Sausio 13

SAUSIO 13-OSIOS LIUDININKAS PROF. R.DAUGELAVIČIUS: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“

2022-01-13
PILOTAS.LT

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks, kad po to supranti, ką reiškia tyla“, – prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Prof. R.Daugelavičius – vienas iš daugelio tą kruvinąją naktį prie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų budėjusių savanorių. Lietuvos kelio į nepriklausomybę laikotarpį mokslininkas prisimena kaip bendruomeniškumo ir pakylėjimo metą, tačiau 1991 m. sausio 8 d. organizacijos „Jedinstvo“ bandymas šturmuoti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmus paskatino kiekvieną naktį budėti prie svarbiausių objektų.

PAKYLĖJIMO IR BENDRYSTĖS LAIKOTARPIS
„Sausio 13-oji man buvo trumpa. Tačiau laikotarpis iki tol, kai metęs visus darbus eidavai kažkur budėti, saugoti objektų, rodėsi pats svarbiausias. Nors 1990 m. kovo 11 d. ir buvo paskelbta nepriklausomybė, tačiau aplink vis dar buvo pilna sovietų kariuomenės, pasitaikydavo bandymų užimti nepriklausomybę diegiančias ir puoselėjančias įstaigas. Vyravo bendra nuomonė, jog turime nuolat saugoti pagrindinius objektus. Darbe sudarinėdavome grafikus, kas kur tą dieną ar naktį budės. Pamenu, Lietuvos radijo pastate buvo toks beveik nenaudojamas šoninis įėjimas. Bent porą kartų dviese su kolega esame budėję prie tų durų. Turėjome užduotį – jei kas nors veršis vidun, tai pirma turės stoti į akistatą su mumis“, – pokalbį pradeda profesorius.
1988–1991 m. laikotarpis R.Daugelavičiui atmintyje visada išliks kaip įsimintiniausias, daugiausia prasmės turėjęs etapas, kurį profesorius prilygina sapnui ar kino filmui. „Buvo didžiulė laimė dalyvauti pirmajame Sąjūdžio mitinge 1988 m. birželio 23 d. Gedimino (dabartinėje Katedros) aikštėje. Tuo metu niekas nebuvo garantuotas, ar organizatorių ir dalyvių nesuims ir neuždarys. Mitingas buvo suorganizuotas su šou elementais, kad viskas neatrodytų pernelyg rimta. Tai buvo kažkas nuostabaus, neįsivaizdavau, kad taip gali būti. Vėliau Sąjūdžio mitingai, suėjimai tapo tarsi tokia rutina. Tuo metu nemažą dalį savo laiko skyriau būtent tokiai veiklai. Daug žmonių taip gyveno. Kiekvienoje darbovietėje buvo Sąjūdžio kuopelė, vadinamieji draugovininkai, su kuriais kartu saugodavome objektus, kartą per mėnesį reikėdavo kažkur pabudėti“, – to meto įvykius apibūdina mokslininkas.

