ARCHITEKTAS D. TRAINAUSKAS://MUMS NIEKAS NIEKO NET NEPAAIŠKINO

Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal kitų architektų projektą, jis sužinojęs iš spaudos. Oficialios informacijos, kad konkursą laimėjusio jų projekto yra atsisakyta, D.Trainauskas sako iki šiol neturįs.

Kaip žinia, bažnyčios projektui Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba ir Lietuvos architektų sąjunga suorganizavo prieš penkeris metus atvirą architektūrinį konkursą. Konkurso sąlygas suderino tuometinis LAS pirmininkas Kęstutis Pempė ir Vilniaus vyriausias architektas Linas Naujokaitis, o patvirtino Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos ekonomas Rimantas Dalgėda.

Nors premijos buvo numatytos kuklios, konkurse dalyvavo net 20 architektų kolektyvų. Jų projektus vertino mišri komisija: 3 kunigai (Medardas Čeponis, Hans Friedrich Fischer, Wojciech Gorlicki), 5 architektai (Gintaras Balčytis, Mindaugas Grabauskas, Irena Kliobavičiūtė, Danas Ruseckas, Vladas Treinys) ir dailės istorikė Sigita Maslauskaitė.

Konkursą tuomet laimėjo D.Trainauskas, D.Baliukevičius, A.Kairytė ir A.Kepenytė.

Kūrybinės grupės vadovas architektas Donaldas Trainauskas teigė portalui PILOTAS.LT, kad per penkeris metus taip ir nesulaukė iš Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos kvietimo deryboms ar kokiam nors dalykiniam pokalbiui. Taip pat laureatams jokia forma nebuvo išsakyta ir jokių kritinių pastabų dėl paties projekto. Architektas sakė, kad poros atsitiktinių kontaktų metu arkivyskupijos ekonomas vis kartodavo, kad kai tik pagerės ekonominė situacija, bus imtasi Pašilaičių bažnyčios statybos.

Dabar architektas D.Trainauskas jaučiasi priblokštas spaudoje pasirodžiusios žinios, kad bažnyčią Pašilaičiuose ketinama statyti pagal architekto Kęstučio Pempės projektą. Anot jo, Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba į paklausimą nieko neatsakė. Kol kas tylu ir Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijoje, į kurią konkurso laureatai kreipėsi prieš pusantros savaitės.

Portalo PILOTAS.LT redakcija mano, kad gerbiamam skaitytojui taip pat gali būti įdomūs kai kurie faktai, todėl spausdiname konkurso laureatų laišką ištisai.

Lietuvos architektų sąjungos Etikos komisijai. 2013-04-30

DĖL PAŠILAIČIŲ  BAŽNYČIOS PROJEKTO VILNIUJE

Gerbiama LAS etikos komisija, prašome išaiškinimo ar nebuvo pažeista etika dėl Pašilaičių bažnyčios projekto.  

Pastaruoju metu  viešumoje pasirodė informacija apie ketinimus statyti naują bažnyčią Pašilaičiuose, kuria norima įamžinti Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II-ojo atminimą (www.delfi.lt, 2013-04-22, I. Urbonaitė-Vainienė, „Sostinės miegamuosiuose rajonuose iškils Jono Pauliaus II bažnyčia“; taip pat BNS informacija 2013-04-23, www.balsas.lt; www.15min.lt). Straipsnyje teigiama, jog bažnyčios ir parapijos namų projektą rengia architektas Kęstutis Pempė.

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, jog dar 2007 metais yra įvykęs viešasis konkursas Pašilaičių parapinės bažnyčiai Vilniuje suprojektuoti, kurį skelbė VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba. Konkursą rengė Lietuvos architektų sąjunga (toliau – LAS), informaciją apie tai ir šiandien galima rasti LAS Interneto svetainėje (http://www.architektusajunga.lt/las-konkursai/archyvas/no-2007/pasilaiciu-baznycios-vilniuje-konkursas).

