images_phocagallery_1850_Bucas_pav_1850_tit naujamiestis

NAUJAMIESČIO VERTINGOSIOS SAVYBĖS://JŲ ATPAŽINIMAS IR PRIPAŽINIMAS

Kauno Naujamiestis, susiformavęs XIX amžiuje, Tarpukaryje tapo Laikinosios sostinės moderniosios architektūros poligonu ir nacionalinio klestėjimo simboliu, iki šių dienų transliuojančiu aukštą medžiaginės kultūros prabą. Deja, natūralus ir motyvuotas Kultūros paveldo departamento siekis išsaugoti vertingąsias Naujamiesčio savybes išvirto į nerišlų ir kontraversišką Kauno Naujamiesčio „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, teritorijos bei apsaugos zonos ribų planą“, kurį Kultūros ministras patvirtino gegužės pradžioje. Kauno architektai gausiai kritikavo šį dokumentą, debatai su KPD tęsiasi iki šiol. Šiandieną supažindiname su profesoriaus, paveldo eksperto Jurgio Bučo pozicija.

Kaunas vienintelis miestas šalyje, turintis išskirtinę  istorinę ir teritorinę urbanistikos paveldo lokalizaciją ir valstybinės reikšmės  architektūros paveldo paminklą –sakralinę ir kompozicinę miesto vizualinės erdvės  dominantę, kaip tapatumo ženklą.

Vakarinėje miesto dalyje, Senamiestyje,– miesto pradžių pradžia. Tai viduramžių Lietuvos valstybės gynybos ir karybos istorijos ir urbanistikos paveldas.

Centrinėje miesto dalyje, Naujamiestyje, – išskirtinė praeitis dabartyje. Tai gyvas Carizmo –Tarpukario Lietuvos – Sovietmečio – Lietuvos Respublikos paveldas, paliktas mums ir būsimoms kartoms naudoti, kaip fizinę ir vizualinę vertybę. Ar sugebėsime šį daugialaikį, dugiasluoksnį, daugiavertį  paveldą naudoti dabarties ir ateities reikmėms, nepažeidžiant jo fizinio ir vizualinio tapatumo?

Manau, kad  kiekvienos epochos ar laikmečio žymės turi teisę išlikti ir būti.

Paveldotvarkos reikmėms yra pasiūlytas ne vienas Kultūros paveldo erdvinio karkaso modelis, padedantis įvertinti urbanizuotos vietovės istorinės sanklodos kokybę su visais jos planinės ir erdvinės raiškos tapatumo komponentais ir elementais.

Urbanistinio karkaso įvairovės ir kokybės dėmenys yra tokie: 1 – linijiniai (gatvės ir takai), 2 – plokštuminiai (žemėnaudos valdos), 3 –  tūriniai (įvairaus aukščio ir apimties  statiniai ir želdiniai) 4 – estetiniai (panoramos, perspektyvos, smulkiosios architektūros vertybės, teikiančios emocinį pasigėrėjimą). 

Visa tai ir yra urbanizuotos vietovės,- įprasmintos paveldo vertybėmis, kompozicinio karkaso vertingomis savybėmis,  kurios atpažįstamos ir pripažįstamos pagal tapatumo ir išskirtinumo požymius.

Deja, kultūros paveldo erdvinio karkaso sąvoka kol kas nėra įteisinta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (NKPA) įstatyme.  Aksiologiniu požiūriu palyginti tarpusavyje kiekvieno istorinio tarpsnio (Carizmo – Tarpukario Lietuvos – Sovietmečio – Lietuvos Respublikos)  vertingąsias savybes ir įvertinti jų reikšminį poveikį Naujamiesčio tapatumui ir išskirtinumui – yra vienas svarbiausių  paveldonaudos ir paveldotvarkos programų uždavinių, nes kultūros paveldo naudojimas – yra jo vertingųjų savybių išsaugojimo pagrindas.

Deja, susipažinus su KPD parengtu Naujamiesčio vertingųjų savybių aprašu, susidaro įspūdis, kad vertingųjų savybių aprašas sudarytas elementinės atrankos  principais, neįvertinant  istorinės ir teritorinės sanklodos holistinio savitumo irintegralumo. Taip pat,  kad Naujamiesčio urbanistikos ir architektūros paveldo vertingosios savybės  nepakankamai pagrįstos detaliaisiais tyrimais. Manau,  kad būtina atlikti papildomus tyrimus ir įvertinti naujus kultūrinės vertės pokyčių  požymius, atsiradusius naujų  paveldo panaudos poreikių aplinkybėmis  po Nepriklausomybės atkūrimo.

