ARCHFONDO POKALBIS://TALINO MOKYKLA, ARCHITEKTŪRINIS EKSTREMISTAS VILEN KUNNAPU

Estų architektūra sovietmečiu buvo klusni, nyki ir kolaboruojanti. Jie neturėjo savo nasvyčių, čekanauskų, dičių ar čepių. Tačiau 1978-aisiais stambiaplokštė estų ramybė dingo. Užaugo neakivaizdinę Suomijos televizijos mokyklą išėjusi architektų karta, kuri drąsiai ir ryžtingai skelbė savo architektūrines tiesas, variusias į neviltį sovietinius funkcionierius tiek architektūrine ezopo kalba, tiek kandžia satyra. Architektas Vilen Kunnapu buvo priekyje.

Šiandieną (kovo 27d.) aštrusis estų antitarybinės architektūros kapitonas svečiuosis Nacionalinėje dailės galerijoje, kur Architektūros pokalbių fondo paskaitoje lukštens architektūrinio sukilimo priežastis, tikslus ir veiklos metodus. Vilen Kunnapu talkins jaunas architektūrologas Andres Kurg, kuris tyrinėja įvairius sovietmečio architektūros procesus.

Maištingosios dabartinių šešiasdešimtmečių Estijos architektų kartos avangardui, esmingai pakeitusiam nacionalinės architektūros kryptį, be Vilen Kunnapu taip pat reikėtų priskirti Leonhard Lapiną, Ain Padriką, Marika Lookę ir Juri Okas. Estai ne tik sudrebino visą sovietinę imperiją kitokiu architektūriniu mąstymu ir estetika, bet ir išsiveržė iš sovietinio lagerio triukšmingais maršais per tarptautinius konkursus.

Pradžia buvo 1978-ųjų pavasarį. Talino mokslų akademijos fojė atidaryta paroda lakonišku pavadinimu: „Architektūros paroda 78“, kurioje pristatyti 14-os architektų, menininkų bei dizainerių kūriniai. Parodos dalyviai – vėliau pavadinti „Talino mokykla“ – rodė tuo laikotarpiu neįprastus kūrinius: Architektų sąjungos narių laidojimo vietos sutvarkymo projektą, apleisto plieninio konteinerio, pavadinto „Monumentu“, nuotrauką, žymaus amerikiečio vaikų pediatro Benjamino Spocko namo projektą, pristatė „Nematomos architektūros“ koncepciją bei demonstravo parodos dalyvių vestuvines nuotraukas. Paroda provokavo ir šaipėsi iš nelanksčių sovietinių normų, masinės statybos, standartizacijos ir modernistinio miestų planavimo.

Šiandieninėje Vilen Kunnapu paskaitoje būtent ir bus kalbama apie „Talino mokyklos“ architektų veiklą 8-9  dešimtmečiais: nuo maršų ir hepeningų apleistose miesto vietose iki filmų, skaidrių peržiūrų ir piešinių. Šiuolaikinio meno formomis buvo siekiama pertvarkyti aplinką ir skatinti oficialios institucionalizuotos architektūros kritiką.

Vilen Kunappu pelnytai laikomas viena svarbiausių Estijos architektūrinių figūrų. Jis yra daugelio išskirtinių pastatų autorius Estijoje. Tarptautinį pripažinimą V.Kunappu pelnė dar sovietmečiu, kartu su Ain Padrik  laimėjęs Laplandijos universiteto Arkties centro (Rovaniemis, šiaurės Suomija) bei Los Andželo (JAV) miesto centro planavimo projektus.

Estijai atkūrus nepriklausomybę, V.Kunappu įkūrė architektūros studiją ,,Künnapu & Padrik”. Tarp daugelio studijos įgyvendintų projektų – ,,Sraigės bokštas” Tartu, Viru centras bei SAS Radisson viešbutis Talino centre. Architektas aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose: Taivano dizaino (2005), Venecijos Architektūros bienalėje (2006, 2008)ir Londono Architektūros festivalyje (2010). V.Kunappu taip pat dėsto (2006 – 2007 Tartu universiteto profesorius), rašo architektūros bei meno kritikos temomis, domisi metafizine tapyba bei egzistencine filosofija.

Antrasis Architektūros pokalbių fondo svečias Andres Kurg dirba Estijos dailės akademijos meno istorijos fakultete. Jis tiria 7-8 dešimtmečių architektūrą ir dizainą, jų santykį su to laikmečio technologiniais išradimais bei pokyčiais kasdieniniame gyvenime Sovietų Sąjungoje. Taip pat domisi architektūros bei dizaino ir alternatyvių meno praktikų sankirtomis. A.Kurg yra knygos “Environment, Projects, Concepts. Architects of the Tallinn School 1972–1985” redaktorius ir bendraautorius.

Beje, A.Kurg bendradarbiavo su Lietuvos Šiuolaikinio meno centru, rengiant 10-osios Baltijos tarptaunio meno Trienalėskatalogą ,,Vilniaus istorijų knyga: Tariama X Baltijos Trienalės Antologija”. Taip pat – buvo vienas iš pernai Nacionalinėje dailės galerijoje surengtos parodos ,,Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960-1980 m." kuratorių.

Architektūros [pokalbių] fondo devintojo ciklo “Disidentiškumas architektūroje” diskusijose siekiama apžvelgti intriguojantį prieštaravimo, atsisakymo ir atradimo iš naujo galimybių spektrą bei pergalvoti šiuos santykius architektūroje. Ciklą kuruoja: Ines Weizman, Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas

Šiandieninis (kovo 27) pokalbis prasidės 20:00, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.  Moderuos Ines Wezman.

Architektūros [pokalbių] fondo devintajame cikle DISIDENTIŠKUMAS ARCHITEKTŪROJE jau buvo:

Vasario 28 – POPIERINĖ ARCHITEKTŪRA SOVIETŲ SĄJUNGOJE (Vladislavas ir Liudmila Kirpičiovai)

Kovo 8 – BOGDAN BOGDANOVIČ – ARCHITEKTŪRINĖ PRAKTIKA BESIKEIČIANT POLITINIAMS REŽIMAMS (Gordana Fontana-Giusti ir Ivan Ristič)

Kovo 14 – DISIDENTIŠKUMO SĄLYGOS/SCENARIJAI LIETUVOS ARCHITEKTŪROJE (Jonas Minkevičius, Algirdas Kaušpėdas, Audrys Karalius) 

Architektūros [pokalbių] fondo devintajame cikle DISIDENTIŠKUMAS ARCHITEKTŪROJE dar bus:

BALANDŽIO 18, KETVIRTADIENIS, 20:00.

Kritiškumo ribos Baltijos regiono architektūroje

Ieva Zibarte, architektė, kuratorė (Ryga)

Ingrid Ruudi, kuratorė, architektūros kritikė (Talinas)

Marija Drėmaitė, architektūros istorikė (Vilnius)

Moderatorė Lolita Jablonskienė, meno kritikė, kuratorė (Vilnius)

Parengta pagal ARCHITEKTŪROS [POKALBIŲ] FONDO informaciją.