Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos ir svirno tvarkybos darbų projektą, buvo vėl prisiminti iškilusis kunigas, vienas sukilėlių vadų Antanas Mackevičius bei bažnyčios komplekso statinių istorija.
PAŽADĖJO PRATĘSTI KUNIGO DARBUS
Tėvas Stanislovas (kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis) – dar būdamas gyvas tapo ne vien Paberžės, bet ir visos Lietuvos mitu. Tad labai svarbu, kad jo veikla būtų tęsiama, kad būtų išsaugoti statiniai, dabar priglobiantys ir jo rinktus sakralinius rūbus bei etnografinius daiktus. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiami tvarkyti Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonija ir svirnas.
„Pažadėjom mirštančiam žmogui, kad išsaugosim šią vietą, kad ir toliau čia važiuos žmonės, kad jo veikla bus tęsiama“, – prisimena 2005 metais jau sunkiai sergančiam Tėvui Stanislovui (Paberžėje jis gyveno ir kunigavo 1966–2005 metais) duotą pažadą muziejininkė Regina Galvanauskienė.
Moteris pažadą tęsi iki šiol ir drauge su kolege Alina Galvanauskiene rūpinasi ne tik Kėdainių krašto muziejui priklausančiu 1863 metų sukilimo muziejumi, įkurtu Paberžės dvare, bet ir Paberžės kulto pastatais ir čia esančiu Tėvo Stanislovo surinktų sakralinių rūbų bei etnografinių daiktų muziejumi. Tie kulto pastatai – tai ir yra minėta klebonija bei svirnas.
SIEKTA IŠSAUGOTI AUTENTIŠKUS ELEMENTUS
Pagal parengtą Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos ir svirno tvarkybos darbų projektą buvo tvarkomi svirno pamatai, stogas, grindys, išorės sienos, restauruoti langai ir durys, įrengta priešgaisrinė signalizacija. Tvarkybos darbų projekte akcentuota, kad būtina išsaugoti autentiškus pastato elementus. Kalbant apie kleboniją – tai minėti sienojai, visi pagrindinės pastato verandos elementai, pastogės stogelis su apvadu ir kiti. Klebonijoje buvo perdažytas stogas, išorės sienos apkaltos naujomis lentelėmis, restauruotos grindys, langai, sutvarkytos lubos, sienos, elektros instaliacijos, įrengta priešgaisrinė signalizacija. Tvarkybos darbų projekte akcentuota, kad būtina numatyti gausaus Tėvo Stanislovo veiklos palikimo apsaugą ir įprasminimą. Tvarkybos darbų projektą parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Roma Bernadišienė). Tvarkybos darbų užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos Paveldotvarkos programos lėšomis, prisidėjo ir Kėdainių rajono savivaldybė .
A.MACKEVIČIUS BAŽNYČIOJE SKAITĖ SUKILĖLIŲ MANIFESTĄ
Paberžės dvaro savininkas Šilingas 1787 metais pastatė čia medinę bažnyčią ir varpinę. 1814 metais šalia bažnyčios jau buvo ir klebonija bei svirnas. Dabartinė bažnyčia Paberžėje iškilo 1858 metais – ji buvo perkelta iš Ugionių kaimo. Į Lietuvos istoriją bažnyčia pateko 1863 metais, kai čia kunigavęs Antanas Mackevičius, vienas iš 1863 metų sukilimo vadų, perskaitė joje sukilėlių manifestą ir po to, palikęs bažnyčią, išėjo vadovauti sukilėliams.
Kitas garsus Paberžės kunigas – Tėvas Stanislovas – ne tik suremontavo ir išpuošė bažnyčią, sutvarkė parapijos kapines, pastatė originalių paminklų, bet ir savo pamokslais, gyvenimu būdu dar sovietmečiu pavertė Paberžės bažnyčią tikru dvasiniu gyvenimo centru. Kunigas ir palaidotas bažnyčios šventoriuje. Vėliau klebonijos ir svirno pastatai buvo perduoti Kėdainių krašto muziejui.
Kaip praneša KIC, svirno tvarkybos darbai jau baigti, jame vėl galima apžiūrėti Tėvo Stanislovo surinktus liturginius rūbus: arnotus, stulas, bursas ir kitus, naudotus XVII-XIX amžiuje. Apie juos, o ypač apie čia gyvenusį Tėvą Stanislovą lankytojams mielai pasakoja ponios Regina bei Alina. Čia vėl galima apžiūrėti Tėvo Stanislovo rūpesčiu surinktus ir eksponuojamus metalinius kryžius, saulutes, tvoreles, angelus. Atvykti į Paberžę traukia ir Tėvo Stanislovo atminimas, jo pradėtos ir dabar tęsiamos veiklos. Čia pagalbos ieško anoniminiai alkoholikai, vyksta vaikų stovyklos, rengiamos edukacinė veiklos, nakvynės užsuka Šv. Jokūbo keliu einantys piligrimai.
Parengta pagal Kultūros infrastruktūros centro informaciją.
Foto: KIC.
Foto: KIC.
Foto: KIC.
Foto: KIC.
