 620 kilometrų nuo

Vytauto Didžiojo universitetas

LAISVOS MINTIES UNIVERSITETAS: VDU pasitinka 30-ąsias atkūrimo metines

2019 balandžio 181 KomentarasPILOTAS.LT

1989-ųjų pavasarį, Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis, buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji savarankiška aukštoji mokykla tuo metu dar sovietų okupuotoje Lietuvoje. Balandžio

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos 70-metis

LAISVĖS KOVOS ISTORIJA: Apie partizanų deklaracijos 70-metį primena Šiaulių autobusai

2019 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Į Šiaulių miesto gatves išriedėjo partizanų nuotraukomis ir citatomis papuošti viešieji autobusai. Taip originaliai šiauliečiai pažymi 70-ąsias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos metines. Kaip

Laisvės paminklas Šiauliuose

TAUTOS LAISVĖ IR REIKŠMĖ: Diskusija apie paminklo Šiauliuose idėją

2019 vasario 11Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė pagaliau pradėjo įgyvendinti ilgai puoselėjamą paminklo Tautos laisvei idėją. Šia proga rytoj Saulės mieste rengiamas susitikimas-diskusija su dr. Dainiumi Razausku ir menotyrininku

Šv. Jokūbo pastatų kompleksas

KPD VERTINIMO TARYBA: Šv. Jokūbo ligoninės komplekso klausimas atidėtas iki rudens

2018 liepos 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo svarstomas Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo

Archinova

VILNIAUS RAT DĖL JOKŪBO: Projektas turi esminių trūkumų, kuriuos šalinti privalu

2018 gegužės 104 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus regioninė architektūros taryba (Vilniaus RAT) išnagrinėjo UAB „Archinova“ suprojektuotą viešbučio su konferencijų centru ir biurais prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Lukiškių

Lukiškių a. memorialas

LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS MEMORIALAS: ŠMC konkursą laimėjo A.Labašausko kūrinys

2017 lapkričio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik paskelbtas Laisvės kovotojų įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje memorialo idėjos nugalėtojas. Susumavus visuomenės bei ekspertų vertinimo balus, paaiškėjo, jog svarbiausioje šalies aikštėje bus įgyvendinamas