BEGINKLIŲ ŽMONIŲ KOVA PRIEŠ BLOGIO IMPERIJĄ
„Tiesą pasakius, nežinau, ar būčiau atsidūręs Sausio 13-osios įvykių sūkuryje, jei ne brolis. Visą naktį prieš tai buvau budėjime ir norėjau tiesiog išsimiegoti. Atrodė, kad politinė situacija aprimusi, delegacija iš Maskvos vyksta į Vilnių. Tačiau iš Panevėžio atvažiavo brolis, tad kartu nuvykome prie Aukščiausiosios Tarybos (Seimo – aut. past.) rūmų, prie kurių jautėsi gera atmosfera – vyko koncertai, degė laužai, žmonės tiesiog linksminosi. Brolis su kitais panevėžiečiais buvo užsirašęs į grupę, kuri lyg ir turėjo vykdyti kažkokias užduotis pastato viduje, bet atvykę jų neradome. Vėlai vakare per radiją išgirdome, kad labai trūksta žmonių prie televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos. Kadangi tuo metu dirbau Vilniaus universitete, o universiteto darbuotojų ir studentų vieta ir buvo prie Radijo ir televizijos komiteto (dabar Lietuvos radijo ir televizijos – aut. past.), pasakiau broliui: „Važiuojame ten, būsime su savais“, – prisimena profesorius.
Apie 1 val. nakties R.Daugelavičių su broliu prie RTV komiteto pasitiko taika ir ramybė: degė laužai, bažnyčios „Tikėjimo žodis“ nariai giedojo giesmes, rodė įjungtas televizorius, per garsiakalbius buvo transliuojama radijo programa. „Įsitikinę, jog atmosfera gera, nusprendėme numigti automobilyje. Naktį prieš tai taip pat praleidau budėdamas, o brolio ryte laukė kelionė namo. Tačiau netrukus prasidėjo sujudimas – Geležinio Vilko gatve pravažiavo tankai. Po kelių minučių šarvuočiai, dengtos, kareivių pilnos mašinos atvažiavo ir į S. Konarskio gatvę“, – detales vardija R.Daugelavičius, netrukus pats atsidūręs akistatoje su sovietų kareiviais.
„Mes, vyrai, susikibę rankomis stovėjome priešais skverą šalia Televizijos komiteto pastato ir stebėjome, kaip kitoje gatvės pusėje keliomis eilėmis rikiavosi kareiviai. Su broliu jau buvome vienas nuo kito pasimetę. Savotiškas jausmas, kai matai, kad žmonės ruošiasi tave mušti. Stebėjau, kuo jie buvo ginkluoti, nes per ankstesnius žiaurius įvykius Tbilisyje žmones daužė kastuvėliais, juos tiesiog kapojo. Apsidžiaugiau pamatęs, kad, greta automatų, kareiviai turėjo ne kastuvėlius, o lazdas. Na, bet ką ten beginklis prieš ginkluotus gali padaryti?“, – juokauti bando įvykių liudininkas.
Kaip pasakoja R.Daugelavičius, išsirikiavusiems kareiviams buvo duota komanda „Pirmyn“ ir jie fechtuotojų žingsneliu ėmė artėti taikių ir beginklių gyventojų link, juos mušti. „Priekyje ėję kareiviai stengėsi kirsti per kojas, kad žmonės nugriūtų. Parkritusius daužydavo lazdomis, automato buožėmis, spardydavo. Pajutau vieną spyrį, antrą – buvo kažkokia mėsmalė. Po kokio trečio bandymo atsikelti, davė kaip reikiant į galvą buože. Matyt, buvau ir sąmonę praradęs. Atsigavęs pamačiau balą kraujo, apčiuopiau, kad galva sudaužyta, ant šaligatvio guli mano laikrodis. Kareiviai jau buvo nušuoliavę link televizijos komiteto, o prie Radijo pastato dar buvo mėtomi sprogstamieji paketai. Kareiviai į Radijo komitetą greičiausiai ir pateko per tuos šoninius įėjimus, kuriuos kažkada saugojome“, – įvykių eigą atkartoja VDU profesorius, kuris, nors ir sužeistas, pabėgdamas iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, atsisakė vykti į ligoninę.

TVYROJO MAKABRIŠKA SUMAIŠTIS
„Supratau, kad namiškiams sukelsiu paniką, jeigu mane dabar su greitąja išveš į ligoninę. Reikėjo surasti brolį. Aplink buvo visiška sumaištis. Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir „tuščiais“ šoviniais, ne į žmones, garsas buvo toks, kad po to supranti, ką reiškia tyla. Kai tankas iššauna, pasigirsta baisus trenksmas, o tada – tylos pauzė ir po kelių sekundžių išgirsti ir pamatai byrant Radijo komiteto bei kitoje gatvės pusėje esančių gyvenamųjų namų langų stiklus. Žmonės kelioms minutėms išsilaksto, o po to, skanduodami „Lietuva“, vėl buriasi prie karinės technikos… Praėjus maždaug valandai nuo šturmo pradžios gatve ėmė važinėti sunkvežimis, kuriame buvo didžiulės dėžės – garsiakalbiai. Per juos transliavo vieno iš jedinstvininkų lyderių Juozo Jarmalavičiaus kalbą: „Broliai ir seserys, jūs esate apgauti, eikite namo, jūsų laukia tėvai ir vaikai“, – makabriškus tos nakties įvykius pasakoja R. Daugelavičius.
Suvokęs, kad nebepajėgia lakstyti kartu su minia, ir nerasdamas brolio, profesorius nusprendė vykti namo. „Galvoju, viskas – praradome radiją ir televiziją, maniau, kad ir Aukščiausioji Taryba jau užimta. Radijo transliacijos nutrūko, nebuvo jokių žinių. Pagal troleibusų liniją  pėsčiomis patraukiau Antakalnio link. Ties J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryža prie Rusų dramos teatro pamačiau nemažą grupę sovietų kareivių. Galvoju, ką daryti? Bet priėjęs arčiau supratau, kad aš jiems nerūpiu. Galiausiai Katedros aikštėje įlipęs į troleibusą, važiuojantį Antakalnio link, iš pakeleivių sužinojau, kad prie Aukščiausios Tarybos ramu, kariškių nėra, apėmė dvilypis, nesmagus jausmas – lyg bėgtume iš mūšio lauko“, – tą naktį vyravusias nuotaikas apibūdina pašnekovas ir džiaugiasi, kad, išaušus rytui, jo brolis, nuo kurio pasimetė Radijo ir televizijos šturmo metu, atsirado gyvas ir sveikas.

