images_phocagallery_1053_liuta_aren_1106_liuc (3)

APIE KĄ TYLI GUTAUSKO LIŪTAS?//NEPRIKLAUSOMOS PRAŽVALGOS IR KUKLI TIESA

Širdį džiugina Europos krepšinio čempionatui Kaune, Nemuno saloje, dygstanti moderni „Žalgirio“ arena. Ir ypač – šalia jos sumanytas prabangus monumentas Kauno krepšininkų pergalėms. Sujaudino viesulu praūžęs monumento idėjų konkursas, padovanojęs miestui tylintį Liūtą, priekine koja negyvai prispaudusį kamuolį. Du  panašūs (matyt Liūto tėvai) nuo seno stovi prie Karo muziejaus, kur ne vienas kaunietis yra kišęs ranką į bronzinius plėšrūno nasrus, taip demonstruodamas drąsą ir pasiryžimą viskam.

Naujasis krepšinio simbolis sukėlė kritikos audrą ir komentarų bangas. Tačiau nepasiduokime paikoms emocijoms ir pažiūrėkime į reikalą konstruktyviai, iš esmės.

MEŠKOS KLAUSĖ ŽEMAIČIŲ, LIŪTAS – DARVINO

Pradėkime nuo to, kad yra sakančių, kad liūtas neva svetimas Lietuvos klimatui ir kultūrai. Deja, jie neteisūs – naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad po dinozaurų eros dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno ir žvėrių karalius Liūtas. Gyveno, kol jo neišstūmė karingos Žemaitiškos Meškos. Pastarosios buvo mažiau išrankios vietiniam maistui ir atsparesnės pamažu bjūrančiam klimatui.

Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse, paskui išplito visoje LDK teritorijoje. Laikui bėgant stabmeldžiai žemaičiai pamažu rudąsias mitologizavo, pripiešė visokiuose herbuose, netgi įdarbino dvaruose ponų linksmint ir polką šokt.

Žvėrių karalius, korektiškai laikydamasis Darvino evoliucijos taisyklių, pradėjo nykti ir trauktis iš teritorijos. Taigi, šiandieną mūsų krašte tegyvena tik tolimos Liūto giminaitės, greičiausiai antros ar trečios eilės pusseserės, –  lūšys ir katės.

Neabejotina, kad konkursą nugalėjęs T.Gutauskas žinojo apie šiuos istorinius faktus, tačiau gaila, kad turtingus praeities duomenis autorius interpretavo  kiek skubotai, ko pasekoje pagrindiniu herojumi tapo eurosąjunginis Liūtas, nors atidžiau patyrinėjęs šaltinius, autorius prioritetą ko gero būtų atidavęs kitam žvėriui.

TRUMPOS VALSTIETIŠKŲ KREPŠIŲ POPULIZMO KOJOS

Apskritai, šia dėkinga proga verta būtų panagrinėti ir paties sporto karaliaus Lietuvoje (visiems aišku, kad tai jo Didenybė Krepšinis) geneologiją.

Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad krepšinį išrado Dž. Neismitas, pakabinęs krepšius nuo slyvų tam tikrame aukštyje. Tuo labiausiai įsitikinusi Amerika, ypač dėl to, kad pas juos yra NBA ir, kad toje lygoje daugiausiai žaidžia tų, kurių protėviai būtent slyvas ir rinko. Tiems, kas netiki šiuo išpūstu populizmu, yra kita, daug moksliškesnė, versija.

Kaip žinia, Žemaitiškos Meškos buvo supratingas ir gerai dresuojamas gyvūnas, padėdavęs pilių statybose ir svaidydavęs didžiulius akmenis į statomų bokštų viršų neįtikėtinu taiklumu. Plačiau apie lepečkojų indėlį į fortifikacinę architektūrą rašoma Lietuvos architektūros istorijoje.

Kai visos pilys jau buvo pastatytos Žemaitiškos Meškos, kaip Japonijos samurajai, persimetė į kultūros ir menų sritį: buvo mokinamos gimnastikos, šokio, įvairių triukų ir kamuolio valdymo meno – driblingo. Treniruotai Meškai buvo vienas juokas  taikliai sviesti arbūzo dydžio akmenį iš aštuonių metrų atstumo tiesiai į šulinį, pavyzdžiui. Kai pavieniai triukai jau nebestebino lietuviškosios aristokratijos, buvo sugalvotos kelias dienas trunkančios mėtymo varžybos – krepšinis. Paskui atsirado žvaigždžių dienos, tritaškių konkursai, turnyrai dėl statinės medaus ir pan..

