NAUJAMIESČIO VERTINGOSIOS SAVYBĖS://JŲ ATPAŽINIMAS IR PRIPAŽINIMAS

Kauno Naujamiestis, susiformavęs XIX amžiuje, Tarpukaryje tapo Laikinosios sostinės moderniosios architektūros poligonu ir nacionalinio klestėjimo simboliu, iki šių dienų transliuojančiu aukštą medžiaginės kultūros prabą. Deja, natūralus ir motyvuotas Kultūros paveldo departamento siekis išsaugoti vertingąsias Naujamiesčio savybes išvirto į nerišlų ir kontraversišką Kauno Naujamiesčio „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, teritorijos bei apsaugos zonos ribų planą“, kurį Kultūros ministras patvirtino gegužės pradžioje. Kauno architektai gausiai kritikavo šį dokumentą, debatai su KPD tęsiasi iki šiol. Šiandieną supažindiname su profesoriaus, paveldo eksperto Jurgio Bučo pozicija.

Kaunas vienintelis miestas šalyje, turintis išskirtinę  istorinę ir teritorinę urbanistikos paveldo lokalizaciją ir valstybinės reikšmės  architektūros paveldo paminklą –sakralinę ir kompozicinę miesto vizualinės erdvės  dominantę, kaip tapatumo ženklą.

Vakarinėje miesto dalyje, Senamiestyje,– miesto pradžių pradžia. Tai viduramžių Lietuvos valstybės gynybos ir karybos istorijos ir urbanistikos paveldas.

Centrinėje miesto dalyje, Naujamiestyje, – išskirtinė praeitis dabartyje. Tai gyvas Carizmo –Tarpukario Lietuvos – Sovietmečio – Lietuvos Respublikos paveldas, paliktas mums ir būsimoms kartoms naudoti, kaip fizinę ir vizualinę vertybę. Ar sugebėsime šį daugialaikį, dugiasluoksnį, daugiavertį  paveldą naudoti dabarties ir ateities reikmėms, nepažeidžiant jo fizinio ir vizualinio tapatumo?

Manau, kad  kiekvienos epochos ar laikmečio žymės turi teisę išlikti ir būti.

Paveldotvarkos reikmėms yra pasiūlytas ne vienas Kultūros paveldo erdvinio karkaso modelis, padedantis įvertinti urbanizuotos vietovės istorinės sanklodos kokybę su visais jos planinės ir erdvinės raiškos tapatumo komponentais ir elementais.

Urbanistinio karkaso įvairovės ir kokybės dėmenys yra tokie: 1 – linijiniai (gatvės ir takai), 2 – plokštuminiai (žemėnaudos valdos), 3 –  tūriniai (įvairaus aukščio ir apimties  statiniai ir želdiniai) 4 – estetiniai (panoramos, perspektyvos, smulkiosios architektūros vertybės, teikiančios emocinį pasigėrėjimą). 

Visa tai ir yra urbanizuotos vietovės,- įprasmintos paveldo vertybėmis, kompozicinio karkaso vertingomis savybėmis,  kurios atpažįstamos ir pripažįstamos pagal tapatumo ir išskirtinumo požymius.

Deja, kultūros paveldo erdvinio karkaso sąvoka kol kas nėra įteisinta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (NKPA) įstatyme.  Aksiologiniu požiūriu palyginti tarpusavyje kiekvieno istorinio tarpsnio (Carizmo – Tarpukario Lietuvos – Sovietmečio – Lietuvos Respublikos)  vertingąsias savybes ir įvertinti jų reikšminį poveikį Naujamiesčio tapatumui ir išskirtinumui – yra vienas svarbiausių  paveldonaudos ir paveldotvarkos programų uždavinių, nes kultūros paveldo naudojimas – yra jo vertingųjų savybių išsaugojimo pagrindas.

Deja, susipažinus su KPD parengtu Naujamiesčio vertingųjų savybių aprašu, susidaro įspūdis, kad vertingųjų savybių aprašas sudarytas elementinės atrankos  principais, neįvertinant  istorinės ir teritorinės sanklodos holistinio savitumo irintegralumo. Taip pat,  kad Naujamiesčio urbanistikos ir architektūros paveldo vertingosios savybės  nepakankamai pagrįstos detaliaisiais tyrimais. Manau,  kad būtina atlikti papildomus tyrimus ir įvertinti naujus kultūrinės vertės pokyčių  požymius, atsiradusius naujų  paveldo panaudos poreikių aplinkybėmis  po Nepriklausomybės atkūrimo.

Esu tikras, kad funkcionuojantis urbanistikos paveldas negali būti saugomas kaip muziejaus eksponatas, nes jis yra gyvas socialinis darinys. Jo panaudos ir kintamumo koncepcija ypač  aktuali.

Naujamiesčio  urbanistikos ir architektūros paveldas  turi dvejopą išskirtinę reikšmę.  Pirma – miesto savitumui palaikyti (carizmo paveldo priedermė).  Antra – Naciolaliniam  tapatumui stiprinti (tarpukario paveldo priedermė).

Šių istorinių tarpsnių  vertingųjų savybių sankaupos  yra  išskirtinės kultūrinės  reikšmės. Juk  išliko dauguma autentiškumo požymių ir nėra arba beveik nėra kultūrinės vertės neturinčių intarpų.

Tokių Naujamiesčio vertingųjų savybių sankaupos vietų ir pavienių objektų identifikavimas yra būtinas paveldotvarkos programoms. Deja, kultūros paveldo sankaupos  (santalkos) sąvoka – taip pat nėra įteisinta NKVA įstatyme, nors paplitusi Lietuvos teritorijų vertinime ir planavime.