Kauno Naujamiestis, susiformavęs XIX amžiuje, Tarpukaryje tapo Laikinosios sostinės moderniosios architektūros poligonu ir nacionalinio klestėjimo simboliu, iki šių dienų transliuojančiu aukštą medžiaginės kultūros prabą. Deja, natūralus ir motyvuotas Kultūros paveldo departamento siekis išsaugoti vertingąsias Naujamiesčio savybes išvirto į nerišlų ir kontraversišką Kauno Naujamiesčio „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, teritorijos bei apsaugos zonos ribų planą“, kurį Kultūros ministras patvirtino gegužės pradžioje. Kauno architektai gausiai kritikavo šį dokumentą, debatai su KPD tęsiasi iki šiol. Šiandieną supažindiname su profesoriaus, paveldo eksperto Jurgio Bučo pozicija.
Kaunas vienintelis miestas šalyje, turintis išskirtinę istorinę ir teritorinę urbanistikos paveldo lokalizaciją ir valstybinės reikšmės architektūros paveldo paminklą –sakralinę ir kompozicinę miesto vizualinės erdvės dominantę, kaip tapatumo ženklą.
Vakarinėje miesto dalyje, Senamiestyje,– miesto pradžių pradžia. Tai viduramžių Lietuvos valstybės gynybos ir karybos istorijos ir urbanistikos paveldas.
Centrinėje miesto dalyje, Naujamiestyje, – išskirtinė praeitis dabartyje. Tai gyvas Carizmo –Tarpukario Lietuvos – Sovietmečio – Lietuvos Respublikos paveldas, paliktas mums ir būsimoms kartoms naudoti, kaip fizinę ir vizualinę vertybę. Ar sugebėsime šį daugialaikį, dugiasluoksnį, daugiavertį paveldą naudoti dabarties ir ateities reikmėms, nepažeidžiant jo fizinio ir vizualinio tapatumo?
Manau, kad kiekvienos epochos ar laikmečio žymės turi teisę išlikti ir būti.
Paveldotvarkos reikmėms yra pasiūlytas ne vienas Kultūros paveldo erdvinio karkaso modelis, padedantis įvertinti urbanizuotos vietovės istorinės sanklodos kokybę su visais jos planinės ir erdvinės raiškos tapatumo komponentais ir elementais.
Urbanistinio karkaso įvairovės ir kokybės dėmenys yra tokie: 1 – linijiniai (gatvės ir takai), 2 – plokštuminiai (žemėnaudos valdos), 3 – tūriniai (įvairaus aukščio ir apimties statiniai ir želdiniai) 4 – estetiniai (panoramos, perspektyvos, smulkiosios architektūros vertybės, teikiančios emocinį pasigėrėjimą).
Visa tai ir yra urbanizuotos vietovės,- įprasmintos paveldo vertybėmis, kompozicinio karkaso vertingomis savybėmis, kurios atpažįstamos ir pripažįstamos pagal tapatumo ir išskirtinumo požymius.
Deja, kultūros paveldo erdvinio karkaso sąvoka kol kas nėra įteisinta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (NKPA) įstatyme. Aksiologiniu požiūriu palyginti tarpusavyje kiekvieno istorinio tarpsnio (Carizmo – Tarpukario Lietuvos – Sovietmečio – Lietuvos Respublikos) vertingąsias savybes ir įvertinti jų reikšminį poveikį Naujamiesčio tapatumui ir išskirtinumui – yra vienas svarbiausių paveldonaudos ir paveldotvarkos programų uždavinių, nes kultūros paveldo naudojimas – yra jo vertingųjų savybių išsaugojimo pagrindas.
Deja, susipažinus su KPD parengtu Naujamiesčio vertingųjų savybių aprašu, susidaro įspūdis, kad vertingųjų savybių aprašas sudarytas elementinės atrankos principais, neįvertinant istorinės ir teritorinės sanklodos holistinio savitumo irintegralumo. Taip pat, kad Naujamiesčio urbanistikos ir architektūros paveldo vertingosios savybės nepakankamai pagrįstos detaliaisiais tyrimais. Manau, kad būtina atlikti papildomus tyrimus ir įvertinti naujus kultūrinės vertės pokyčių požymius, atsiradusius naujų paveldo panaudos poreikių aplinkybėmis po Nepriklausomybės atkūrimo.