Konkurso sąlygas (kopiją pridedame) tvirtino VŠĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos ekonomas Rimantas Dalgėda, jos buvo suderintos su Miesto plėtros departamento direktorium Linu Naujokaičiu bei tuometiniu LAS pirmininku Kęstučiu Pempe. Pastarojo  architekto biuras taip pat dalyvavo ir konkurse, pateikęs projektą devizu 000777, tačiau jis nebuvo atrinktas nei tarp laimėtojų, nebuvo ir tarp įvertintų paskatinamąja premija. Vertinimo komisiją sudarė devyni asmenys, jos pirmininkas – VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos kunigas  Medardas Čeponis.Šį konkursą, kuriame dalyvavo daugiau nei dvidešimt architektų kolektyvų, laimėjo autorių D.Trainausko, D.Baliukevičiaus, A.Kairytės, A. Kepenytės suprojektuotas darbas.

Konkurso sąlygose nustatyta, jog Konkursą skelbianti organizacija -VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba -turi teisę vykdyti derybas su Konkurso dalyviais dėl tolimesnio projektavimo. Konkursą skelbianti organizacija, derybas pradeda tik su pirmą vietą Konkurse užėmusiu dalyviu (61 p.). Ekonomo tarnybaturi teisę savo nuožiūra pradėti derybas su sekančią žemesnę vietą Konkurse užėmusiu dalyviu tik tuo atveju, jeigu dalyvis ar dalyviai, su kuriais pradėtos derybos, atsisako toliau dalyvauti derybose, pateikia didesnę nei rinkoje egzistuojanti savo paslaugų kainą arba kelia kitas Konkursą skelbiančiai organizacijai nepriimtinas sąlygas.

Šis projektas miesto visuomenės buvo išrinktas kaip geriausias naujosios Vilniaus architektūros kūrinys (2009), eksponuotas tarptautinėje architektūros parodoje Vengrijoje, vienas iš projektų, pelniusių TheEuropean Centre (Architecture Art Design and Urban Studies) ir The Chicago Athenaeum (Museum of Architecture and Design) architektūros ir dizaino 2011 m. apdovanojimą „Europe 40 under 40“.

Remiantis Europos architektūros paslaugų teikėjų kodeksu, parengtu Europos architektų tarybos (EAT), priimtu 2005 m. spalio 14 d., kuris taikomas ir visiems Lietuvoje architektūros paslaugas teikiantiems atestuotiems architektams, architektai, kaip Europos liberalios profesijos atstovai, vykdydami savo profesines pareigas, įsipareigoja elgtis sąžiningai ir dorai, ką jie besakytų ir bedarytų. Tarp kodekse užfiksuotų pagrindinių principų įrašytas ir Įsipareigojimų visuomenės labui principas, kuris nustato, jog visi architektūros paslaugų teikėjai privalo griežtai laikytis jų profesinę veiklą, darbą ir paslaugas, už kurių teikimą jie yra atsakingi, reglamentuojančių įstatymų dvasios ir raidės, įvertinti savo profesinės veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai, atliekant tokį darbą ir teikiant tokias paslaugas.

Etikos kodekse taip pat numatyta, jog:

4.11 Visi architektūros paslaugų teikėjai prieš pradėdami derybas dėl sutarties pasirašymo projektui ar kitam su savo profesija susijusiam darbui atlikti, kada jiems yra žinoma, ar kada pagrįstai pasiteiravę gali sužinoti, kad tam pačiam klientui arba esamam ar būsimam naudotojui ir tam pačiam projektui ar su architekto profesija susijusiam darbui atlikti tuo pačiu metu yra paskirtas kitas architektūros paslaugų teikėjas, įsipareigoja apie tai informuoti tą kitą paslaugų teikėją.

Kodekse taip pat nustatyta (p. 4.8), jogjoks architektūros paslaugų teikėjas, paskyrus jį konkurso vertinimo komisijos nariu, vėliau neužima kokių nors kitų pareigų, susijusių su tokio konkurso objektu. Manytume, jog analogiškas principas turėtų galioti ir paties konkursą rengusios organizacijos vadovo atveju.

Todėl kreipiamės į Jus, prašydami išaiškinti ar nebuvo etikos pažeidimo.

Pagarbiai, Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius