images_phocagallery_886_kreps_skulp_1104_mimas_IT_020700_bru_e01

SPRINTO KONKURSAS//ANTRASIS LKF BANDYMAS ĮPRASMINTI KREPŠINIO PERGALES

Metų pradžioje PILOTAS.LT rašė apie Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) organizuotą pirmąjį idėjų konkursą, kuris Kauno Nemuno saloje greta „Žalgirio“ arenos padėtų įprasminti Laikinosios sostinės ar net visos Lietuvos krepšinio pasiekimus. Skubotai ir itin neprofesionaliai tuomet surengtas skulptūros idėjų konkursas, kaip ir galima buvo tikėtis, patyrė visišką fiasko. Neseniai LKF panašų konkursą paskelbė vėl.

LKF BUVO PAŽADĖJUSI PASITEMTI

Kaip metų pradžioje rašė PILOTAS.LT, reikšmingas Kauno ar net viso Lietuvos krepšinio pergales turėjusio įprasminti konkurso organizacija sudarė tik kiemo lygio turnyro įspūdį. Susilaukta itin mažo dalyvių susidomėjimo, o ir pateiktieji konkursiniai darbai neatitiko nei paties konkurso, nei vietos reikšmės. Vertinimo komisijoje tuomet dirbęs sporto ir pramogų arenos „Žalgiris“ Nemuno saloje architektas Eugenijus Miliūnas sakė esą į šį konkursą nė nežiūrėjęs rimtai. O LKF vykdomoji direktorė Rasa Liuimienė portalui PILOTAS.LT žadėjo, kad padėtis bus ištaisyta – bus paskelbtas naujas konkursas, kurio sąlygoms parengti bus pasitelkti architektūros bei plastinių sričių ekspertai. Tuomet kalbėta, kad gal net neverta skubėti – skulptūrą būtų galima pastatyti ne artėjančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui, o kitais metais, kai Lietuva minės krepšinio 90-metį ir susidomėjimas šia sporto šaka truputi atslūgęs. Architektas E.Miliūnas portalui PILOTAS.LT tuomet taip pat sakė, kad nedidelė skulptūra čia paprasčiausia pradingtų. Jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad apie skulptūrą saloje galima kalbėti nebent tada, kai bus užbaigta statyti pati arena.

Visa tai leido tikėtis, kad kitą kartą į šį svarbų reikalą LKF pažiūrės žymiai rimčiau. Tuo labiau, kad vietoje planuotų poros savaičių pasiruošimas naujajam konkursui užtruko porą mėnesių.

REIKALAUJAMA TIK REALISTINĖS PLASTIKOS

Nežinia, ar LKF su architektūros ir plastikos ekspertais konsultavosi ar ne, tačiau kai kurios neseniai paskelbto Figūrinės kompozicijos prie Kauno arenos projekto konkurso sąlygos rodo, kad į gerąją pusę nuo žiemos pasistūmėta nedaug. Iš teigiamų dalykų galima paminėti gal tik pagaliau atsiradusią grafinę dalį – ankstesniame konkurse jos nė nebuvo. Didžiausias šių konkursų skirtumas – atsiradęs užduoties konkretumas. Šįkart vietos dalyvių kūrybai, atrodo, vietos likę labai jau nedaug. Mat dabartinėse konkurso sąlygose ne tik pažymėtas krepšiniui skirtai figūrinei kompozicijai paskirtas sklypas ir gana aiškiai apibrėžtas jos dydis, bet ir nedviprasmiškai nurodoma kokia stilistika ir net iš kokios medžiagos tai turi būti atlikta. Taip bemaž užkirstas kelias idėjų diskusijai, o juk kaip turėtų atrodyti Kauno er net Lietuvos krepšinį įprasminanti skulptūra nebuvo viešai diskutuota nei su visuomenę, nei su architektūros ar plastinių menų specialistais.

