Estijoje architektūrai ir dizainui tradiciškai skiriamas išskirtinis valstybės dėmesys. Todėl nenuostabu, kad netgi metinį Jaunojo Estijos architekto vardą paskelbė ir apdovanojimą įteikė pats Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas. Šiemet ši garbė teko jau dešimtmetį Estijos architektūroje aktyviai nardančiai Veronikai Valk.
Be jaunąjai estų architektūros žvaigždei Veronikai Valk įteikto prezidento apdovanojimo, premijos mecenatas Helduras Meeritsas skyrė 4.500 eurų vertės kelionės čekį bet kuria laureatės pasirinkta kryptimi, iš „Go Travel“ kelionių agentūros žemėlapio.
„Kai mes suteikiam štai šį garbingą apdovanojimą jaunam žmogui, mes tuo pačiu parodome, kad tikime juo ir jo begaliniu kūrybingumu, kuris leidžia atsiskleisti ryškiam talentui anksti, nelaukiant alinančio viso gyvenimo triūso. Tai didelis privalumas ir jums, gerbiamoji, ir mūsų nedidelei tautai“,- sakė apdovanodamas Veroniką Valk Estijos prezidentas. T.H.Ilvesas, be to, pasidžiaugė, kad tokių ryškių jaunų kūrėjų Estijoje randasi vis daugiau.
STARTAS – MERGINŲ KOLEKTYVE „KAVAKAVA“
Tiems, kas stebi nepriklausomos Estijos architektūros raidą, V.Valk laimėjimas nėra joks netikėtumas. 36-rių architektė ryškiai sušvito estiškoje architektūroje prieš maždaug dešimtmetį. Pirmi ryškesni laimėjimai konkursuose, o netrukus ir realizuojant objektus, pasipylė dirbant su merginų architekčių studija KAVAKAVA. V.Valk kolektyve buvo viena lyderių ir, žinoma, apmaudu, kad jai palikus studiją, KAVAKAVA prarado savo intelektinį aštrumą.
Bene įdomiausias su KAVAKAVA V.Valk realizuotas projektas – bažnytkaimio Suure-Jaani gimnazijos sporto salė ir mokyklos kiemas. Čia autorė žongliruoja spalvotais inkliuzais, nebrangių medžiagų ažūru, didelėmis kiaurymėmis, baltu plieno ažūru ir sukuria žaismingą aplinką, neįmonolitintą suaugusiųjų pasaulio griežtume.
Panašią nuotaiką turėjo skleisti ir architektės su KAVAKAVA kolegių pagalba realizuota instaliacija „Urbangėlė“ Talino Rotušės aikštėje. Didelių parametrų konstrukcija iš policijos konfiskuotų piratinių CD plokštelių visą vasarą buvo pagrindinės sostinės erdvės papuošalu.
GRAKŠTUS ŽAISMINGUMAS IR PAVYZDINGA KLAUSA
Nesunku pastebėti, kad ironija ir žaismingumas apskritai yra būdingas jaunosios estų architektės kūrybai. Tarkim, anksčiau su bendraautoriais atliktoje Lasva vandens bokšto konversijoje į meno galeriją intriguoja fortepianizuoti laiptai, kur galima sugroti ant stygų kabančiais milžiniškais laiptų klavišais.
Neseniai pastatytas Jaunimo centras Sauga valščiuje savo kukliais juodai-baltais fasadais demonstratyviai mėgaujasi į dangų nukreiptomis monumentaliomis rodyklėmis bei aktyvia vaivorykštine spalvininkyste interjere.
Pakankamai atraktyvus ir Veronikos Valk skveras istoriniame Viljandi miesto centre. Čia kažkada stovėjo viena stipriausių Livonijos pilių, kurią labai nemandagiai (kaip ir Rakverės pilį) sugriovė LDK kariuomenė XVI amžiuje. Taigi, architektūriškai apžaizdama dalį istorinės teritorijos, V.Valk meistriškai panaudojo rūdinto plieno plokštumas, savo mėgiamas kiaurymes ir įvairias faktūras bei želdynus, kad sukurtų aktyvų, estetišką ir būti smagų tereną.
