Pagerinti konkursą laimėjusio projekto architektūrą tolimesniame projektavimo etape autoriams pavyksta gana retai. Ypač – jei tai techniškai sudėtingas statinys. Dažniausiai gerus autorių norus netrunka pakoreguoti konstrukciniai dėsniai, užsakovų taupomos lėšos, juridiniai kliuviniai ar kiti realybės dėsniai. 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą Kaune projektas po konkurso taip pat evoliucionavo, tačiau šiame kūrybos procese jis, atrodo, visgi laimėjo kiek daugiau, nei prarado. O ilgasis tiltas per Nemuną net ir įgavo ryškesnį įvietintą charakterį.
RYŽOSI ATSIGRĘŽTI Į VIETOS ISTORIJĄ
Kauno pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą projektinius pasiūlymus parengė jaunų perspektyvių architektų komanda KILD (architektai architektai-autoriai Dominykas Daunys, Petras Išora, Ivane Ksnelashvili, architektė Ona Lozuraitytė) bei transporto ir infrastruktūros projektavimo įmonė „TEC Infrastructure“ (konstrukcijų dalių vadovai Vilius Karieta ir Romas Dulieba; statinio projekto vadovas Mantas Markevičius). Šis pėsčiųjų tiltų duetas per kanalą, salą ir Nemuną Kauno centrą iš Karaliaus Mindaugo prospekto sujungs su Aleksotu. Per šiuodu projektuojamus tiltus bus sujungti ir du svarbūs miesto dviračių takai – Nemuno dešiniojo kranto krantinės ir projektuojamas H.O.Minkovskių gatvėje. PILOTAS.LT žiniomis, naujųjų tiltų projektavimo ir statybos biudžetas – 8 mln. eurų.
Konkurse 1-ąją vietą laimėjęs kolektyvų KILD ir „TEC Infrastructure“ projektinis pasiūlymas iš kitų išsiskyrė minimalistine estetika, aiškia konstrukcine idėja ir apgalvotais funkciniais sprendimais
Pasak KILD architekto P.Išoros, tiltų projektavimas kartu su konstruktoriais vyko nuosekliai nuo „balto lapo“. Vasarą atvirą architektūros konkursą laimėjęs kolektyvų KILD ir „TEC Infrastructure“ bendras projektinis pasiūlymas iš kitų išsiskyrė minimalistine estetika, aiškia ir stipria konstrukcine idėja, apgalvotais funkciniais sprendimais.
Vis dėlto nugalėjęs konkursinis projektas kiek stokojo didesnio estetinio savitumo, aiškesnio architektoninio ryšio su Kauno urbanistiniu kontekstu. Ko gero, tai ir paskatino jo autorius giliau pažvelgti į šios Kauno vietos istoriją, o projektuojamus tiltus – stipriau „sukabinti“ su jos kontekstu. Projektuotojų kolektyvas specialiai tam pasitelkė Vytauto Didžiojo universiteto istoriką Gediminą Kasparavičių, neseniai išleidusį knygą „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1940 metais“.
Vis dėlto projektavimo eigoje nuo konkursinio darbo idėjų toli nenueita. Parengtuose projektiniuose pasiūlymuose yra išlikusios visos kertinės pirminės idėjos – arkinė tiltų konstrukcija, 360° vaizdai nuo tilto, 2 papildomi viešieji amfiteatrai.
Projekto eigoje autoriai atliko Kauno tiltų istorinę analizę. Pav.: KILD
PROJEKTĄ SUSTIPRINO „PENKTASIS FASADAS“
Atsigręžę į Nemuno salos bei paties Kauno sugyvenimo su didžiausia šalies upe istoriją, autoriai išgrynino mintį atgaivinti saloje iki pat 8-ojo dešimtmečio veikusį uostelį. Pasak istorinį tyrimą atlikusio autorių kolektyvo, salos smaigalys, kuriame buvo šis uostelis, iki šių dienų išliko bemaž nepakitęs, todėl jį atgaivinti nebūtų pernelyg sudėtinga. Architektai mano, kad jo patalpas būtų galima įrengti, kad ir po tilto amfiteatru.