Figūrinės kompozicijos Nemuno saloje projekto konkurso sąlygų teiginys, kad šis kūrinys įamžinti Lietuvos krepšinio sostinę – Kauną ir legendines krepšinio pergales, atspindėti kovinę dvasią yra aiškus ir suprantamas. Tačiau jis, ko gero, yra ir pati laisviausia sąlygų dalis. Konkurso sąlygų nuostata dėl figūrinio kompozicijos pobūdžio nors ir kelią rimtų abejonių ar tikrai einama teisingu keliu, bet ją dar galima suprasti kaip tam tikrą, nors ir primityvoką, LKF poziciją planuojamo kūrinio atžvilgiu ar jos konsultantų bandymą apibrėžti kompozicijos santykį su pačiu arenos pastatu. Tačiau konkurso sąlyga, kad figūrinės kompozicijos projektas turi būti išpildytas realistinės plastikos manieroje šiais kūrybinės laisvės ir stilistinio pliuralizmo laikais atrodo it koks sovietinis rudimentas. Mat būtent realistinė plastinės kūrybos maniera sovietmečiu buvo aktyviai diegta, skatinta ir remta. O gal LKF federacija mano, kad Kauno krepšinio mylėtojai yra labai riboti – pajėgūs suprasti tik realistinę mintį.

EKONOMINIS KRITERIJUS IŠLIKO SVARBUS

Perdėm konkretūs ir konkurso sąlygų reikalavimai, kad figūrinė kompozicija turi būti iš bonzos ar ketaus ir neturi viršyti „dviejų natūrų“ dydžio. Neaišku ar toks kūrinio medžiagiškumas ir mastelis primygtinai brukamas jį derinant prie „Žalgirio“ arenos architektūros ar dėl kokių kitų žymiai pragmatiškesnių priežasčių. Norėtųsi bent jau šiokių tokių konkurso organizatorių komentarų.

Įtarimus, kad šiame konkurse gali būti išrinktas ne kūrybiškai geriausias projektas kursto ir tai, kad konkurso dalyviai prašomi ieškoti projekto įgyvendinimo rėmėjų. Už šį grynai ekonominį aspektą galima „uždirbti“ net penktadalį iš konkursinių projektų vertinimo taškų maksimumo. Iš konkurso dalyvių reikalaujama pateikti rėmėjų garantinius raštus paramai bei būti pasiruošus patekti papildomus dokumentus, patvirtinančius paramos teikėjo įsipareigojimus. Beje, panaši konkurso rengėjų pozicija buvo ir itin silpnu darbų lygiu pasižymėjusiame pirmajame LKF konkurse.

Šįkart skulptūros finansavimo rėmimas taip pat svarbus, kaip ir du kiti konkursinių darbų vertinimo kriterijai – kontekstualumas ar ryšys su Kauno miestu ir krepšinio sportu. Tiesa, reikia pripažinti, dabar jis jau ne toks svarbus, kaip konkursinio kūrinio kūrybiškumo, originalumo ir unikalumo kriterijus.

LĖŠŲ – NĖRA, VERTINTOJAI – NEŽINOMI

Reikia pastebėti ir itin trumpą Figūrinės kompozicijos prie Kauno arenos projekto idėjoms rutulioti numatytą laiką – konkursinius darbus reikia parengti ir organizatoriams pateikti per nepilną mėnesį (iki gegužės 9 dienos). Tai sufleruoja, kad LKF vis dar neatsisakė idėjos skulptūrą turėti iki Europos krepšinio čempionato. Beje, konkurso vertinimo komisija viešai neskelbiama.

Šio svarbaus Kauno bei visos Lietuvos krepšinio pergalėms įprasminti skirto kūrinio projekto premijinis fondas išliko kuklus – geriausio projekto autoriui žadama 5.000 litų, 2-osios vietos laimėtojui – 3 000 litų, o 3-iosios premijos laureatui – 1.000 litų premijos. Kilniai krepšinio pergalių įprasminimo idėjai įgyvendinti LKF akivaizdžiai neturi pakankamai lėšų. Beje, šis faktas neslepiamas nė konkurso sąlygose.

Iš LKF karšligiškų bandymų ką nors pastatyti Nemuno saloje matyti, jog panašiai skulptūrinei kompozicijai paprasčiausiai dar neatėjęs laikas. Juk nesinori, kad dėl Nemuno saloje paskubomis pastatyto ne itin vykusio, tačiau finansinių rėmėjų turėjusio plastinio opuso vėliau tektų metų metus gailėtis, raudonuoti ir teisintis prieš Kauną sugužėjusius Europos krepšinio čempionato svečius.

