DVIVEIDIS KAUNAS: KODĖL MIESTAS SUKA NUGARĄ NEMUNUI IR NERIAI?

Perskaičius "Pilote" straipsnį "Parduotas krantas" apėmė šiurpas. Net ne šiurpas, o baisus įtūžis ir neviltis. Pasirodo Kauną apėmęs kažkoks pragaištingas dviveidiškumas: vieną kalbame, o elgiamės visai priešingai. Ne vieni metai ir kuo toliau tuo garsiau šnekama, kad Kauną reikia atgręžti į upes. Tuo tarpu dešiniajame Neries krante, priešais santaką, vyksta visiškai priešingas veiksmas.

Tai – ne miesto atsigręžimas į upę, o visiškas nusigręžimas. Užsikasimas. Užsibetonavimas. Užsislėpimas. Upei atsukama nugara, kaip bjauriausiam kaimynui.
Esu įsitikinęs, kad Kaunui atsigręžti į upes tiesiog būtina, kadangi pati gamta dovanojusi Nemuną ir Nerį bei puikius upių slėnius reikalauja tą padaryti. Miestas tiesiog privalo priartėti prie upių, atsigręžti į jas ir užmegzti su jomis tvirtus ryšius. Daugelyje Europos miestų tai puikiai išspręsta jau seniai.

Visa miesto erdvinė urbanistinė gatvių struktūra turėtų tampriai jungtis su pakrančių sprendiniais, o jo erdvinė tūrinė miesto kompozicija turėtų būti pašvęsta normaliam europietiško tipo miesto prie upės pavidalui sukurti.

Nemuno ir Neries pakrantės turi besąlygiškai priklausyti miesto visuomenei ir tarnauti viešajam interesui. Čia galėtų atsirasti aukštos architektūrinės kokybės statiniai,formuojantys išklotinę nuo upės pusės. Dauguma tų pastatų apatinių aukštų turėtų būti skirti prekybai, kavinėms ir pan.

Upių krantinėse turėtų atsirasti ir prestižinės paskirties pastatai: Kongresų rūmai, teatrai, klubai ir t.t. Išilgai kranto, žemai, arti vandens turėtų vingiuoti plačios promenados, pasivaikščiojimo alėjos, dviračių takai, terasos, laiptai, suoliukai, apžvalgos aikštelės. Aukščiau pakrante kai kur galėtų kursuoti apžvalginis transportas, lėtai prašliaužtų limuzinai. Žmonės sėdėtų kavinių terasose, gėrėtųsi upės vaizdais, praplaukiančiais laivais.. Pakrantės šurmuliuotų. Visu krantinių ilgiu galėtų švartuotis laivai ir laiveliai, o vietomis būtų įrengti smėlio paplūdimiai.

Šviestuvai, gėlės, meno kūriniai, įvairūs kilnojami paviljonai (kai kurie ant vandens) bei nedidelės įlankėlės – visa tai turėtų būti sujungta vieninga idėja ir konkretūs objektai būtinai turėtų būti projektuojami pagal vieningą planą.

Toliau į miesto pakraščius galėtų būti formuojamos platesnės ir žalesnės erdvės, ramiam meditavimui palei vandenį.   Neries ir Nemuno pakrantėms gerai išspręsti būtiniausiai reikalingas vieningas planas, apimantis, kartu su pakrančių užstatymu, apie 50 metrų pločio zonas išilgai krantų. Ir šitai turėtų būti padaryta visų pirmiausia!

   Apie visa tai esu ne kartą kalbėjęs, rašęs, skaitęs paskaitas, sukūręs vizijų. Ir ne aš vienas. Mano bendraminčiai architektai ir net studentai savo darbais yra parodę, kad supranta, kaip turėtų atrodyti Kauno miestas prie upių. Tik visu tuo įdirbiu Kauno valdžios kaži kodėl atkakliai nesinaudoja.

Štai 2007 m. vykęs pleneras Dešiniojo Neries kranto ties Brastos gatve apstatymo vizijai sukurti parodė, kad yra vertingų minčių kaip vystyti miestą prie upių. Tai buvo vertingi pasiūlymai, o vėlesni realūs tos vietos projektai mane gerokai nuvylė.

Vyko ir Nemuno slėnio vizijos Kauno centre architektūrinis konkursas pateikęs nemažai vertingų pasiūlymų abiems Nemuno krantams ir salai. Buvo ir konkursas buvusio fabriko „Lituanica“ kairiajame Neries krante teritorijai išvystyti. Ir ten architektai demonstravo dėmesį upei ir jos svarbą. Paskiausiai įvyko Nemuno salos vizijos konkursas. Tarp kitų buvo pateikta ir esminių pasiūlymų, kaip antai: kanalo ir akvatorijos urbanistinis suformavimas, salos krantų sprendimai, krantinių rekonstrukcija, miesto centro priartinimas prie vandens, naujo krantinių užstatymo formavimas, Žemutinės Fredos dalies palei Nemuno kairįjį krantą sprendiniai.

