tit_venecija

PLANETA IŠ ŽMONIŲ: Venecijoje Lietuva atplėš architektūrą nuo Žemės

2021-04-30
PILOTAS.LT

Dėl pasaulinės pandemijos iš 2020-ųjų į šiuos metus nukelta 17-oji Venecijos architektūros bienalė šįkart tikrai įvyks. Lietuvai joje atstovausianti menininko Julijono Urbono įsteigta Lietuvos erdvės agentūra siūlys išjudinti architektūros ir kitų disciplinų pamatus.

LIETUVOS ERDVĖS AGENTŪROS LABORATORIJA
Gegužės 20 dieną atsidarantis ir septynis mėnesius Venecijoje veiksiantis Lietuvos paviljonas virs Lietuvos erdvės agentūros (LEA) laboratorija. Šios fiktyvios institucijos tikslas – tyrinėti nežemišką vaizduotę ir gravitacinę estetiką, pažvelgti į architektūrą, kultūrą ir meną iš kosminės perspektyvos. Atsakymų, kas nutiktų su architektūra ir kitomis disciplinomis, jei šios atsiplėštų nuo Žemės, menininkas ieško su tarptautine komanda. LEA kuruoti pakviestas Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektorius, dizaino ir architektūros kuratorius Janas Boelenas. Paviljoną organizuojančio meno, rezidencijų ir edukacijos centro Rupert vadovė dr. Julija Reklaitė eina komisarės pareigas.
Daugiau nei dešimtmetį nesvarumo būseną ir gravitaciją savo meninėse praktikose tyrinėjantis J.Urbonas prestižiniame architektūros renginyje pristatys vieną naujausių savo minties eksperimentų – „Planetą iš žmonių“. Šioje meninėje-mokslinėje galimybių studijoje menininkas svarsto apie neįprasto architektūrinio darinio – planetos – konstravimą iš žmonių kūnų. J.Urbonas siūlo į specifinę kosmoso vietą – vieną iš Lagranžo taškų – katapultuoti žmones, kurie ilgainiui imtų traukti vienas kitą ir formuoti vieną kosminį kūną. Su tokiu architektūrinės fantastikos projektu menininkas kviečia diskutuoti apie etines, estetines ir politines kosmoso, kaip sunkiai mums suvokiamos ir apčiuopiamos erdvės problemas.

VEIKS KAIP INTERAKTYVI ARCHITEKTŪRINĖ INSTALIACIJA

„Mūsų visuomenei reikalingos tokios idėjos, nes išgyvename ekonominę, politinę, aplinkosauginę, pandeminę krizes. Mano nuomone, visos jos yra vaizduotės krizės. Tačiau Julijonui Urbonui pavyksta peržengti ribotą pasaulį ir, pasitelkus kritiką bei humorą, formuoti alternatyvius scenarijus, nelaukiant kol technokratai privatizuos erdves ir kolonizuos kosmosą. Jis prieina prie radikalaus požiūrio ir sukuria „Planetą iš žmonių“, kurią galime formuoti patys, dalyvaudami eksperimente – tikrų tikriausiame pilietiniame mokslo projekte“, – svarsto LEA kuratorius J.Boelenas, pridurdamas, kad J.Urbono vystoma idėja ypatingai tiksliai atliepia pagrindinę šių metų architektūros bienalės temą „Kaip mes gyvensime kartu?“ (angl. How will we live together?).
Tam, kad lankytojams būtų lengviau įsijausti į šios hipotetinės planetos formavimą, paviljonas veiks kaip interaktyvi architektūrinė instaliacija. Jos ašis – 3D skeneris, skenuojantis žmogaus kūną ir paverčiantis jį trimate astrofizikine simuliacija. Ilgainiui šie nuskenuotų lankytojų atvaizdai ims formuoti vis didėjančią skaitmeninę žmonių gniūžtę. Skenerio programavimo darbus atliko interaktyvių sprendimų dizaino studija Studio Pointer* (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris). Olandijoje gyvenantis kūrybinis duetas sukūrė ir konceptualų Lietuvos erdvės agentūros vizualinį identitetą – specialų šriftą, suprogramuotą pagal žmogaus griaučių struktūrą.