Komentarai

  1. Tiesa sakant, as ir beskaitydamas sumislijau, jog visos salygos kazkaip tai linksta prie kazko, kas jau yra. Per daug ikyriai badoma uzmauti kazkokius tai remus (tiek kurybines laisves tiek finansines). Galvoju, jog sis reikalas visai sudomintu ir kita, platesne, ziniasklaida.

  2. blefas cia, ne konkursas. negi neaisku – turi jau kazkas nulipdes, kaip sabas deda i kase, kurtis atsoka po rezultatyvaus paso, o chomas laiko tkacenka uz triusiku. dar biski garastas fone matyti su v pirstukais. nu, jei kas norit isgarseti, kaip statistu choras ta papieskit biskeli, papieskit del demokratisko fono.

  3. stebint sio konkurso eiga, panasu, kad skulptura yra jau sukurta, tik reikia prastumti. Po pirmo konkurso (salygos buvo tik federacijos tinklalapyje), paklausus organizatoriu, kodel jie nesikreipe i Lietuvos skulptorius, atsakymas buvo, daugiau negu keistas. Tai ir neaisku ar ta skulprura bus verta Lietuvos krepsinio garbes, jei jau salygos jai atsirasti su tokiais apribojimais.

  4. paradoksas yra tame, kad pastačius realistiska krepsininka su pralipdytais kedačiais butent toks turetu didziausia pasisekima ne tik LT, bet ir visoj Europoj, o nepatenkinti liktu profesionalai… paskutinis sudino projekto pavyzdys yra tas kelias su spalvotom plytelem. neprofesionalus, bet liaudes megstamas juodai. kaip praspresti ta paradoksa? cia primena anegdota, kur vyras galvoja, kokia geriau tureti zmona: ar grazia ir su visais dalintis, ar baisia ir vienam ta šuda kabinti… 😀

  5. Galbūt, galėtų būti šalia žmogaus figūros – stumbras.
    Tik, žinoma, be įsmeigto galvon božnycinio kryžiaus.
    CHA

  6. Su realizmu smarkiai perlenkta.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Evaldas Pauza

ŠIANDIENOS KAREIVĖLIAI: Skulptūrą permąstanti E.Pauzos paroda Kaune

2021 gruodžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien skulptūra priartėjo prie kitų dailės sričių, objekto meno, todėl dažnai sunku ją atskirti. Evaldo Pauzos kuriama skulptūra – figūrinė, primenanti visiškai tradicinę skulptūrą, tačiau

Krepšinio salė Pašilaičiuose

KREPŠINIO TALENTŲ KALVĖ: Vilniuje atidaromas 3 krepšinio aikštelių kompleksas

2021 gruodžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ką tik užbaigė krepšinio arenos statybas. Statinys turėtų patenkinti ne tik gretimos Žemynos progimnazijos mokinių, bet

antanas mončys

VEIDAI IR DVASIOS: Antano Mončio jubiliejui skirta paroda

2021 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Vilniuje atidaroma paroda „Veidai ir dvasios“, kurios pavadinimą padiktavo Antano Mončio (1921‒1993) kūrinių motyvai ir neblėstanti dailininko nostalgija paliktai gimtajai Žemaitijai,

©PILOTAS.LT

GELEŽINIŲ SKRAIDUOLIŲ TRAUKA: Kaune pratęsta fantasmagoriškoji E.Frėjaus paroda

2021 lapkričio 3Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT neseniai aprašė lankytojų ažiotažo sulaukusią Edmundo Frėjaus kūrybos parodą „Gimęs skraidyti“, meistriškai apjungiančią kalvystės ir skulptūros menus. Šią kauniečių gausiai lankomą parodą Kauno modernaus

©PILOTAS.LT

GELEŽYJE ĮKALINTAS POLĖKIS: Nesenstanti metalinė Edmundo Frėjaus mitologija

Praėjus keliolikai metų po Edmundo Frėjaus mirties, Kaune vis dar gyva šio iš Žemaitijos kilusio kalvystės meno virtuozo legenda. Jis it mitinis kalvis, šaltam metalo