TAŠKO NEDĖKIME DAR

Po Žalgirio mūšio, laisvu nuo karo metu, netruko paaiškėti, kad vikrūs žemaičiai, jotvingiai ir prūsai ir patys ne ką prastesni mėtytojai už rudąsias. Bėgo metai, krepšinis evoliucionavo, tobulėjo, patyrė pakilimų ir nuosmukių, buvo draustas Caro, bet…. išgyveno. Galiausiai, kaip žinia, lietuviai vedami Prano Lubino tapo Europos nugalėtojais. Dar vėliau, jau Didžiojo Sabonio laikais, parklupdė CSKA ir visą Sovietų Sąjungą (beje, dėl parklupdymo kažkiek prisidėjo ir profesorius). Po to, kai buvo laimėti praktiškai visi pasaulyje sugalvoti krepšinio medaliai ir prizai, po beveik šimto metų, krepšinio europinis čempionatas ir vėl sugrįžta į savo Tėvynę – Lietuvą.

Šios neeilinės šventės proga, norisi tarti: mielas skulptūrinių-figūrinių kompozicijų Gutauskai, dar kartą pažvelkite savo Benamiui Liūtui į akis, panaršykite po mano bent probėgšmais pažertus istorinius faktus, pakedenkite šlovingą bočių praeitį, nepasiduokite pagundai realizuoti pirmą šovusią mintį. Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…

Komentarai

  1. Kauno herbe vargšui gyvūnui stumbrui prakeikti avinai žydkrikščionys į galvą įsmeigė idiotišką kryžių !

    Žiūrėk, dar gal ir šį koks juodaskvernis pradės krapinti…

  2. „Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…“ – Gera fraze, bet kiek matau apsidaires Vilniuje, tai Gutausko darbai kuryba nekvepia, na o verslo tai tikrai per akis.

  3. Nesutinku su straipsnio autoriaus vienu teiginiu, kad:
    “ Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse.“

    Netinkamą žodį SVEČIĄ – reikia pakeisti į OKUPANTĄ .

  4. Na, sterviškai subtilus tyčiojimasis… Bet pralinksmino

  5. Nesutinku juodai! Liutas su lietuviu turi labai daug bendro. Jis yra: grazus, stiprus, ramus, alkanas, apgaulingai letas, nebijantis jokiu autoritetu, apie save gerai galvojantis, visu privengiamas ir… vis del to nykstantis, kai tuo tarpu visokiu sakalu vis daugeja ir daugeja.

  6. na galėjo bent jau lūšį ar vilką panaudoti o gal net bebrą ar gandrą, tai bent kontekstualu būtų 😀 niekaip nesuprantu ką čia liūtas turi bendro su krepšiniu ar lietuva.. ar lietuvišku mentalitetu 🙂

  7. Tikrai, suplojo pirmą mintį ir gerai. Na ura – ura ura.

  8. tipo meškos būtų geriau?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

©PILOTAS.LT

GELEŽYJE ĮKALINTAS POLĖKIS: Nesenstanti metalinė Edmundo Frėjaus mitologija

Praėjus keliolikai metų po Edmundo Frėjaus mirties, Kaune vis dar gyva šio iš Žemaitijos kilusio kalvystės meno virtuozo legenda. Jis it mitinis kalvis, šaltam metalo

Albertas Domereckas

SKULPTŪRA, TAPYBA, GRAFIKA: Architekto Alberto Domerecko paroda Vilniuje

2021 spalio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje atidaroma Alberto Domerecko paroda. 1941 metais gimęs architektas pastaruoju metu yra įnykęs kurti medžio skulptūrą, dekoratyvinę grafiką ir tapybą. Doc. Alberto Domerecko paroda „Skulptūra,

Daina

GIMĘS SKRAIDYTI: Skulptūros mago E.Frėjaus darbų paroda tarpukarinėje „Dainoje“

2021 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Edmundo Frėjaus atminimui skirtų renginių ciklas keliauja per Lietuvą. 2-oji šio metalo skulptūros mago darbų paroda „Gimęs skraidyti“ duris atvers šokio festivalio „Aura“ į Kauno

Juozas Zikaras

JUOZUI ZIKARUI – 140 METŲ: Panevėžio viešbutis pasidabino kūrinių reprodukcijomis

2021 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet minimos 140-osios Juozo Zikaro gimimo metinės. Įprasminant šią progą, „Nevėžio“ viešbučio Panevėžyje fasadas pasidabino svarbiausiomis garsiojo lietuvių skulptoriaus darbų reprodukcijomis. 2021-aisiais, Juozo Zikaro metais