SUTEIKS GALIMYBĘ TAPTI PLANETOS IŠ ŽMONIŲ DALIMI
Paviljono komisarė J. Reklaitė džiaugiasi, kad nepaisant dėl koronaviruso atsiradusių apribojimų, ši instaliacija išliks interaktyvi net ir išvengiant fizinio kontakto. Be galimybės nusiskenuoti ir tapti planetos iš žmonių dalimi, lankytojų lauks specialūs turai, kuriuos tris Lietuvos paviljono atidarymo dienas, gegužės 20–22 d., ves pats J.Urbonas, J.Boelenas ir asistuojanti kuratorė Milda Batakytė. Vėliau šią estafetę perims praktiką paviljone atliksiantys Vilniaus dailės akademijos, Vilnius Tech ir Vilniaus universiteto studentai.
„Dar nesu susidūrusi su tokiu projektu, kurį tektų nuolatos perplanuoti, perdaryti ir perkurti, – įspūdžiais apie du kartus nukeltos Architektūros bienalės iššūkius dalijasi J.Reklaitė, – kita vertus, manau, kad per tą laiką paviljonas transformavosi ir labai stipriai subrendo“. Iki trejų metų išsitęsęs projekto organizavimo procesas leido ne tik jį pagilinti, bet ir pareikalavo didesnių finansinių išlaidų bei privertė ieškoti naujos paviljono erdvės. LEA laboratorija turėjo įsikurti karinio jūrų laivyno teritorijoje, kur 2019 m. buvo rodoma ir „Auksiniu liūtu“ įvertinta opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, tačiau dėl ypatingai griežtų saugumo reikalavimų karinėje teritorijoje ši erdvė liko uždara.

PRIMINS KITOS PLANETOS TYRIMŲ AIKŠTELĘ
Užtrukusi naujos erdvės paieška atvedė iki renesansinės XVII a. Santa Maria dei Derelitti bažnyčios, kurioje įsikursianti LEA laboratorija įgyja naujų prasmių. Architektų Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros suprojektuota ekspozicija primins tarsi laikinai ant kitos planetos paviršiaus įrengtą tyrimų aikštelę. Trosais ir laikančiomis konstrukcijomis „įžemintą“ architektūrinę kompoziciją sudarys žiedinis skeneris ir registratūros stalas, ant kurio bus eksponuojami anksčiau J.Urbono įgyvendintų ar būsimų projektų prototipai. Šiuos objektus apskliaus dvi šviesos burės, kurioms modulinės struktūros dizainą kūrė menininkas Vladas Suncovas.
Kurdami laboratorijos dizainą architektai be blizgių, atspindinčių šviesą, nerūdijančio plieno paviršių ieškojo medžiagos, kuri nebūtų lengvai atpažįstama ir atrodytų tarsi iš ateities. „Tai medžiaga, kuri atkeliauja iš aibės kartų jau panaudoto plastiko, o mes ją ištraukiame iš dar vienos besisukančio ciklo stotelės. Šis plastikas talpina daug kontekstų, nes yra ne tik žmonijos paliktas likutis, bet ir perdirbtojo forma yra be galo ironiška“, – apie naudotas medžiagas pasakoja O.Lozuraitytė. Jas architektų duetas panaudojo gamindami registratūros stalo paviršių ir specialius laboratorijos baldus.

PRISTATYS PIRMĄJĄ METINĘ ATASKAITĄ
Be interaktyvios architektūrinės ekspozicijos, LEA tarptautinei auditorijai pristato ir Pirmąją metinę ataskaitą (Annual Report No.1) – leidinį, kuriuo siekta šį projektą kontekstualizuoti ir paruošti jo mokslinius pagrindus. Išsami, beveik 200 puslapių publikacija apžvelgia J. Urbono plėtojamas gravitacijos ir meno sąsajas, išsamiai pristato „Planetos iš žmonių“ idėją ir ieško atsakymų, ar ši misija galėtų būti įmanoma. Bendradarbiaujant su galerija „Vartai“ ir Rupert, leidinį anglų kalba išleido leidykla „Six Chairs Books“.
Kartu su J. Urbonu metinę ataskaitą sudariusi LEA asistuojanti kuratorė Milda Batakytė kreipėsi į kelioliką mokslininkų, dirbančių architektūros, fizikos, antropologijos, dizaino ir kitose srityse, prašydama įvertinti šios misijos galimybę iš jų vykdomų tyrimų ar atstovaujamos disciplinos perspektyvos. Štai astrofiziko Vido Dobrovolsko teigimu, net jei šiandien ir išsiųstume visus žmones į kosmosą, jie tesudarytų tik mažą asteroidą, tad tam, kad susiformuotų planeta, prireiktų bent kelių tūkstantmečių. Venecijoje tam laiko laboratorija turės iki lapkričio 21 d.
Lietuvos paviljoną 17-oje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Paviljoną organizuoja meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert. Strateginis partneris „X Museum“ (Pekinas). Partneriai „Collective“ (Edinburgas), „Science Gallery“ (Dublinas), galerija „Vartai“, Nacionalinė dailės galerija, „Plasta“, „Girteka Logistics“. Paviljono lankytojų ir gidų saugumu rūpinasi Monika Mačiulytė ir „Margarita“. Paviljono draugai: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aerokosmoso asociacija, Kosmica Institute, „Formuniform“.
Parengta pagal LSA Media informaciją.
Publikaciją iš dalies remia Lietuvos Kultūros Taryba.
Titulinė nuotrauka: Lietuvos erdvės agentūros komanda. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.

1. Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos aksonometrija (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos aksonometrija (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

2. Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos pjūvis (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos pjūvis (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

3. Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos planas (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos planas (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

4. Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos registratūra (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos registratūra (2021) © Julijonas Urbonas ir „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

5. Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos reflektoriaus konstrukcija (2021) © Julijonas Urbonas ir Vladas Suncovas. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

Lietuvos erdvės agentūros laboratorijos reflektoriaus konstrukcija (2021) © Julijonas Urbonas ir Vladas Suncovas. Lietuvos erdvės agentūros vizualizacija.

10. Lietuvos erdvės agentūros skenerio struktūra. Emilijos Filipenkovaitės nuotr.

Lietuvos erdvės agentūros skenerio struktūra. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.

7. Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas menininkas Julijonas Urbonas. Emilijos Filipenkovaitės nuotr.

7. Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas menininkas Julijonas Urbonas. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.

6. Lietuvos erdvės agentūros komisarė Julija Reklaitė ir menininkas Julijonas Urbonas. Emilijos Filipenkovaitės nuotr

Lietuvos erdvės agentūros komisarė Julija Reklaitė ir menininkas Julijonas Urbonas. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.

8. Lietuvos erdvės agentūros architektai Petras Išora ir Ona Lozuraitytė. Emilijos Filipenkovaitės nuotr.

Lietuvos erdvės agentūros architektai Petras Išora ir Ona Lozuraitytė. Foto: Emilijos Filipenkovaitės.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

tilta_kn_240300_e01_xxx

ELEGANTIŠKAS ŠUOLIS Į SALĄ: Kaune pradedamas statyti naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas

2024 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos. Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bus jau 6-oji Nemuno krantus jungianti susisiekimo arterija abipus

premi_vy_240200_e01_xxx

UŽ NUOPELNUS KULTŪRAI: Paskirta 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų

2024 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vyriausybės posėdyje už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Laureatus komisija išrinko iš 58 pasiūlytų pretendentų. Tarp Vyriausybės kultūros

Carlo Ratti

NUŽYMĖS ARCHITEKTŪRINES GAIRES: 2025-ųjų architektūros parodą Venecijoje kuruos Carlo Ratti

2024 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Venecijos architektūros bienalės 19-ąją tarptautinę architektūros parodą kuruos žinomas italų architektas, inžinierius ir pedagogas Carlo Ratti. 2025-ųjų Architektūros paroda Venecijoje turėtų būti atidaryta gegužės mėnesį

Prie autobusų stoties besiglaudžianti viešoji erdvė Vilkaviškyje tampa svarbia susitikimų ir renginių vieta. Foto: V.Girdausko

MEDŽIŲ ARCHITEKTŪRA: 19-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvą atstovaus LAS projektas

2023 gruodžio 181 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros tarybos sprendimu 2025-aisiais, 19-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus Lietuvos architektų sąjungos projektas „Medžių Architektūra: iš vietos šaknų virsta“. Jo komisare bus architektūrologė,

Vaiku miško paviljono atidarymas. Foto: Rasos Juškevičiūtės.

LIETUVA PRISISTATO VENECIJOJE: Architektūros bienalėje atidarytas Vaikų miško paviljonas

2023 gegužės 19Be komentarųPILOTAS.LT

Venecijos architektūros bienalėje atidarytas „Vaikų miško paviljonas“, šiemet atstovaujantis Lietuvai šioje tarptautinėje architektūros parodoje. Priešais Venecijos Arsenalą įsikūręs paviljonas bus atviras lankytojams nuo gegužės iki

Planeta iš žmonių

PLANETA IŠ ŽMONIŲ: Venecijai kurtas lietuvių projektas pristatomas Vilniuje

2023 balandžio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš dvejus metus 17-oje Venecijos architektūros bienalėje didelio susidomėjimo sulaukęs menininko Julijono Urbono projektas „Planeta iš žmonių“ pristatomas Vilniuje. Atstovavęs Lietuvai prestižiniame renginyje, dabar kūrinys

