SKULPTŪRINIS REBUSAS//NEMUNO SALOJE NORIMA ĮPRASMINTI KREPŠINĮ

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) neseniai paskelbė konkursą, kurio pagrindinis tikslas – įprasminti Kauno krepšinio pasiekimus. Planuojamas kūrinys turi būti pastatytas Kauno Nemuno saloje iki Europos krepšinio čempionato, kurio finalas numatytas Kaune. LKF mintis gana aiški – artėjanti Europos krepšinio fiesta yra puiki proga pasipuikuoti ir pristatyti savo miesto bei laimėjimus. Tačiau, idėja įgyvendinama kažkodėl skubotai, formaliai ir primityviai.

Kauno nuopelnai Lietuvos krepšiniui – neabejotini. Palyginti maža ir jauna šalis sugebėjo 3 kartus laimėti Europos čempionatą, 3 kartus – Olimpinių žaidynių bronzą, pernai – ir Pasaulio čempionato bronzą, o į šiuos didelius laimėjimus Kauno krepšininkų indėlis ypač ženklus. Ne veltui antrasis šalies miestas jau seniai yra užsitarnavęs Krepšinio sostinės vardą. Net kelis dešimtmečius tarptautinėje arenoje Lietuvos krepšinį bei patį miestą garsinanti Kauno „Žalgirio“ komanda yra iškovojusi Tarpžemyninę Williamo Joneso taurę, Europos krepšinio taurę, Eurolygos taurę, pasiekusi daug kitų reikšmingų laimėjimų. Ko gero, paieškos turėtų prasidėti nuo demokratiškų diskusijų, idėjų paieškos, jų aptarimo. Juk pasiekimus įprasminti galima labai įvairiai.

NORI ĮPRASMINIMO IDĖJOS, PRAŠO SKULPTŪROS

LKF neseniai paskelbė ieškanti idėjų, kurios pasiūlytų simbolį Lietuvos krepšinio sostinei – Kaunui ir legendinėms krepšinio pergalėms atminti. Dalyviai kviečiami dokumentus Lietuvos krepšinio federacijai pateikti itin skubiai – jau iki vasario 21 dienos. 3 geriausių idėjų autoriams žadami piniginiai prizai (5.000, 3.000 ir 1.000 Lt) bei galimybė sumanymą realizuoti Nemuno saloje.

Abejonių kelia ne tik tai, kad idėjų ieškoma be diskusijų su visuomene, neaptarus su architektūros bei urbanistikos specialistais, bet ir pačios konkurso sąlygos. Nors konkursas pavadintas „Geriausios idėjos, skirtos įamžinti krepšinį konkursas“, vėliau primygtinai prašoma ne tiesiog meninės idėjos, bet skulptūros krepšiniui. Tą patį byloja ir konkurso sąlygose žemiau pateikti reikalavimai dalyvių kvalifikacijai. Matyt, tikimasi kažko panašaus į Paminklą krepšiniui prie Vilniaus „Siemens“ arenos (aut. T.Gutauskas). Kyla nemenkų abejonių ir dėl konkurso idėjų vertinimo profesionalumo. Mat konkursinius darbus vertins LKF parinka komisija, o jos nariai viešai neskelbiami. Federacijos norai greičiausia yra geri, tačiau, ko gero, panašiai atrodytų, jei artėjančiam čempionatui išrinkti Lietuvos krepšinio rinktinės trenerį pasišautų, pavyzdžiui, Lietuvos architektų sąjunga.

PILOTAS.LT žiniomis, architekto E.Miliūno kolektyvo parengtame Sporto ir pramogų rūmų projekte skulptūros krepšiniui numatyta nėra. Statyti saloje panašių skulptūrų nebuvo siūlyta ir 2009 metų pabaigoje įvykusio Nemuno salos tvarkymo idėjų konkurso nugalėtojų darbuose.

EKONOMINIAI RODIKLIAI IMA VIRŠŲ

Atsivertus šio konkurso papildomų sąlygų skyrių, į akis krenta, kad ekonominiai kriterijai čia ne mažiau ar net labiau svarbūs už estetinius. Pavyzdžiui, toks pat svarbus kaip idėjos originalumas ar kontekstualumas čia yra siūlomos skulptūros finansavimo rėmimas.

Abejonių kelia ir konkurso sąlygų nuostata, kad nugalėtojas įsipareigoja suderinti skulptūros projektą su Kauno miesto savivaldybe ir gauti statybos leidimą tokio kūrinio pastatymui bei suderinti skulptūros mastelį ir vietą su Kauno arenos architektu. Neaišku, kaip kūrinį galima įsipareigoti suderinti, jei jis neatitinka salos vystymo vizijos. Konkurso laimėtojas taip pat turi įsipareigoti iki 2011 m. rugsėjo 13 d. finalinių Europos krepšinio čempionato varžybų pradžios pastatyti skulptūrą prie Kauno arenos nors jos finansavimas kol kas miglotas.

NETURI VIENINGOS SALOS TVARKYMO IDĖJOS

LKF rengiamas krepšinio įmažinimo konkursas atspindi tiek pačios Nemuno salos, tiek ir viso Kauno urbanistinio tvarkymo problemas. Mat nors naujieji Kauno Sporto ir pramogų rūmai jau beveik baigti statyti, iki šiol nežinome kaip Nemuno salą tvarkysime. Prieš metus įvykusiame Nemuno salos tvarkymo idėjų konkurso 1-ajame etape iš net 20 pateiktų pasiūlymų buvo atrinktos 3 galimos salos vystymo kryptys. Deja, šiomis pirminėmis salos vizijomis planavimas ir užsibaigė. Neteko girdėti, kad miesto architektūrinė valdžia būtų šią informaciją apdorojusi, padariusi išvadas. Neįvyko ir žadėtasis antrasis Nemuno salos sutvarkymo idėjų konkurso etapas. Juk, jei jau dabar žinotume kokią Nemuno salą norime matyti, jos viziją galima būtų įgyvendinti nuosekliai ir nesiblaškant.

DIDELĖ ERDVĖ SKULPTŪRAI – NEGAILESTINGA

Sporto ir pramogų rūmų architektas E.Miliūnas portalui PILOTAS.LT sakė, jog sunku tikėtis, kad panašus skulptūros idėjų konkursas padėtų surasti vietos vertą sprendinį. „Didelę salos erdvę sunku suvaldyti net architektūrinėmis priemonėmis“, – pažymėjo architektas. Palyginti nedidelė skulptūra čia paprasčiausia pradings. E.Miliūnas įsitikinęs, kad apie skulptūrą saloje galima kalbėti nebent tada, kai bus užbaigta pati arena. Tik tada bus galima profesionaliai įvertinti didžiulio pastato ir plastinio kūrinio santykį.

Gerų norų ir gerų specialistų turime, tačiau , atrodo, idėjų realizuoti vis dar nemokame. Pastatai, skulptūros, paminklai pas mūsų miestuose dažnai atsiranda kažkaip spontaniškai. Tiesiog šen bei ten jie nutinka ir tiek, o vėliau tenka sukti galvą ką su jais daryti. Tačiau juk pati statoma arena vadinsis „Žalgiris“ ir pati savotiškai įprasmins tiek garsųjį Žalgirio mūšį, tiek ir Kauno krepšinio pasiekimus, kurie ir taip dažnai tapatinami su komandos „Žalgiris“ pasiekimais. Juk šis pavadinimas jau yra savotiškas Kauno ir jo krepšinio pergalių simbolis.