SVARBIAUSIA – PASIMOKYTI IŠ PRAEITIES
Sausio 13-osios dienos rytą R.Daugelavičius dėl patirtų traumų buvo artimųjų nuvežtas į Antakalnio klinikas, kuriose, kaip teigia profesorius, vyravo savotiška atmosfera. „Buvau kone vienintelis sužeistasis, bet iš gydytojų sužinojau, kad tos pačios ligoninės morge buvo Radijo ir televizijos komiteto šturmo metu savų nušautas sovietų desantininko kūnas. Gydytojai, seselės buvo susitelkę prie tuo metu veikusių radijo taškų, kurie transliavo programą iš Kauno. Visi bijojo dar vieno Aukščiausiosios Tarybos pastato šturmo. Bet tuo pat metu kai kuriose palatose girdėjau ligonius džiūgaujant, kad štai, pagaliau, sovietai padarys tvarką. Vakare gydytojai artimiesiems rekomendavo mane vežtis namo – bijojo, kad naktį atvykę kariškiai mane, kaip sužeistąjį, gali išsivežti. O ryte vėl buvau vežamas atgal į klinikas diagnozei nustatyti. Tada jau ne tik fiziologinio tirpalo lašinėmis gydė…“ – rytą po kruvinų įvykių prisimena jų liudininkas. Patyręs smegenų sutrenkimą, R.Daugelavičius dvi savaites gydėsi namuose, tačiau vis sulaukdavo skambučių iš kolegų draugovininkų su kvietimais eiti į budėjimus saugoti objektų.
„Sausio 13-osios naktis buvo žiauri. Kelias dienas po įvykių tvyrojo įtampa, žmonės vis dar budėjo, tačiau jau jautėsi šioks toks palengvėjimas. Prabėgus dviem savaitėms, kai jau atgavau jėgas, su dukra ir tėvu išėjome į miestą pasižiūrėti, kaip viskas atrodo. Buvome nuvažiavę prie Seimo, kuris vis dar tebebuvo apsuptas žmonių. Aplink buvo krūvos laužavietėms skirtų rąstų, gynybinės sienos nukabinėtos vaikų piešiniais, aikštė „papuošta“ ant iešmų susmeigta sovietine simbolika – nebereikalingais medaliais, kariniais bilietais“, – to meto vaizdinius, kuriuos įamžino nuotraukose, apibūdina profesorius.
Žvelgdamas į 1991 m. Sausio 13-osios įvykius, po šių prabėgus jau 31-iems metams, VDU profesorius pabrėžia, kad labai svarbu mokytis iš praeities. „Praeis dar kelios dešimtys metų ir gyvųjų gretose nebeliks liudininkų, liks tie, kurie apie Sausio 13-ąją žinos tik iš istorijos vadovėlių. Pats sau dar visiškai „šviežius“ įvykius (iki 13-osios dienos ryto) 1991-ųjų sausį apsirašiau atsiminimuose. Tada buvome kviečiami užrašyti savo prisiminimus, liudijimus. Gaila, kad nerašiau, kas vyko dar bent savaitę po to. Nuo įvykių praėjus keletui ar kelioms dešimtims metų, keičiasi vaizdas to, ką tuo metu jautei, ką išgyvenai. Atmintis vienas detales išryškina, kitas ištrina. Tai labai jautėsi iš liudininkų pasakojimų per paskutinį, prieš keletą metų vykusį teismo posėdį, skirtą Sausio 13-osios įvykiams“, – prisimena prof. R.Daugelavičius.
Parengta pagal VDU informaciją.
Titulinė nuotrauka: Tuometinė atmosfera prie Parlamento. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Šalia sovietų kareivių užimtos televizijos. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Šalia sovietų kareivių užimtos televizijos. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Kelias link Parlamento. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Kelias link Parlamento. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Gynybinė siena. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Gynybinė siena prie Parlamento. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Tuometinė atmosfera. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Tuometinė atmosfera prie Parlamento. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Aukų rinkimo momentas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Aukų rinkimo momentas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Radijo ir televizijos komiteto pastatas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Radijo ir televizijos komiteto pastatas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Sovietiniu dokumentų naikinimo aktas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Sovietiniu dokumentų naikinimo aktas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Sovietinės simbolikos naikinimo aktas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Sovietinės simbolikos naikinimo aktas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Sovietinės simbolikos naikinimo aktas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Sovietinės simbolikos naikinimo aktas. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo. Foto: iš asmeninio R.Daugelavičiaus archyvo.