KILD architektaii išgrynino mintį atgaivinti Nemuno saloje veikusį uostelį, o jam reikalingas patalpas pasiūlė „paslėpti“ po vienu tilto amfiteatrų. Foto: ©PILOTAS.LT
Bene didžiausias architektūrinis pasikeitimas nuo konkursinio projekto – sumanymas ilgąjį tiltą „nurengti“. Atsisakius konstrukcijas dengiančio apvalkalo, būtų „išeksponuotos“ ažūriškos tilto santvaros, o šio statinio apačia net galėtų būti traktuojama „penktuoju fasadu“. Architektai numatė suteikti galimybę šias konstrukcijas apžvelgti iš apačios nuo krantinių, tamsiuoju metu – apšviesti ir paversti svarbiu architektūros akcentu.
Dėl savo atvirų konstrukcijų statinys turėtų priminti apie praėjusio amžiaus pradžioje per Nemuną statytus santvarinius tiltus bei čia veikusio upių uosto metalinius kranus. „Eksponuojamos“ tilto konstrukcijos turėtų užmegzti architektūrinį dialogą ir su Nemuno saloje stūksančia techniško architektūrinio charakterio „Žalgirio“ arena (arch. E.Miliūnas, A.Bublys, A.Ramanauskas ir kt.), jos pašonėje projektuojamo baseino priestato (arch. A.Ramanauskas) konstrukcijomis ir kitais statiniais. Galbūt jos net taptų tam tikru urbanistinį kraštovaizdį į visumą sukabinančiu architektūros elementų.
Autoriams plėtojant tiltų projektą, išliko šio tilto arkinė konstrukcija, kuri buvo idėjos pagrindas, leidęs upėje išvengti Nemune atramų. Tačiau konstrukciją „nurengus“ iki ažūriško pavidalo, o tilto ilgį sutrumpinus iki 291 m (konkursiniame projekte buvo 320 m), statinys tapo dar labiau pražvelgiamas, o žvelgiant iš toli – tiesiog „ištirpstantis“ aplinkoje. Pagal architektų sumanymą, šis tiltas dėl savo tamsios spalvos turėtų tiesiog susilieti su Nemuno slėnio miestovaizdžiu, kuris per metus bene ilgiausiai skendi būtent pilkšvuose tonuose.
Vienas įspūdingiausių ilgojo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą elementų – „penktasis fasadas“ (arch. „KILD architektai“, konstruktoriai „TEC Infrastructure“). Pav.: KILD
Visgi tiltui parinkta tokia tamsi spalva kiek neatitinka autorių propaguojamos architektūros akcento idėjos bei byloja tam tikrą jų neapsisprendimą statinį labiau slėpti ar išryškinti.
Projektuojamo trumpesniojo tilto – per kanalą – architektūra nuo konkursinės idėjos pakito gerokai kukliau kukliau. Vos 63 m siekiantis jo ilgis projektuotojams leido koncentruotis į konkursinės sumanymo tobulinimą. Šis tiltas, skirtingai nei ilgasis, nesistengia užmegzti dialogo su praeitimi, tačiau projekto autoriai jį supranta, kaip bendro architektūrinio ansamblio dalį.
Tilto per Nemuną konstrukciją „nurengus“ ir sutrumpinus iki 291 m statinys tapo „lengvas“ ir tirpstantis aplinkoje. Pav.: KILD
PROJEKTAVO KAIP VIENOS ŠEIMOS NARIUS
Architektūros ekspertams kilo šiokių tokių abejonių ir dėl ties didžiojo tilto atramomis projektuojamų amfiteatrų. Jei toks amfiteatras Aleksoto pusėje padėtų kurti viešosios erdvės prie projektuojamo M.K.Čiurlionio koncertų centro (arch. R.Paleko kolektyvas) scenarijų, tai salos pusėje – jis atsivertų į gražesnio estetinio vaizdo paprastai stokojančią užliejamąją pakrantę. Šio amfiteatro naudai, greta „kietojo pagrindo“ nestabilioje aplinkoje, byloja jo techninės ypatybės – filtruoti upės vandenį bei apsaugoti tilto konstrukciją ledonešio metu.