Danas Aleksa

ĮVYKIO VIETA: 4 skulptorių grupinė paroda galerijoje „Arka“

2021 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien galerijoje „Arka“ atidaroma 4 skulptorių – Andriaus Ermino, Nerijaus Ermino, Rimanto Milkinto ir Dano Aleksos – grupinė paroda „Įvykio vieta“. Kiekvieno autoriaus kūryba parodą

Vytautas Tallat-Kelpša

SKULPTŪRA IR TAPYBA: Panevėžyje – V.Tallat-Kelpšos personalinė retrospektyvinė paroda

2021 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta Vytauto Tallat-Kelpšos personalinė retrospektyvinė skulptūros ir tapybos paroda, skirta menininko 65-mečiui. Labiau žinomas kaip didelės apimties skulptūrų autorius, V.Tallat-Kelpša daugiau

Veliuonos madona

VELIUONOS MADONA SUGRĮŽO: Gotikinę skulptūrą nukopijavo 3D būdu

2021 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Į Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią sugrįžo Veliuonos madona. Tai originalios XVI a skulptūros kopija, nuskenuota 3D būdu. Veliuonos madona – viena

Danas Aleksa

SKULPTORIAUS KŪNAS: Menininko D.Aleksos personalinė paroda galerijoje (AV17)

2021 rugpjūčio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija (AV17) pakvietė į tarpdisciplininio menininko Dano Aleksos personalinės parodos „Skulptoriaus kūnas“ atidarymą bei performansą. Objektu čia žada tapti pats skulptūros kūrimo procesas. Rugsėjo 3

Edmundas Frėjus

SUGRĮŽTANTYS PAUKŠČIAI: Edmundo Frėjaus skulptūrų ir piešinių paroda Klaipėdoje

2021 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje duris atveria Edmundo Frėjaus (1949–2009) skulptūrų ir piešinių paroda „Sugrįžtantys paukščiai“. Šia paroda pradedamas autoriaus atminimui skirtų meno renginių ciklas, keliausiantis per visą Lietuvą

Mindaugas Navakas

KAMBARIUOSE IR LAUKE: Mindaugo Navako skulptūros paroda

2021 rugpjūčio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Priešais akliną, tinkuotą plytų sieną prie Radvilų rūmų Vilniuje pastatyta nauja skulptūra – savaitgalį čia atidarytos Mindaugo Navako darbų parodos „Kambariuose ir lauke“ dalis. Skulptorius

Juozas Kėdainis

NUKELS SKULPTŪRĄ: Druskininkai restauruos Juozo Kėdainio „Poilsį“

2021 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Druskininkų savivaldybė planuoja nukelti Gydyklų parke esančią dekoratyvinę skulptūrą „Poilsis“. Pranešama, kad ši, žinomo sovietmečio skulptoriaus Juozo Kėdainio sukurta, skulptūra bus išvežta restauruoti. Beje, J.Kėdainis

gouba_bi_210700_tit_xxx

KULTŪRINIAI BIRŠTONO NARATYVAI: M.Gaubo skulptūra pagrindinėje aikštėje aktualizuoja klausimus

2021 liepos 123 KomentaraiAudrys Karalius

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangos liberalizuoti miesto erdves, suteikiant joms daugiau naratyvumo, neliko be dėmesio. Iniciatyvos įdarbinant kultūrą viešose erdvėse imasi kurortinis Birštonas. # Čiulpti

Donatas Repeika

NYKSTANTI RIBA: Dviejų valandų trukmės Donato Repeikos paroda

2021 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Žemaičių muziejuje „Alka“, Telšiuose tik dviems valandoms atidaroma pirmoji personalinė skulptoriaus Donato Repeikos paroda „Futliarai“. Gegužės 21 dieną 18 – 20 val. Žemaičių muziejaus „Alka“

encantado

DIEVIŠKOJI DIMENSIJA: Brazilai stato Kristaus Išganytojo statulą, didesnę nei Rio

2021 balandžio 26Be komentarųAudrys Karalius

Dieviškasis matmuo domina ir gundo žmoniją per amžių amžius. Vienas iš 7 pasaulio stebuklų – Rodoso kolosas nebeegzistuoja štai jau 2.247 metus, tačiau tapo amžinuoju

Dumplės, D.Aleksa

DABARTINIŲ NUOTAIKŲ ATSPINDYS: 10 skulptūrinių objektų Vilniaus Kūdrų parke

2021 balandžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Kūdrų parke jau greitai bus galima pamatyti galerijos (AV17) organizuojamą parodą „Belaukiant“. 10 skulptūrų ir skulptūrinių objektų čia išeksponuos vieni žinomiausių Lietuvos menininkų. Nuo