Prof. R. Daugelavičius – vienas iš daugelio tą kruvinąją naktį prie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų budėjusių savanorių. Foto: VDU.

Prof. R. Daugelavičius – vienas iš daugelio tą kruvinąją naktį prie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų budėjusių savanorių. Foto: VDU.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

menuf_kn_240500_e01_xxx

VDU KULTŪROS DIENOS: Tradicinis meno ir kultūros festivalis Kauno senamiestyje

2024 gegužės 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas jau aštuntą kartą organizuoja tradicinį meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Filmas „Draugų lažybos“, diskusija apie UNESCO paveldą,

Iš serijos „Beprotiškos mados Nevados dykumoje“, R.Požerskis.

BEPROTIŠKOS MADOS NEVADOJE: Romualdo Požerskio fotografijų paroda Kaune

2024 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto Centriniuose rūmuose eksponuojama Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos mados Nevados dykumoje“. Didelio formato fotografijų ekspozicija yra tęsinys parodų-pasakojimų apie daugiabriaunį

sausi_13_240100_e02_xxx

LAISVĖS GYNĖJŲ ATMINIMUI: Fotografijų lauko paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“

2024 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Tuskulėnų memorialo dvaro kieme buvo atverta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“. Paroda primena Lietuvoje vykusius tragiškus įvykius, kai 1991 metų sausio 13 dieną 14

Modris Tenisonas

JUDESYS IR ŽENKLAS: Modrio Tenisono paroda Kauno paveikslų galerijoje

2023 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune kūręs latvių kilmės režisierius, pantomimos pradininkas, avangardistas Modris Tenisonas – pirmos profesionalios pantomimos trupės įkūrėjas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Legendinę pantomimos asmenybę pristato Kauno paveikslų

Urtė Jasenka

ATMINTIS: Jautrūs U.Jasenkos grafiniai paminklai Klaipėdos skulptūrų parke

2023 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos skulptūrų parke, Atminties labirinte (parko dalis prie Trilapio gatvės), eksponuojama jaunos menininkės Urtės Jasenkos grafikos paroda „Atmintis“. Ji skirta pagerbti žuvusius bei vis dar

Romualdas Požerskis

PASITINKANT LAISVĘ: Okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos fotografijų paroda

2023 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune ką tik atidaryta fotografo Romualdo  Požerskio fotografijų paroda „Pasitinkant Laisvę“, grąžinanti į laikus, kai Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupantų kariuomenės

Juozas Lukša-Daumantas

LAISVĖS ARCHITEKTAS: Panevėžyje atidaroma J.Lukšai-Daumantui skirta paroda

2023 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Laisvės architektas“. Paroda skirta Juozo Albino Lukšos (Daumanto) 100-osioms gimimo ir 70-osioms žūties metinėms paminėti. Architektas J.A.Lukša (geriausiai žinomas

images_pulsas_foto_3770_kalan_kn_130514_e02_bra

51-OSIOS „KALANTINĖS“ KAUNE: Miesto sode pagarbą atiduos 150 atlikėjų

2023 gegužės 11Be komentarųPILOTAS.LT

Prabėgus 51 metams po Romo Kalantos žūties, jo didvyrišką auką laisvės vardan ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią kauniečiai jau šį sekmadienį prisimins Muzikinio teatro

Nepaklusnumo ikonos

NEPAKLUSNUMO IKONOS: Prieš normas maištaujančių menininkų paroda Kaune

2023 balandžio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Senamiestyje įsikūrusioje Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ atidaryta Rimanto Šlipavičiaus-Šlipo, Arūno Kulikausko ir Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio kūrinių paroda „Nepaklusnumo ikonos“. Menininkai pristato kūrinius, įvairias

Romualdas Požerskis

BEPROTIŠKOS SKULPTŪROS: R.Požerskio fotoparoda VDU centriniuose rūmuose

2023 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) centriniuose rūmuose eksponuojama žinomo fotografo Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“. DIDŽIAUSIAS ALTERNATYVAUS MENO REIŠKINYS PASAULYJE Kasmetinis festivalis „Degantis žmogus“,