Naujuosius pėsčiųjų tiltus į Nemuno salą KILD architektai projektavo kaip vienos šeimos narius, bet ne identiškus dvynius. Pav.: KILD
Architektui Aurimui Ramanauskui abejonių taip pat kilo dėl ilgojo tilto simetrijos „nesimetriškoje aplinkoje“. Architekto manymu, toks tiltas vizualiai atrodo pernelyg „saldžiai“. Taip pat buvo pasigęsta didesnio ryšio tarp tiltų per salą. Žinomas XX a. pradžios laivybos entuziastas architektas Rimas Palys sakė esąs įsitikinęs, kad projektuojamo mažojo tilto konstrukciją derėtų pakeisti į pakeliamą. Jo manymu, čia reikėtų atkurti didįjį upių uostą į kurį tarpukariu atplaukdavo įspūdingi garlaiviai… Vis dėlto dauguma architektūros ekspertų pabrėžė itin aukštą projektuojamų tiltų architektūrinę kokybę. Architektas Rimgaudas Miliūkštis pažymėjo, jog tai akivaizdžiai geriausias pastaruoju metu svarstytas tiltų projektas.
LABIAUSIAI KLIUVO KARALIAUS MINDAUGO PR. MAZGAS
Ties Karaliaus Mindaugo prospektu projektuojama aikštelė išraiskingai atsiveria į tarpukarinius ugniagesių rūmus, tačiau funkcinę tilto prieigų pusę dar reikėtų tobulinti. Pav.: KILD
2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą projekte žymiai daugiau abejonių nei estetiniai kelia infrastruktūriniai dalykai. Ypač – mažojo tilto jungtis su intensyvaus eismo Karaliaus Mindaugo prospektu. Šio tilto prieigose projektuojama aikštelė architektūriškai subtiliai priderinta prie tarpukarinių ugniagesių rūmų (arch. E.A.Frykas, P.Markūnas; 1930 m.), tačiau funkcinė jos pusė akivaizdžiai dar turėtų būti tobulinama. Mat tiltus pasiryžęs statyti Kauno miestas nepasirūpino, kaip pėsčiųjų ir dviračių takų jungtis kuo sklandžiau įjungti į miesto centro infrastruktūrą. Architekto Gintaro Prikockio žodžiais tariant, tiltas pėsčiuosius iš salos čia atvestų tiesiog į didelį transporto mazgą. Mat Karaliaus Mindaugo prospekto, I.Kanto ir Nemuno gatvių sankryža yra viena intensyviausių šioje miesto dalyje.
Tiltų projekto autoriai padėti kiek sušvelninti bandė siūlydami čia esančią požeminę perėją rekonstruoti. Pasak ekspertų, šis sprendimas situaciją pagerintų tik iš dalies. Be to, ši rekonstrukcija – nepatenka į pėsčiųjų tiltų projektų ribas.
Kritikos neatlaiko ir esamo dviračių tako dešiniajame krante, krantinėje jungtis su tiltu Karaliaus Mindaugo lygyje – viršuje. Mat projektuotojams užduoti rengęs miestas apie krantinės organiškos jungties būtinybe su tiltu taip pat nepagalvojo. Ne mažiau komplikuotas čia ir pėsčiųjų krantinės lankytojų patekimas ant tilto. Architektės Astos Kiaunienės nuomone, lokiškiau būtų buvę tiltą per kanalą į salą „permesti“ ne nuo Karaliaus Mindaugo prospekto, kur netoliese jau vienas pėsčiųjų tiltas yra, bet – tiesiog iš krantinės apačioje.