Albertas Domereckas

SKULPTŪRA, TAPYBA, GRAFIKA: Architekto Alberto Domerecko paroda Vilniuje

2021 spalio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje atidaroma Alberto Domerecko paroda. 1941 metais gimęs architektas pastaruoju metu yra įnykęs kurti medžio skulptūrą, dekoratyvinę grafiką ir tapybą. Doc. Alberto Domerecko paroda „Skulptūra,

Daina

GIMĘS SKRAIDYTI: Skulptūros mago E.Frėjaus darbų paroda tarpukarinėje „Dainoje“

2021 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Edmundo Frėjaus atminimui skirtų renginių ciklas keliauja per Lietuvą. 2-oji šio metalo skulptūros mago darbų paroda „Gimęs skraidyti“ duris atvers šokio festivalio „Aura“ į Kauno

Juozas Zikaras

JUOZUI ZIKARUI – 140 METŲ: Panevėžio viešbutis pasidabino kūrinių reprodukcijomis

2021 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet minimos 140-osios Juozo Zikaro gimimo metinės. Įprasminant šią progą, „Nevėžio“ viešbučio Panevėžyje fasadas pasidabino svarbiausiomis garsiojo lietuvių skulptoriaus darbų reprodukcijomis. 2021-aisiais, Juozo Zikaro metais

Danas Aleksa

ĮVYKIO VIETA: 4 skulptorių grupinė paroda galerijoje „Arka“

2021 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien galerijoje „Arka“ atidaroma 4 skulptorių – Andriaus Ermino, Nerijaus Ermino, Rimanto Milkinto ir Dano Aleksos – grupinė paroda „Įvykio vieta“. Kiekvieno autoriaus kūryba parodą

Vytautas Tallat-Kelpša

SKULPTŪRA IR TAPYBA: Panevėžyje – V.Tallat-Kelpšos personalinė retrospektyvinė paroda

2021 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta Vytauto Tallat-Kelpšos personalinė retrospektyvinė skulptūros ir tapybos paroda, skirta menininko 65-mečiui. Labiau žinomas kaip didelės apimties skulptūrų autorius, V.Tallat-Kelpša daugiau

Veliuonos madona

VELIUONOS MADONA SUGRĮŽO: Gotikinę skulptūrą nukopijavo 3D būdu

2021 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Į Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią sugrįžo Veliuonos madona. Tai originalios XVI a skulptūros kopija, nuskenuota 3D būdu. Veliuonos madona – viena

Danas Aleksa

SKULPTORIAUS KŪNAS: Menininko D.Aleksos personalinė paroda galerijoje (AV17)

2021 rugpjūčio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija (AV17) pakvietė į tarpdisciplininio menininko Dano Aleksos personalinės parodos „Skulptoriaus kūnas“ atidarymą bei performansą. Objektu čia žada tapti pats skulptūros kūrimo procesas. Rugsėjo 3

Edmundas Frėjus

SUGRĮŽTANTYS PAUKŠČIAI: Edmundo Frėjaus skulptūrų ir piešinių paroda Klaipėdoje

2021 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje duris atveria Edmundo Frėjaus (1949–2009) skulptūrų ir piešinių paroda „Sugrįžtantys paukščiai“. Šia paroda pradedamas autoriaus atminimui skirtų meno renginių ciklas, keliausiantis per visą Lietuvą

Mindaugas Navakas

KAMBARIUOSE IR LAUKE: Mindaugo Navako skulptūros paroda

2021 rugpjūčio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Priešais akliną, tinkuotą plytų sieną prie Radvilų rūmų Vilniuje pastatyta nauja skulptūra – savaitgalį čia atidarytos Mindaugo Navako darbų parodos „Kambariuose ir lauke“ dalis. Skulptorius

Juozas Kėdainis

NUKELS SKULPTŪRĄ: Druskininkai restauruos Juozo Kėdainio „Poilsį“

2021 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Druskininkų savivaldybė planuoja nukelti Gydyklų parke esančią dekoratyvinę skulptūrą „Poilsis“. Pranešama, kad ši, žinomo sovietmečio skulptoriaus Juozo Kėdainio sukurta, skulptūra bus išvežta restauruoti. Beje, J.Kėdainis

gouba_bi_210700_tit_xxx

KULTŪRINIAI BIRŠTONO NARATYVAI: M.Gaubo skulptūra pagrindinėje aikštėje aktualizuoja klausimus