Esu tikras, kad funkcionuojantis urbanistikos paveldas negali būti saugomas kaip muziejaus eksponatas, nes jis yra gyvas socialinis darinys. Jo panaudos ir kintamumo koncepcija ypač  aktuali.

Naujamiesčio  urbanistikos ir architektūros paveldas  turi dvejopą išskirtinę reikšmę.  Pirma – miesto savitumui palaikyti (carizmo paveldo priedermė).  Antra – Naciolaliniam  tapatumui stiprinti (tarpukario paveldo priedermė).

Šių istorinių tarpsnių  vertingųjų savybių sankaupos  yra  išskirtinės kultūrinės  reikšmės. Juk  išliko dauguma autentiškumo požymių ir nėra arba beveik nėra kultūrinės vertės neturinčių intarpų.

Tokių Naujamiesčio vertingųjų savybių sankaupos vietų ir pavienių objektų identifikavimas yra būtinas paveldotvarkos programoms. Deja, kultūros paveldo sankaupos  (santalkos) sąvoka – taip pat nėra įteisinta NKVA įstatyme, nors paplitusi Lietuvos teritorijų vertinime ir planavime.

Komentarai

  1. Grazia moksline kalba surasytas straipsnis. Paveldosaugininkams tai seniai nebeidomu, atrodo.

  2. ! ! !

  3. Man regis didelė bėda, kad tiek neraštingų architektų. Gerai, kad bent Imbrasas įkvėptas Bučo ėmėsi taisyti padėtį, nes kitaip pražūsime. Sunku gyventi kai esi „stiažkių“, „diubelių“ ir „plytkių“ „specas“ ir jokie „semantiniai“ „integralumai“ tavo sielos nesuvirpina. Nors kiekvienas gabesnis architektas natūraliai jaučia kas „prichaltūrino“ nes „snipais“ vadovavosi, o ir žmoną galų gale „diubelį“ nuo „stiažkės“ atskiria… Šaunu dirbti šviesių protų „insoliuotoje“ aplinkoje.

  4. Gerb.Artūrai Imbrasai, nepatartina taip tiesmukai visą verbaliką, perskaitytą Pilote, išbandyti ant žmonos. Tai galite sutrikdyti ne tik savo pagrindinės pusės pusiausvyrą, bet ir įvelti Pilotą į Juoduosius Feminisčių Sąrašus už moterų kankinimą.
    Redaktoris perspėja: šis tekstas – grynai mokslinė architektūrinė pastanga apibūdinti ir kategorizuoti urbanistines sąvokas, kurias kiekvienas gabesnis architektas jaučia natūraliai ir taip …

  5. Tačiau ir vis tik, straipsniokas erdvus ir šviesus, ir nei kiek neprimenantis dabar madoje būti kažkokiu visad kažkuo nepatenkintu autoriumi ir purvadrabsčiu ar klinikiniu kurvadrabsčiu.
    Šiaip iš tiesų – daug PRIINDOKTRINUOTA „konferencinių“ svetimžodžių, kurių autorius tikrai negavo su mamos šventu pienu.

  6. aŠ VAKAR ŽMONAI IRGI SAKIAU: „neįvertinant istorinės ir teritorinės sanklodos holistinio savitumo irintegralumo“ NIEKO NEBUS. bE TO, BŪTINA „aksiologiniu požiūriu palyginti tarpusavyje kiekvieno istorinio tarpsnio vertingąsias savybes ir įvertinti jų reikšminį poveikį“.
    Na, tokio šūdo seniai skaityti neteko.

  7. Sudėtingiau parašyti nebuvo galima

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Valstybinė kultūros paveldo komisija

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA ATSINAUJINA: Paskirti dar 4 nauji nariai

2020 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT neseniai rašė, kad Valstybinę kultūros paveldo komisiją papildė istorikas doc. dr. Salvijus Kulevičius ir architektė teisininkė dr. Daiva Veličkaitė. Ką tik į šią šalies

Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes

PASIŽVALGYMAS PO VILNIAUS APYLINKES: M.Baužienės 3-osios knygos pristatymas

2020 sausio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pristatoma architektūros istorikės Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Dalyvauja knygos autorė, leidyklos vadovas, paveldo žinovai. Sausio 8

Senieji vėjo malūnai

SENIEJI VĖJO MALŪNAI: Technikos paveldui skirtas renginys Pasvalyje

2019 gruodžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmadienį Pasvalio krašto muziejuje vėl rinksis malūnų tyrinėtojai. Renginio tema – Senųjų vėjo malūnų istorija, atmintis ir paveldas. Gruodžio 16 dieną (pirmadienį), 13 val. Pasvalio

Zapyškio projektas

KPD VERTINIMAS „KAIP VISADA”: Svarbiausia Zapyškio projekte – išlaikytos procedūros

2019 gruodžio 1017 KomentarųAudrys Karalius

KPD komisija išnagrinėjo „Zapyškio problemą“ ir paskelbė išvadą, kuri visai nenustebino: viskas gal ir nelabai gerai, bet už tai labai teisingai atlikta procedūriniu aspektu. Kad

Vaizdo kameros Kaune

KAUNAS STEBĖS VISKĄ: Viešosiose erdvėse įdarbins 240 vaizdo kamerų

2019 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas diegia grandiozinį svarbiausių miesto vietų stebėjimo tinklą. Antrojo šalies miesto viešosiose erdvėse jau pradėtų muontuoti 240 vaizdo kamerų nufilmuotą medžiagą planuojama pradėti naudoti nuo

Klaipėdos centrinis paštas

KLAIPĖDA ŽENGĖ ŽINGSNĮ: Prašo stabdyti centrinio pašto pardavimo aukcioną

2019 lapkričio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiesčio savivaldybė ėmėsi konkrečių žingsnių dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso išsaugojimo – prašoma stabdyti jo pardavimo aukcioną. Raštas su tokiu prašymu išsiųstas AB „Lietuvos

Kauno Bernardinų vienuolyno su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kompleksas tvarkomas nuo 2009-ųjų. Foto: ©PILOTAS.LT

LATVIAI APDOVANOJO: Pagerbti Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios restauratoriai

2019 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios restauratoriams – Latvijos fondo „Lāčplēsis“ apdovanojimai. Jie įteikti už indėlį išsaugant kultūros paveldą bei stiprinant Latvijos ir Lietuvos ryšius. Viena

Daržų  g. 14

KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE PRADANGINO NAMĄ: STT pradėjo ikiteisminį tyrimą

2019 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ką tik pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos senamiestyje atliktų griovimo darbų pagal Kultūros paveldo departamento (KPD) surinktą medžiagą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas

Vaidas Petrulis

PAVELDAS KAIP KONFLIKTAS: V.Petrulio knygos pristatymas socialinės įtampos fone

2019 lapkričio 71 KomentarasPILOTAS.LT

Kaune rengiamas architektūros istoriko Vaido Petrulio monografijos „Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos“ pristatymas. Renginys įvyks nesilpstant statybų prie paminklinės

3624_moder_kn_140500_e02_bra

ATVIRA DISKUSIJA KAUNE: XX a. architektūrinio palikimo interpretacija

2019 lapkričio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Dar XX a. viduryje paveldosaugos klasikas Freemanas Tildenas atkreipė dėmesį, kad vien tik istorinių faktų žinojimas dar nėra pakankama motyvacija puoselėti istorinį palikimą. „Kaunas 2022“

Viekšnių vaistinė

VIEKŠNIŲ ATVEJIS: Prasidėjo mažųjų miestelių paveldosaugos praktinis seminaras

2019 spalio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Dešiniajame Ventos upės krante įsikūrusiuose Viekšniuose šiandien prasideda medinės architektūros paveldosaugos praktinis seminaras. Renginys skirtas Viekšnių miesto kultūros paveldo apsaugos problemoms analizuoti. Kaip praneša Kultūros

Architekto herbaras

ARCHITEKTO HERBARAS: Įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis

2019 spalio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno menininkų namuose atidaroma menininkės architektės Aistės Ambrazevičiūtės paroda „Architekto herbaras“. Projektas siūlo žiūrovams pamatyti Kauno kasdienes erdves kitaip bei grožėtis gamtos fantazija. DĖMESYS