Akivaizdu, jog šių infrastruktūros mazgo problemų sprendimas priklauso ne nuo pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą autorių. Ko gero, geriausia jas būtų spręsti kompleksiškai ir pasitelkus architektūros idėjų konkursėlį.
IŠSAMIAUSIAS PRISTATYMAS PER 20 METŲ
Atskiro paminėjimo reikalauja 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą projekto autorių itin profesionalus požiūris tiek į savo projektuojamą objektą, tiek į paties miesto plėtrą, tiek ir į kolegas. Drįsčiau teigti, jog tai buvo pats išsamiausias projekto pristatymas per 20 ilgų mano Kauno architektūros tarybų lankymo metų (turiu galvoje tiek dabartinį KAUET‘ą, tiek prieš jį buvusį KAUT‘ą). KILD architektai projektinę medžiagą išsamiai pristatė istorine medžiaga, brėžiniais, vizualizacijomis, maketu bei išsamiais komentarais. Vis dėlto svarbiausia, jog surengtame KAUET posėdyje buvo ne tiesiog išsakytos nuomonės, bet geranoriškai konstruktyviai diskutuota. Tai yra, posėdyje vyko profesionalus projekto autorių ir ekspertų dialogas. Taip geriausiai galima suprasti autorių idėjų ištakas, jų evoliuciją bei priežastis, įtakojusias sprendimų posūkius. Posėdyje vyravusi demokratiška atmosfera neleidžia abejoti, jog projekto autoriai atsižvelgs į pastabas ir projektą pabandys dar labiau patobulinti. O kad jie tai padaryti sugeba ir nori, jie jau įrodė.
Autorių noras 2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą projektus aptarti su kolegomis išprovokavo gyvas ir konstruktyvias KAUET’o ekspertų diskusijas ©PILOTAS.LT
Pažymėtina, kad architektų kolektyvas KILD su architektų bendruomene pasidalinti projektuojamų tiltų architektūriniais sprendimais ėmėsi ne priverstinai, bet savo iniciatyva – siekdami sužinoti kolegų nuomonę, išgirsti pastabų ar padrąsinimų. Tam jie porą savaičių projektą eksponavo Kauno architektų rūmų galerijoje, o dvi dienas – su ekspozicijos lankytojais asmeniškai bendravo patys. Toks atsakingas požiūris yra kontrastas, pavyzdžiui, lygiagrečiai rengiamo ne mažiau svarbaus mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ projektui (arch. F.Jerezas, B.Perezas De Juanas, G.Natkevičius ir kt.), kuris viešintas ir aptartas vien pagal privalomas procedūras.
TURĖTŲ PASIMOKYTI IR VYRESNI KOLEGOS
2 pėsčiųjų tiltų į Nemuno salą planinė schema su projektuojamomis gretimybėmis. Pav.: KILD
Nepaisant didžiulės konkurencijos nūdienos architektūroje, tarp jaunųjų Lietuvos architektų, akivaizdžiai, jau randasi kūrėjų, kuriems profesiniai idealai gerokai svarbiau nei „greitas pinigų įsisavinimas“. Itin profesionalaus požiūrio į savo darbą ir profesinį pašaukimą jiems turėtų pavydėti net daugelis vyresnių ir žymiai labiau patyrusių kolegų. Ypač – tų, kurie visuomeninių ar svarbiose vietose numatytų architektūros objektų projektavimą linkę traktuoti vien kaip privatų projektuotojo bei užsakovo reikalą.
Titulinė nuotrauka: Kolektyvo KILD architektas Petras Išora surengė vieną išsamiausių architektūrinių projektų pristatymų KAUET istorijoje. ©PILOTAS.LT
Jauno projektuotojų kolektyvo KILD architektai Dominykas Daunys, Ivane Ksnelashvili ir Petras Išora sau kelia itin aukštus profesinius reikalavimus. Foto: ©PILOTAS.LT
mnmn
( 2019-01-22 )
profesionali komanda, profesionalus projektas.