Liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, duris visuomenei atvėrė vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teisę turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras. Atgijusius Gruževskių dvaro rūmus iš šio Šiaulių rajono miesto centro pasiekti patogiausia naujuoju pėsčiųjų ir dviračių tiltu, kuris per Ventos upės kraštovaizdį žengia korteno (Cor-Ten) punktyru.
RŪMUS PASTATĖ PER METUS
Dabartiniai Kuršėnų dvaro rūmai pastatyti vos per metus – 1812 metais. Jį pastatė iš Rytprūsių atvykęs dailidė Joanas Rikė su savo pameistriais. Buvo pastatyti nauji Kuršėnų dvaro rūmai, suremontuoti apgriuvę bravoras ir karčema, perstatytas sodininko namelis, koplyčia. Taip pat buvo sutvarkytas peizažinis parkas, šalia Ventos iškastas tvenkinys, suformuota 70 metrų apskrita pieva, apsodinta medžių eile. Ūkis ėmėsi auginti grynaveislius galvijus, buvo pastatyta visoje Žemaitijoje išgarsėjusi sūrių gamykla.
Skaudžiausias periodas Kuršėnų dvarui ir visai Gruževskių giminei prasidėjo 1940-aisiais, kai dvaras buvo nacionalizuotas, o paskutinysis jo savininkas Jurgis Gruževskis sovietų valdžios buvo areštuotas ir kalintas. Sovietmečiu čia buvo ir Kuršėnų tarybinio ūkio kontora ir gyvenamieji butai. Panaikinus Kuršėnų tarybinį ūkį, dalis dvaro pastatų perėjo Šiaulių rajono savivaldybės žinion. Vyko ilgas procesas, kol visi dvaro rūmai buvo atlaisvinti ir buvo galima rengtis kultūros paveldo pastato rekonstrukcijai.
IŠSAUGOTOS XIX AMŽIŲ MENANČIOS DETALĖS
Kuršėnų dvaras yra išskirtinis tuo, jog mūsų dienas pasiekė kaip vienintelis Lietuvoje išlikęs amžiną leno teisę (turtas priklauso giminei iki tol, kol yra gyvų paveldėtojų) turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras, kurio nuosavybės forma ir valdų dydis išliko nepakitęs beveik 300 metų – nuo 1564-ųjų iki 1922 metų žemės reformos. Kuršėnų dvaras nuo XV a. priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Kuršėnus dovanojo Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui. 1621 m. dvaras atiteko Lietuvos didžiosios kunigaikštystės raštininkui ir paiždininkiui Steponui Pacui, kuris Kuršėnus valdė dešimtmetį ir tada pardavė didikams Gruževskiams, kurių giminė Kuršėnus valdė apie 300 metų.
Naikinti ir nykę, apliesti ir naudoti ne pagal paskirtį Kuršėnų dvaro rūmai atkurti išlaikant visas nuo 1812 metų mūsų dienas pasiekusias medines architektūros ir interjero detales (UAB „Archinova“ (PV R.Stuopelis, arch. R.Stuopelienė, P.Šliželis). Pavyko išsaugoti, restauruoti daug medinio dekoro detalių, laiptus, išskirtinio rašto Baltosios salės lubas – daug smulkių ir stambių detalių rūmų viduje ir išorėje. Ranga –UAB „Kasada“. Šį pavasarį Kuršėnų dvaras priimtas į Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją.
Į DVARĄ VEDA NAUJAS PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TILTAS
Dar vienas Kuršėnų pasididžiavimas – dvaro pašonėje neseniai pastatytas 234 metrų ilgio šiuolaikiškas pėsčiųjų ir dviračių tiltas (arch. I.Puidokaitė (UAB „Atamis“), PDV D.Čėsna, konstruktorius A.Andzelis (abu – UAB „TEC Infrastructure“)). Kraštovaizdį šis statinys kerta ne tiesiai, o kreive. Į Ventos pakrančių kraštovaizdį jį dar labiau įkomponuoti padeda vertikalus konstrukcinio rūdinto plieno (Korteno) ažūras, kiek primenantis medžių kamienus.
Specialiai išplatintoje šio vieno ilgiausių šalies pėsčiųjų tilto vietoje suformuota aikštelė – salelė – specialiai skirta sustoti, apsižvalgyti ir pailsėti. Tiltas nustebina ir „išmanumu“: įrengtos saulės baterijos leidžia naudotis bevieliu internetu, įkrauti mobilųjį telefoną, klausytis muzikos ar, pavyzdžiui, prisipūsti dviračio padangą. Taip pat yra ir SOS pagalbos mygtukas.
Tilto rekreacinį kompleksą papildo įrengti pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai, prieplauka, maudykla. Pastarojo projekto įgyvendinimas atsiėjo per 2,2 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 2 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos.
Įgyvendinę šiuodu projektus bei atnaujinę L.Ivinskio aikštę Kuršėnai tampa patrauklia galimybe bent trumpam užsukti pakeliui į Palangą, Latvijos pajūrį ar tiesiog keliaujantiems po šalį.
Parengta pagal Šiaulių raj. savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną duris visuomenei atvėrė vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teisę turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras. Foto: ©PILOTAS.LT
Apliesti ir naudoti ne pagal paskirtį Kuršėnų dvaro rūmai atkurti išlaikant visas nuo 1812 metų mūsų dienas pasiekusias medines eksterjero architektūros bei interjero detales (UAB „Archinova“ (PV R.Stuopelis, arch. R.Stuopelienė, P.Šliželis). Foto: ©PILOTAS.LT
Dvaro rūmai pritaikyti šiuolaikiniams vietos kultūros poreikiams. Foto: ©PILOTAS.LT
Šį pavasarį Kuršėnų dvaras priimtas į Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją. Foto: ©PILOTAS.LT
Į dvarą per Ventą žengiantis 234 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių tiltas (arch. I.Puidokaitė (UAB „Atamis“), PDV D.Čėsna, konstruktorius A.Andzelis (abu – UAB „TEC Infrastructure“)) – vienas ilgiausių tokio tipo statinių Lietuvoje. Foto: ©PILOTAS.LT
Tilto viduryje įrengtą „išmanioji salelė“ skirta sustoti, apsižvalgyti ir pailsėti. Foto: ©PILOTAS.LT
Į Ventos pakrančių kraštovaizdį naująjį Kuršėnų tiltą įkomponuoti padeda vertikalus konstrukcinio rūdinto plieno ažūras (arch. I.Puidokaitė ). Foto: ©PILOTAS.LT