O kur dar eilė puikių studentų projektų, kuriuose buvo sprendžiami Nemuno ir Neries pakrančių vystymo klausimai!?

Šiandieną man kyla vienintelis klausimas – kur tie visi projektai, kur idėjos? Kam visi tie konkursai ir plenerai, jei visa tai nepanaudojama ir nepadeda rasti bent kiek geresnius sprendimus realybėje?

Išeina, kad pas mus intelektualinė mintis ir patirtis nevertinama, nesaugoma ir ja sąmoningai nesinaudojama, bet ieškoma vienintelio dalyko – pigumo.

Grįžkime prie YIT „Kausta“ statybos dešiniajame Neries krante.

Pirma, prieš kelis metus, kaip tada rašė spauda, gelžbetonio plokštėmis padengtas savavališkai suformuotos terasos Neries krante šlaitas tik "laikinai". Tai prieštarauja įstatymams! Keistas "grunto sandėliavimas" Neryje. Tai savavališkas Neries vagos susiaurinimas, dėl ko padidėjęs srovės greitis jau graužia priešingą, kairįjį Neries krantą ties pilimi. Negi to nemato hidrologai?
Antra, kiek supratau iš dambos projekto fragmento, tokia padėtis bandoma įteisinti de facto.
Trečia, pačios dambos projekte nėra architektūrinės dalies! Aukšto ir betonuoto, kad ir su sezoninių  žolių intarpais šlaito nusileidimas į Neries vagą paliekant tik siaurą praėjimą, darys be galo niūrų įspūdį nuo vandens ir visiškai nederės prie smulkaus senamiesčio mastelio.

Apie aukščiau mano minėtus plačias pasivaikščiojimo promenadas, terasas ir visa kita duotuoju atveju negali būti nei kalbos.

Ketvirta, tokios dambos sprendimas visiškai atsietas nuo kaimyninių pakrančių sprendimo, jie net nerodomi. Vakarinės dambos galas brėžinyje tiesiog nukirstas, o tai leidžia daryti prielaidą, kad pagal tokį įtartiną sprendimą krantinė bus tęsiama ir toliau. Ir kas svarbiausia – nėra jokių kontakto su upe, su vandeniu elementų, būdingų miestams prie upių: nužemėjimų, laiptų į upės vagą, švartavimosi įrenginių ir t.t. ir t.t.

Penkta, Vilnius, turėdamas siaurutę Nerį, tokias grubias sovietinio stiliaus betonines krantines jau ruošiasi kapitališkai rekonstruoti, o Kaunas, Hanzos miestas, pasirengęs kartoti senas sovietines klaidas…?

Artimiausiu metu  Vidaus vandens kelių direkcija ruošiasi įrengti pirmąją laivų prieplauką Neryje, netoli Kauno pilies. Įdomu, ką matys keleiviai kitoje Neries pusėje? Aukštą betono luitų šlaitą ir vienišą liūdną žveją siaurame takelyje prie vandens? Apgailėtina…

Blogiausia, kad tokie savarbūs Kaunui projektai yra neviešinami ir neaptariami nei su architektais, nei su visuomene. Kol dar nevėlu, reikėtų šį klausimą kuo skubiausiai apsvarstyti ir ieškoti geriausių alternatyvų.

Žinoma, ne ką geresnė padėtis ir kitose Kauno upių krantuose.

Pavyzdžiui Neries kairysis krantas išilgai Jonavos gatvės beveik visu ilgiu nemokšiškai užverstas žemėmis. Susidaręs nenatūraliai status šlaitas, apaugęs siaubingais brūzgynais, užkerta bet kam kelią prie vandens.

Ne ką geriau ir ties miesto centru. Kairys Nemuno krantas prieš salą kol kas nejudinamas. Ir ačiū Dievui. Gal bent ten kol kas nebus sugadinta, nes ten dar yra išlikę Kauno, kaip uostamiesčio, ženklų: metalinio špunto krantinė, geležinkelio bėgiai išilgai kranto, uosto kranai (deja, vienas neseniai nugriautas), uosto bokštas, senasis elevatorius ir kita. Tie visi elementai kuria uostamiesčio įvaizdį ir, kuriant Žemutinės Fredos projektus, jie turėtų būti organiškai įjungti.

Nemuno salai dabar ruošiamas detalus, kuriame sprendžiami tik salos kaip parko klausimai. Apie jokį miesto priartinimą prie vandens, kuris ryškiai buvo demonstruotas konkursiniuose darbuose, net nekalbama.

Taigi, darau labai liūdną išvadą, kad Kaunui dvi didingos upės yra tiesiog per didelė našta…