Ledo arena Vilniuje

VILNIAUS LEDO ARENA: Pristatomi pirmieji eskizai

2021 kovo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje projektuojama nauja ledo arena vienu metu galės sutalpinti mažiausiai 950 žiūrovų ir apie 100 sportininkų. Arenos projektą rengia bendrovės „Tiksli forma“ projektuotojai. ĮRENGS VIENINTELĘ

N.Poškutė-Jukumienė

VILNIUS 2020: VIII tarptautinė emalio bienalė

2021 kovo 12Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija „Meno Niša“ pakvietė į aštuntosios tarptautinės emalio bienalės „Vilnius 2020“ dalyvių parodą. Parodoje lankytojai galės pamatyti 30-ies menininkų emalio darbus – juvelyrikos, metalo ir

Nuotrauka Almanto Bružo

BALTIŠKOJI KULTŪRA: Nendrinių skulptūrų ekspozicijos Juodkrantėje konkursas

2021 kovo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja tarptautinius skulptorių simpoziumus, kuriuose Gintaro įlankoje, Juodkrantėje sukuriamos nendrinių skulptūrų ekspozicijos ant vandens. Šių metų skulptūrų konkurso dalyviai

Entropija

ENTROPIJA: L.Šiupšinsko ir G.Stašaitytės paroda galerijoje „Arka“

2021 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune gyvenantys ir kuriantys menininkai – skulptorius Lukas Šiupšinskas ir stiklo menininkė Gintarė Stašaitytė – bendradarbiaudami sukūrė skulptūrinių objektų kolekciją pavadinimu „Entropija“. Naujausių darbų ekspozicijoje

Algimantas Šlapikas

DANGŲ RAIŽYS CEPELINAI: Karmėlavos identitetą įtvirtins menu

2021 kovo 1Be komentarųArtūras Karka

Cepelinų sostine pravardžiuojamos Karmėlavos Kauno rajone identitetas nuo šiol bus įtvirtintas ir meninėmis priemonėmis. Taip ką tik nusprendė šiuos seniūnijos bendruomenė kartu su jai pateiktą

Vilniaus ledo arena

VILNIUS TURĖS DAUGIAU LEDO: Prasideda naujos arenos projektavimo darbai

2021 sausio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Įkandin dviejų aikščių ledo areną jau bebaigiančio statyti Kauno, žiemos sporto bazės stiprinimu suskubo rūpintis ir sostinė, ką tik užsakiusi panašaus dydžio naujos arenos projektavimo

Giedraičių mūšis

GIEDRAIČIŲ MŪŠIO GARBEI: Svarbią nepriklausomybės pergalę primins naujas simbolis

2020 lapkričio 237 KomentaraiPILOTAS.LT

Lygiai prieš šimtą metų Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože vyko atkaklios paskutiniosios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Lietuvos laisvę tuomet apgynusio Giedraičių mūšio 100-mečio proga jo vietoje

Marijampolės daugiafunkcė arena

MARIJAMPOLĖS DAUGIAFUNKCĖ ARENA: Parengti projekto projektiniai pasiūlymai

2020 lapkričio 101 KomentarasPILOTAS.LT

Pernai metais surengtąjį Marijampolės daugiafunkcės arenos architektūros idėjos konkursą laimėjo kolektyvas „Tiksli forma“ su projektu „Sūkurys“. Lapkričio 26 dieną rengiamame viešame pristatyme bus galima susipažinti

Parodos būvis fragmentas. Foto: galerija (AV17)

SKULPTŪROS LAUKE: 10 žinomų kūrėjų ekspozicija Panemunės pilies parke

2020 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies parke veikia grupinė šiuolaikinės skulptūros kūrėjų lauko paroda „Būvis“. Pristatomoje parodoje savo naujausius skulptūrinius objektus eksponuoja dešimt Lietuvoje puikiai žinomų

Rimantas Milkintas

1 MM TURI REIKŠMĖS: Rimanto Milkinto jubiliejinė paroda galerijoje (AV17)

2020 spalio 16Comments offPILOTAS.LT

Galerijoje (AV17) atidaroma skulptoriaus Rimanto Milkinto jubiliejinė paroda „1 mm turi reikšmės“. Parodos atidarymo metu taip pat bus pristatomas naujai išleistas ilgametės R.Milkinto kūrybos katalogas,