Julija Reklaitė

NAUJOJI LIETUVOS KULTŪROS INSTITUTO VADOVĖ: Darbą pradeda Julija Reklaitė

2023 vasario 20Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien pareigas pradėjo eiti naujoji Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė, praėjusių metų gruodį laimėjusi šios kultūros įstaigos vadovo konkursą. „Siektini rezultatai vadovaujant Lietuvos kultūros

Julija Reklaitė

KONKURSĄ LAIMĖJO J.REKLAITĖ: Vadovaus Lietuvos kultūros institutui

2022 gruodžio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros institutui vadovaus Julija Reklaitė, dabartinė meno rezidencijų ir edukacijos centro „Rupertas“ direktorė. Lietuvos kultūros ir architektūros lauke jau gerai žinoma J.Reklaitė turi architektūros

Pakui Hardware, Marija Teresė Rožanskaitė

VENECIJOJE ATSTOVAUS TRIO: Pasirinko „Pakui Hardware“ ir M.T.Rožanskaitės projektą

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

2024 metais vyksiančios Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionaliniame paviljone bus pristatytas bendras šiuolaikinio meno kūrėjų dueto „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) bei dailininkės

Nacionalinė kultūros ir meno premija

PASKELBTA 12 PRETENDENTŲ: Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija išrinks 6

2022 gruodžio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija neseniai paskelbė 12-os kūrėjų, pretenduojančių gauti 2022 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. Tarp pretendentų šįkart

Wird bits

TECHNOLOGINIO MENO PARODA: Raudondvario dvaro parke – 3 menininkų instaliacijos

2022 rugsėjo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Savaitgalį Raudondvario dvaro parke (Kauno raj.) pristatoma 3 menininkų instaliacijų paroda. Atidarymo proga muzikinį garso takelį sugros eksperimentinių, psichoakustinių manipuliacijų, grynų dažnių, triukšmų ir minimalistinių

Julijonas Urbonas Melburne

TĘSIA VAIZDUOTĖS EKSPERIMENTĄ: Julijono Urbono žmonių planeta Australijoje

2022 rugpjūčio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš metus Lietuvai 17-oje Venecijos architektūros bienalėje atstovavęs menininkas Julijonas Urbonas provokuojantį vaizduotės eksperimentą tęsia Australijoje. Čia eksponuojama ne tik Lietuvos paviljono lankytojus sudominusi interaktyvi

Valstybinių miškų urėdijos naujoji būstinės konkursinis darbas 123SML, 1-oji vieta. Autoriai: G.Ubarevičiūtė, G.Mamavičius („After Party“); O.Lozuraitytė, P.Išora, G.Černiavskaja („Išora x Lozuraitytė Studio“).

TVARIOS ARCHITEKTŪROS ORIENTYRAS: Paskelbti Valstybinių miškų urėdijų būstinės laimėtojai

2022 rugpjūčio 81 KomentarasPILOTAS.LT

Jaunų ir progresyvių architektūros firmų „After Party“ ir „Išora x Lozuraitytė Studio“ duetas laimėjo 1-ąją vietą VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU) naujosios būstinės komplekso architektūrinio

Rusijos paviljonas Venecijoje.

RUSIJOS PAVILJONAS NEATSIDARYS: Menininkai atsisako eksponuotis Venecijoje

2022 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Po neišprovokuotos brolžudiškos karinės invazijos į Ukrainą šiemet neatsidarys Rusijos paviljonas Venecijos bienalėje. Atsisako šių metų rusų parodą organizuoti ir lietuvis Raimundas Malašauskas, žinantis sovietinio

Vertinimas

ATNAUJINTA EKSPERTŲ KOMANDA: Naujai atrinko architektūros ir kitų sričių specialistus

2022 vasario 15Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros taryba atrinko ir patvirtino naują Lietuvos kultūros tarybos ekspertų komandą. Greta kitų joje – ir 11 architektūros ir urbanistikos specialistų. Į DUOMENŲ BAZĘ

Venecijos bienalė

KONKURSAS VYKS IŠ NAUJO: Vienintelės nacionalinio paviljono paraiškos nefinansuos

2022 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros taryba nusprendė nefinansuoti pernai skelbtam konkursui pateiktos vienintelės Nacionalinio paviljono Venecijos architektūros bienalėje paraiškos. Paviljono konkursas vyks iš naujo. Pernai Lietuvos kultūros tarybos (LKT)

Skulptūrinių instaliacijų sodas „2123” (arch. P.Išora, O.Lozuraitytė). Foto: V.Červiakov.