2021 liepos 123 KomentaraiAudrys Karalius

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangos liberalizuoti miesto erdves, suteikiant joms daugiau naratyvumo, neliko be dėmesio. Iniciatyvos įdarbinant kultūrą viešose erdvėse imasi kurortinis Birštonas. # Čiulpti

Petras Cvirka

NEPATOGUS PAVELDAS: Vertinimo taryba spręs paminklo P.Cvirkai ateitį

2021 birželio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Visuomenėje jau kuris laikas keliamas paminklo rašytojui Petrui Cvirkai sostinėje klausimas: kaip jį traktuoti, saugoti ar ne, naikinti kultūros paveldo objekto statusą, ar palikti. Kritika

Donatas Repeika

NYKSTANTI RIBA: Dviejų valandų trukmės Donato Repeikos paroda

2021 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Žemaičių muziejuje „Alka“, Telšiuose tik dviems valandoms atidaroma pirmoji personalinė skulptoriaus Donato Repeikos paroda „Futliarai“. Gegužės 21 dieną 18 – 20 val. Žemaičių muziejaus „Alka“

encantado

DIEVIŠKOJI DIMENSIJA: Brazilai stato Kristaus Išganytojo statulą, didesnę nei Rio

2021 balandžio 26Be komentarųAudrys Karalius

Dieviškasis matmuo domina ir gundo žmoniją per amžių amžius. Vienas iš 7 pasaulio stebuklų – Rodoso kolosas nebeegzistuoja štai jau 2.247 metus, tačiau tapo amžinuoju

Dumplės, D.Aleksa

DABARTINIŲ NUOTAIKŲ ATSPINDYS: 10 skulptūrinių objektų Vilniaus Kūdrų parke

2021 balandžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Kūdrų parke jau greitai bus galima pamatyti galerijos (AV17) organizuojamą parodą „Belaukiant“. 10 skulptūrų ir skulptūrinių objektų čia išeksponuos vieni žinomiausių Lietuvos menininkų. Nuo

N.Poškutė-Jukumienė

VILNIUS 2020: VIII tarptautinė emalio bienalė

2021 kovo 12Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija „Meno Niša“ pakvietė į aštuntosios tarptautinės emalio bienalės „Vilnius 2020“ dalyvių parodą. Parodoje lankytojai galės pamatyti 30-ies menininkų emalio darbus – juvelyrikos, metalo ir

Nuotrauka Almanto Bružo

BALTIŠKOJI KULTŪRA: Nendrinių skulptūrų ekspozicijos Juodkrantėje konkursas

2021 kovo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja tarptautinius skulptorių simpoziumus, kuriuose Gintaro įlankoje, Juodkrantėje sukuriamos nendrinių skulptūrų ekspozicijos ant vandens. Šių metų skulptūrų konkurso dalyviai

Entropija

ENTROPIJA: L.Šiupšinsko ir G.Stašaitytės paroda galerijoje „Arka“

2021 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune gyvenantys ir kuriantys menininkai – skulptorius Lukas Šiupšinskas ir stiklo menininkė Gintarė Stašaitytė – bendradarbiaudami sukūrė skulptūrinių objektų kolekciją pavadinimu „Entropija“. Naujausių darbų ekspozicijoje

Algimantas Šlapikas

DANGŲ RAIŽYS CEPELINAI: Karmėlavos identitetą įtvirtins menu

2021 kovo 1Be komentarųArtūras Karka

Cepelinų sostine pravardžiuojamos Karmėlavos Kauno rajone identitetas nuo šiol bus įtvirtintas ir meninėmis priemonėmis. Taip ką tik nusprendė šiuos seniūnijos bendruomenė kartu su jai pateiktą

Giedraičių mūšis

GIEDRAIČIŲ MŪŠIO GARBEI: Svarbią nepriklausomybės pergalę primins naujas simbolis

2020 lapkričio 237 KomentaraiPILOTAS.LT

Lygiai prieš šimtą metų Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože vyko atkaklios paskutiniosios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Lietuvos laisvę tuomet apgynusio Giedraičių mūšio 100-mečio proga jo vietoje