Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro sodybos, Staškūniškio dvaro sodybos ir Panevėžiuko dvaro sodybos paskelbimo valstybės saugomais.
IR DVARO SODYBOS, IR KNYGNEŠIŲ BEI PARTIZANŲ KAPAI
Šiemet Vyriausybė kultūros ministro teikimu kultūros paminklu yra paskelbusi Liubavo dvaro sodybą. 2022 metais kultūros ministro įsakymais valstybės saugomais buvo paskelbti 4 dvarai: Utenos dvaro sodyba ir Drobiškių, Lipliūnų bei Žemosios Panemunės dvarų sodybų fragmentai. „Kultūros paveldo objektus paskelbus valstybės saugomais arba kultūros paminklais atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti, tvarkyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Tiek valstybė, tiek privatūs valdytojai, tiek plačioji visuomenė – visi mes drauge siekiame, kad kuo daugiau kultūros paveldo objektų taptų gyvybingais traukos taškais, liudijančiais mūsų istoriją“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Atskirą kultūros paveldo objektų, kuriuos planuojama skelbti valstybės saugomais arba kultūros paminklais, grupę sudaro modernios Lietuvos istorijai svarbūs, partizaninio pasipriešinimo kovas menantys objektai: Labanoro mūšio partizanų kapai, Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos kompleksas, Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta Virtukų miške, Pietų Lietuvos partizanų srities vadavietė ir šios srities vado Sergijaus Staniškio-Lito, Vilties, žūties vieta, Rainių kankinių kapas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietė, 1830–1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapas, kiti įvairių sukilimų dalyvių kapai, knygnešių Jurgio Bielinio ir Stanislovo Didžiulio kapai. Šiemet valstybės saugomu jau paskelbtas Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinis kompleksas Merkinėje.
SAUGOMAIS PASKELBTI IR TARPUKARIO ARCHITEKTŪROS OBJEKTAI
Kaip tarpukario Lietuvos istoriją liudijantys objektai valstybės saugomais šiemet paskelbti Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos Užugirio pradžios mokyklos pastatas ir Kauno gaisrinė, o pernai – „Pažangos“ bendrovės rūmai Kaune.
Valstybės saugomu šiemet paskelbtas dar vieną paveldo objektų grupę – sakralinius objektus – reprezentuojantis Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas. Tokį statusą netrukus numatoma suteikti ir medinės architektūros sakraliniams objektams: Girelės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvei ir Sidarių Šv. Jono sentikių cerkvei. Šiemet Lietuvoje pažymint Šventojo Juozapato metus, Kultūros ministerija rengia Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis turėtų būti paskelbtas kultūros paminklu.
Taip pat rengiami dokumentai archeologijos paveldą reprezentuojančių objektų – piliakalnių bei kapinynų – paskelbimui valstybės saugomais arba kultūros paminklais.
Kultūros paveldo objektai atrenkami skelbti saugomais atsižvelgiant į nustatytas šių objektų vertingąsias savybes, reikšmingumo kriterijus, jų kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę. Kultūros ministras, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, tokius objektus skelbia valstybės saugomais arba savo teikimu siūlo Vyriausybei juos skelbti kultūros paminklais.
Parengta pagal LR Kultūros ministerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Kauno gaisrinė (arch. E.Frykas, konstruktorius P.Markūnas). Foto: ©PILOTAS.LT