Kita architektės sukurta viešoji erdvė – kompozitoriaus EduardoTubino skveras priešais garsųjį Tartu „Vanemuinės“ teatrą. Suprantama, čia centrinė yra skulptoriaus Aili Vahtrapuu sukurta maestro skulptūra, tačiau architektė, suorganizavusi menamą auditoriją diriguojančiam kompozitoriui, bei su garso dizaineriu Louis Dandrel suteikusi kompozicijai akustinio skambesio, sukūrė neįkyriai teatrališką monumentą, vertą kuo nuoširdžiausių aplodismentų.
UŽBURIANTIS AKTYVUMAS NETELPA ESTIJOJE
Šia proga turbūt verta priminti, kad Veronika Valk yra stebėtinai aktyvi ir universali architektė. Ji yra laimėjusi apie tris dešimtis įvairių apdovanojimų architektūriniuose ir urbanistiniuose konkursuose Estijoje ir užsienyje. Veronika skaito paskaitas, rašo architektūros ir dizaino klausimais (virš 100! straipsnių), veda kūrybines dirbtuves, kuruoja parodas ir prodiusuoja festivalius. Ne taip seniai V.Valk su partnere įkūrė architektūrinę studiją ZIZI&YOYO. Ji taip pat yra ir paslaptingo tarptautinio organizmo „The New World Bank“ partnerė.
Veronika jau keletą metų yra aktyvi žymių pasaulio architektų „lekcijų turizmo“ į Estijos dailės akademiją organizatorė. Kaip laureatė pažymėjo portalui PILOTAS.LT netgi ir savo „prizines keliones“ ji ketina panaudoti tikslingai ir užmegzti naujų kontaktų su potencialiais architektūrinio estų jaunimo mokytojais.
2012-ųjų Jaunojo Estijos architekto rinkimą organizavo Estijos architektų sąjunga, remiama Estijos Kultūros fondo, o vertinimo komisijoje dirbo David Basulto (e-žurnalo “ArchDaily” įkūrėjas ir vyr.redaktorius), architektai Ülo Peil ir Villem Tomiste (2011-ųjų Jaunasis Estijos architektas) ir mecenatai Heldur Meerits bei Aavo Kokk.
Autorius dėkoja už pagalbą rengiant publikaciją Estijos architektūros centrui ir asmeniškai Carl-Dag Lige
mnmn
( 2013-02-25 )
nesibaigiantis lietuviskas dejavimas, kad mes, atesit, esame neblogesni architektai uz estus, bet jiems si karta pasiseke, darosi nebeidomus. mums nuolat pasiseka krepsinyje, estams nuolat pasiseka architekturoje. kai tik bent kiek pagalvoji giliau apie tai – viskas tampa aisku.
mums irgi ims sektis architekturoje, kai viskas nebebus daroma atvirksciai ir vaikantis grietu pinigu.
Vilmantas Rutkauskas
( 2013-02-24 )
—
Kas liečia (čiupinėja?) mūsų prezidentę, tai nepamirškit, kad ji – SENMERGĖ. Tuo viskas yra pasakyta.
Vilmantas Rutkauskas
( 2013-02-24 )
—
Įvairūs pasižaidimai įvardinami kūryba.
Taryt trupinamas pasaulis ir pasaulėvaizdis vėl dėliojami gabalėliais (mozaikiškai)- tik jau „kūrybybiškai“ SAVAIP.
nunu
( 2013-02-22 )
tai kas gi tie musu talentai? ir klausimas kas daugiau pinigu turi, bet kas turi daugiau proto, tai klausimu tikriausiai nekyla.
Arūnas
( 2013-02-21 )
Turim ir ms talentų, bet estai – daugiau pinigų ir knygas skaičiusių užsakovų.
kodel
( 2013-02-20 )
nereiktu? ka jau pas mus labai blogesne architektura? nepasakyciau. aisku, prezidentai lietuvoj architektu nemato reikalo gerbti ir sveikinti. bet gi mes esame prie to seniai priprate. dirbam savo darba ir basta.
nana
( 2013-02-20 )
estu arxitektura visuomet buvo “ne to“ lygio. kaip ir musu prezidente. nereiktu su estais lygiuotis. nereiktu