Esu tikras, kad funkcionuojantis urbanistikos paveldas negali būti saugomas kaip muziejaus eksponatas, nes jis yra gyvas socialinis darinys. Jo panaudos ir kintamumo koncepcija ypač aktuali.
Naujamiesčio urbanistikos ir architektūros paveldas turi dvejopą išskirtinę reikšmę. Pirma – miesto savitumui palaikyti (carizmo paveldo priedermė). Antra – Naciolaliniam tapatumui stiprinti (tarpukario paveldo priedermė).
Šių istorinių tarpsnių vertingųjų savybių sankaupos yra išskirtinės kultūrinės reikšmės. Juk išliko dauguma autentiškumo požymių ir nėra arba beveik nėra kultūrinės vertės neturinčių intarpų.
Tokių Naujamiesčio vertingųjų savybių sankaupos vietų ir pavienių objektų identifikavimas yra būtinas paveldotvarkos programoms. Deja, kultūros paveldo sankaupos (santalkos) sąvoka – taip pat nėra įteisinta NKVA įstatyme, nors paplitusi Lietuvos teritorijų vertinime ir planavime.
Kaunietis
( 2012-07-03 )
Grazia moksline kalba surasytas straipsnis. Paveldosaugininkams tai seniai nebeidomu, atrodo.
pritariu nerastingam
( 2012-06-30 )
! ! !
neraštingas
( 2012-06-29 )
Man regis didelė bėda, kad tiek neraštingų architektų. Gerai, kad bent Imbrasas įkvėptas Bučo ėmėsi taisyti padėtį, nes kitaip pražūsime. Sunku gyventi kai esi „stiažkių“, „diubelių“ ir „plytkių“ „specas“ ir jokie „semantiniai“ „integralumai“ tavo sielos nesuvirpina. Nors kiekvienas gabesnis architektas natūraliai jaučia kas „prichaltūrino“ nes „snipais“ vadovavosi, o ir žmoną galų gale „diubelį“ nuo „stiažkės“ atskiria… Šaunu dirbti šviesių protų „insoliuotoje“ aplinkoje.
redaktoris
( 2012-06-29 )
Gerb.Artūrai Imbrasai, nepatartina taip tiesmukai visą verbaliką, perskaitytą Pilote, išbandyti ant žmonos. Tai galite sutrikdyti ne tik savo pagrindinės pusės pusiausvyrą, bet ir įvelti Pilotą į Juoduosius Feminisčių Sąrašus už moterų kankinimą.
Redaktoris perspėja: šis tekstas – grynai mokslinė architektūrinė pastanga apibūdinti ir kategorizuoti urbanistines sąvokas, kurias kiekvienas gabesnis architektas jaučia natūraliai ir taip …
Vilmantas Rutkauskas
( 2012-06-28 )
Tačiau ir vis tik, straipsniokas erdvus ir šviesus, ir nei kiek neprimenantis dabar madoje būti kažkokiu visad kažkuo nepatenkintu autoriumi ir purvadrabsčiu ar klinikiniu kurvadrabsčiu.
Šiaip iš tiesų – daug PRIINDOKTRINUOTA „konferencinių“ svetimžodžių, kurių autorius tikrai negavo su mamos šventu pienu.
Artūras Imbrasas
( 2012-06-28 )
aŠ VAKAR ŽMONAI IRGI SAKIAU: „neįvertinant istorinės ir teritorinės sanklodos holistinio savitumo irintegralumo“ NIEKO NEBUS. bE TO, BŪTINA „aksiologiniu požiūriu palyginti tarpusavyje kiekvieno istorinio tarpsnio vertingąsias savybes ir įvertinti jų reikšminį poveikį“.
Na, tokio šūdo seniai skaityti neteko.
Buvęs kaunietis
( 2012-06-28 )
Sudėtingiau parašyti nebuvo galima