Andrius ir Lukas Paulauskai

PAVELDOSAUGOS HAKATONAS: „Pokemon Go“ ir virtualus plaktukas

2019 rugsėjo 30Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune įvyko pirmasis architektūros paveldosaugos hakatonas Lietuvoje. Pagal Kauno architektūros festivalio KAFe 2019 programą organizuotame reginyje iš viso pristatytos 9 idėjos, iš kurių 2 sulaukė

Herithon'19

INTERAKTYVAUS PAVELDO HAKATONAS: 48 valandų KAFe 2019 renginys Kaune

2019 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno architektūros festivalis (KAFe 2019) rengia pirmąjį Lietuvoje interaktyvaus paveldo hakatoną „Herithon’19“. Tai 48 valandų renginys skirtas naujai pažvelgti į paveldą Kauno mieste. Interaktyvaus paveldo

žurnalas "Į"

NEFASADINĖS KULTŪROS ŽURNALAS: Kaune renkama 4-ojo numerio komanda

2019 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerija jau ketvirtus metus tęsia žurnalo Kaunui „Į“ projektą, kuris kasmet vis iš naujos perspektyvos analizuoja Kauno miestą ir už fasadinės pusės vykstančius

Laisvės kalva

LUKIŠKIŲ DETEKTYVAS: KPD laiko Šimašiaus ir Labašausko artefaktą nelegaliu

2019 rugsėjo 252 KomentaraiLiudas Pastanga

Vakar Vilniuje, Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko paminklo „Laisvės kalva“ natūralaus dydžio maketas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir institucijų dėmesio. Pasirodo, 2 natūralaus

Europos paveldo dienos'19

EUROPOS PAVELDO DIENOS’19: Per 300 nemokamų renginių visoje Lietuvoje

2019 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet jau 26 kartą Lietuvoje vyksiančios Europos paveldo dienos, kartu su įvairių sričių specialistais ir muziejininkais, atvers duris į plačiajai visuomenei paprastai neprieinamą nekilnojamą kultūros

paveldas

TARPDISCIPLININĖ KONFERENCIJA: Integruotas požiūris į kultūros paveldą

2019 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Jau penktus metus Pasaulinė architektūros diena bus pažymėta tarpdisciplininėje architektūros kokybės kriterijams skirtoje konferencijoje. Šių metų konferencijoje dėmesys skiriamas nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo aktualizavimui, jos

Zyplių dvaras

ATRASTI KULTŪROS PAVELDĄ: Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti

2019 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti. Įvairaus amžiaus lankytojams skirti renginiai – pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, parodos, edukaciniai užsiėmimai, žygiai, orientaciniai žaidimai ir kt.

viešbutis Telšiuose

ATGIMS TELŠIŲ VIEŠBUTIS: Atkurs turtingą pirminę išvaizdą bei paskirtį

2019 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Telšių senamiestyje, Respublikos gatvėje stovi dviejų aukštų su rūsiais tinkuotas pastatas, savo išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau šio pastato išorė bus atkurta pagal išskirtinę

Vilniaus senamiestis

HERITAS’19: 2-oji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda

2019 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje prasideda tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“. Antrą kartą organizuojamas nemokamas renginys tęsia sėkmingą pirmųjų metų praktiką ir pagrindinį dėmesį skiria

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Gedimino 27

MARIJA DRĖMAITĖ: Gedimino pr.27 yra vienas geriausių Vilniaus tarpukario pastatų

2019 kovo 224 KomentaraiJulija Reklaitė

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr.27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo. Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, neigiamas išvadas pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba, nestigo architektų

Naugarduko pilis

U-PAVELDAS: Lietuviški istoriniai pėdsakai užsienyje

2019 vasario 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo

Vilniaus oro uostas

SUTARĖ DĖL ORO UOSTO: Pradedamas planuoti rekonstrukcijos idėjų konkursas

2019 vasario 74 KomentaraiPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamentas vakar surengė tarpinstitucinį pasitarimą dėl Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos. Pasitarime dalyvavusios šalys nutarė, kad geriausia išeitis – oro uosto rekonstrukcijos idėjų konkursas.