SKULPTŪRINIŲ INSTALIACIJŲ SODAS: Uždara Vilniaus erdvė atsivėrė miesto gyvenimui

2021 gruodžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Nauja traukos erdvė Vilniuje gimė tarp Rasų, Markučių ir Užupio – Vitebsko ir Drujos gatvių sankirtoje architektai ir menininkai įkūrė skulptūrinių instaliacijų sodą „2123“ . Kultūrinio

Lietuvos paviljonas (autorius J.Urbonas, kuratorius J.Boelen, komisarė J.Reklaitė) 17-oje Venecijos architektūros bienalėje. Foto: ©PILOTAS.LT.

NACIONALINIS PAVILJONAS VENECIJOJE: Lietuvos kultūros taryba laukia paraiškų

2021 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros taryba (LKT) laukia kultūros ir meno organizacijų paraiškų Nacionalinio paviljono Venecijos architektūros bienalėje 2023 metų finansavimo konkursui. Kaip praneša LTT, pasirengti įgyvendinti Lietuvos

Lietuvos paviljonas (autorius J.Urbonas, kuratorius J.Boelen, komisarė J.Reklaitė) 17-oje Venecijos architektūros bienalėje. Foto: ©PILOTAS.LT.

LIETUVOS PAVILJONO VENECIJOJE KURATORIUS: „Architektūrą matau kaip procesą“

2021 lapkričio 15Be komentarųJogintė Bučinskaitė

Vienas ryškiausių šių metų Europos šiuolaikinės architektūros renginių – XVII Venecijos architektūros bienalė – sparčiai artėja prie pabaigos. Šia dingstimi į klausimus apie architektūrą, intriguojančias vizionieriškas

Filmo „Piligrimai“. komanda Venecijoje

VENECIJA PLOJO LIETUVIAMS: Lauryno Bareišos filmui – „Horizontų“ liūtas

2021 rugsėjo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje – triukšmingi plojimai Lietuvos talentams. Rugsėjo 11 dieną vykusiuose festivalio apdovanojimuose geriausiu filmu „Orizzonti“ (liet. „Horizontai“) programoje pripažintas debiutinis Lauryno Bareišos

Raumlaborberlino

VENECIJOS ARCHITEKTŪROS BIENALĖ: Įteikti Auksinio liūto apdovanojimai

2021 rugpjūčio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Vakar Venecijoje įvykusioje iškilmingoje ceremonijoje paskelbti XVII tarptautinės architektūros bienalės parodos „Kaip mes gyvensime kartu?“ laureatai bei geriausi nacionaliniai paviljonai. Įteikti prestižiniai Auksinio liūto apdovanojimai.

Ona Lozuraitytė ir Petras Išora

VILNIUS APDOVANOJO : Architektams O.Lozuraitytei ir P.Išorai įteiktas Šv. Kristoforas

2021 liepos 262 KomentaraiPILOTAS.LT

Sekmadienio vakarą Vilniaus miesto Rotušėje garbingo apdovanojimo sulaukė 10 praėjusiais metais labiausiai savo darbais pasižymėjusių vilniečių. Garbingoje kompanijoje – ir du perspektyvūs sostinės architektai. Kandidatūras

Pakui Hardware

BRITŲ ŽURNALAS „FRIEZE“: Lietuvių dueto paroda tarp 7 geriausių

2021 birželio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvių menininkų kolektyvo Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) projektas „Virtualus rūpestis“ pateko tarpų 7 svarbiausių tarptautinio meno žurnalo „Frieze“ rekomenduojamų vasaros parodų Didžiojoje Britanijoje.

Ekskursijos-Lietuvos-erdvės-agentūros-laboratorijoje-akimirka.-Aistės-Valiūtės-ir-Daumanto-Plechavičiaus-nuotrauka

LIETUVOS KOSMINĖ PROGRAMA: Venecijos architektūros bienalėje jau išsiųsti 253 žmonės

2021 gegužės 21Be komentarųPILOTAS.LT

Į galvą apsukančią menininko Julijono Urbono kosmoso programą vakar Venecijoje išsiųsti pirmieji 253 žmonės. Tai – šalį 17-oje Venecijos architektūros bienalėje atstovaujančios Lietuvos erdvės agentūros

Rafael Moneo

VENECIJA NUSILENKĖ ISPANUI: „Auksinis liūtas“ – architektui Rafaeliui Moneo

2021 balandžio 301 KomentarasPILOTAS.LT

Venecijos architektūros bienalė neseniai paskelbė, jog už viso gyvenimo nuopelnus „Auksiniu liūtu“ bus apdovanotas žinomas Ispanijos architektas, architektūros teoretikas ir pedagogas Rafaelis Moneo. Apdovanojimas ispanų