Mančiagirės miško kopa

ATVERS ŽEMYNINĘ KOPĄ: Dzūkijos nacionaliniame parke iškirto 12,8 ha miško

2023 sausio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovai bei Vytauto Didžiojo universiteto

menu_kn_221100_e02_xxx

KŪRYBA KURIA KULTŪRĄ: Atidaryta VDU Menų fakulteto 100-mečiui skirta paroda

2022 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos universiteto šimtmečio proga Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultete atidaryta ekspozicija „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“. Parodos ekspozicija pasakoja apie Menų fakultetą kaip

Sodininkų g. 2

BOTANIKOS KVARTALO KONKURSAS: Aleksote varžosi 3 užsakomosios idėjos

2022 lapkričio 214 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno Aleksoto rajono teritorijoje prie Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo planuojamas  naujas daugiabučių kvartalas. UAB „BT valda“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga surengtam užsakomajam architektūros

VDU Pedagogų rengimo centras. Foto: VDU.

REKONSTRAVO ATSAKINGAI: Kaune atveriamas VDU pedagogų rengimo centras

2022 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune duris iškilmingai atveria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras. Anot pastato rekonstrukcijos architektų Vytauto Juškaičio ir Tomo Dimavičiaus, atnaujinta fasado architektūrinė išraiška,

Litvakų kultūra

GERIAU SUPRASTI ISTORIJĄ: Pasaulinis Litvakų kultūros forumas Kaune

2022 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto

Ukrainos nepriklausomybės diena

LAISVĖS MUZIKA KLAIPĖDOJE: Džiazo koncertas Ukrainos nepriklausomybės dieną

2022 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Su Ukrainos džiazo muzikantais glaudžiai bendradarbiaujantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pakvietė koncertu paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną. Rytoj kartu koncertuos vienas garsiausių džiazo saksofonininkų iš Ukrainos

Daria Kalašhnikova

UKRAINOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENA: Jaudinantis ukrainietės performansas Kaune

2022 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Ukrainos nepriklausomybės dieną Mykolo Žilinsko dailės galerijoje įvyks iš Luhansko kilusios Ukrainos menininkės Darios Kalašhnikovos „gyvas“ performansas „Kiek tai gali tęstis?“. Ne viename meno festivalyje

kalantinės

PASIPRIEŠINIMO DIDVYRIS: Romas Kalanta paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu

2022 birželio 22Be komentarųPILOTAS.LT

1972-ųjų gegužės 14 dieną Kauno muzikinio teatro sodelyje susideginęs Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu.

„No-Fly Zone“

„NO-FLY ZONE“ KAUNE: Po atviru dangumi kuriama 1 km ilgio meno galerija

2022 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 1-ąją Vytauto Didžiojo universitetas pradeda įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijų „No-Fly Zone“ po atviru dangumi idėją, kurios tikslas – komunikuoti laisvę ir

kalantinės

50-OSIOS KALANTINĖS: Romo Kalantos aukos jubiliejinis paminėjimas Kaune

2022 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Gegužės 13–15 dienomis Kaune sukvies specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie

Laisvė

ŠIUOLAIKINĖ AFRIKOS DAILĖ: Dėmesį kausto paveikslas dedikuotas Ukrainos kovai

2022 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos šalyse pirmą kartą pristatoma šiuolaikinė Afrikos dailė. Parodos flagmanas – Obou Gbais paveikslas „La Liberté“ (liet. „Laisvė“), dedikuotas Ukrainai, ir kartu – pasaulinei taikai.

Giedrius Bučas

DARNAUS PASAULIO SARGYBOJE: 2-uoju V.Adamkaus premijos laureatu tapo G.Bučas

2022 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinę motinos Žemės dieną, balandžio 22-ąją, paaiškėjo Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos laureatas. Juo šiais metais komitetas išrinko Giedrių Bučą

Lietuvos universitetas

LIETUVOS UNIVERSITETUI – 100: Vasario 16-ąją sukvies virtualus renginys

2022 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šių metų Vasario 16-oji trims Kauno universitetams – ypatinga diena. Tądien sukaks lygiai šimtas metų, kai 1922-aisiais Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (LU), iš kurio

Sausio 13

SAUSIO 13-OSIOS LIUDININKAS PROF. R.DAUGELAVIČIUS: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“

2022 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks,

Laisvės gynėjų diena

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA: Sausio 13-osios renginių programa Vilniuje

2022 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

1991 metų sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo