Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, ką tik restauruotas Telšių rajone Biržuvėnų dvaro ponų namas. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių medinių tokio tipo XVIII – XX amžių pirmos pusės dvarų, kuriems pavyko iki mūsų dienų išlaikyti savo struktūrą, kompleksiškumą. Taip pat restauruotas vienintelis Lietuvoje išlikęs XVIII amžiaus viduryje mediniais etninės architektūros pastatais užstatytas reprezentacinis kiemas.
2004 m. Biržuvėnų dvare siautėjęs gaisras sunaikino dalį ponų namo autentikos – sudegė stogas, išdegė vidurinės dalies patalpos, nuvirto vienas iš didžiųjų kaminų. Medinės dvarų architektūros paminklo būklė tapo avarinė. Tačiau 2008 metais gauta parama projektui „Biržuvėnų dvaro sodybos pritaikymas viešosioms reikmėms" – 4,5 mln. litų – prikėlė dvarą naujam gyvenimui. Šis projektas buvo finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų ir valstybės biudžeto lėšų.
Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija, jam vadovavo architektas Rimas Grigas, o darbus vykdė UAB „Virbarta“. Restauruotame Biržuvėnų dvaro ponų namas bus naudojamas Luokės seniūnijos bendruomenės poreikiams, čia veiks biblioteka. Šiuo metu iš ES lėšų tvarkomi ir pritaikomi turizmui dvaro ūkiniai pastatai.
Biržuvėnai pirmą kartą paminėti 1253 metais vyskupo Heinricho Kuršo žemės pietinių sričių dalybų akte kaip „Birsine". XV amžiuje čia buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras – seniūnijos centras. XVII amžiuje pradžioje dvaras priklausė bajorams Kenstartams. Istoriniuose šaltiniuose pažymima, kad vienu iš svarbiausių Gorskių šeimos dvaru Biržuvėnai tapo apie XVIII amžiaus vidurį, kai Žemaitijos kaštelionas Mykolas Gorskis po antrosios savo santuokos su Marijona Vainaite pastatė Biržuvėnuose medinį ponų namą, dvi oficinas ir kitus ūkinius pastatus. Gorskiams dvaras priklausė iki 1940 metų. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras priklausė vokiečių karinei vadovybei, o po karo – tarybiniam ūkiui.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją
