APIE KĄ TYLI GUTAUSKO LIŪTAS?//NEPRIKLAUSOMOS PRAŽVALGOS IR KUKLI TIESA

Širdį džiugina Europos krepšinio čempionatui Kaune, Nemuno saloje, dygstanti moderni „Žalgirio“ arena. Ir ypač – šalia jos sumanytas prabangus monumentas Kauno krepšininkų pergalėms. Sujaudino viesulu praūžęs monumento idėjų konkursas, padovanojęs miestui tylintį Liūtą, priekine koja negyvai prispaudusį kamuolį. Du  panašūs (matyt Liūto tėvai) nuo seno stovi prie Karo muziejaus, kur ne vienas kaunietis yra kišęs ranką į bronzinius plėšrūno nasrus, taip demonstruodamas drąsą ir pasiryžimą viskam.

Naujasis krepšinio simbolis sukėlė kritikos audrą ir komentarų bangas. Tačiau nepasiduokime paikoms emocijoms ir pažiūrėkime į reikalą konstruktyviai, iš esmės.

MEŠKOS KLAUSĖ ŽEMAIČIŲ, LIŪTAS – DARVINO

Pradėkime nuo to, kad yra sakančių, kad liūtas neva svetimas Lietuvos klimatui ir kultūrai. Deja, jie neteisūs – naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad po dinozaurų eros dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno ir žvėrių karalius Liūtas. Gyveno, kol jo neišstūmė karingos Žemaitiškos Meškos. Pastarosios buvo mažiau išrankios vietiniam maistui ir atsparesnės pamažu bjūrančiam klimatui.

Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse, paskui išplito visoje LDK teritorijoje. Laikui bėgant stabmeldžiai žemaičiai pamažu rudąsias mitologizavo, pripiešė visokiuose herbuose, netgi įdarbino dvaruose ponų linksmint ir polką šokt.

Žvėrių karalius, korektiškai laikydamasis Darvino evoliucijos taisyklių, pradėjo nykti ir trauktis iš teritorijos. Taigi, šiandieną mūsų krašte tegyvena tik tolimos Liūto giminaitės, greičiausiai antros ar trečios eilės pusseserės, –  lūšys ir katės.

Neabejotina, kad konkursą nugalėjęs T.Gutauskas žinojo apie šiuos istorinius faktus, tačiau gaila, kad turtingus praeities duomenis autorius interpretavo  kiek skubotai, ko pasekoje pagrindiniu herojumi tapo eurosąjunginis Liūtas, nors atidžiau patyrinėjęs šaltinius, autorius prioritetą ko gero būtų atidavęs kitam žvėriui.

TRUMPOS VALSTIETIŠKŲ KREPŠIŲ POPULIZMO KOJOS

Apskritai, šia dėkinga proga verta būtų panagrinėti ir paties sporto karaliaus Lietuvoje (visiems aišku, kad tai jo Didenybė Krepšinis) geneologiją.

Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad krepšinį išrado Dž. Neismitas, pakabinęs krepšius nuo slyvų tam tikrame aukštyje. Tuo labiausiai įsitikinusi Amerika, ypač dėl to, kad pas juos yra NBA ir, kad toje lygoje daugiausiai žaidžia tų, kurių protėviai būtent slyvas ir rinko. Tiems, kas netiki šiuo išpūstu populizmu, yra kita, daug moksliškesnė, versija.

Kaip žinia, Žemaitiškos Meškos buvo supratingas ir gerai dresuojamas gyvūnas, padėdavęs pilių statybose ir svaidydavęs didžiulius akmenis į statomų bokštų viršų neįtikėtinu taiklumu. Plačiau apie lepečkojų indėlį į fortifikacinę architektūrą rašoma Lietuvos architektūros istorijoje.

Kai visos pilys jau buvo pastatytos Žemaitiškos Meškos, kaip Japonijos samurajai, persimetė į kultūros ir menų sritį: buvo mokinamos gimnastikos, šokio, įvairių triukų ir kamuolio valdymo meno – driblingo. Treniruotai Meškai buvo vienas juokas  taikliai sviesti arbūzo dydžio akmenį iš aštuonių metrų atstumo tiesiai į šulinį, pavyzdžiui. Kai pavieniai triukai jau nebestebino lietuviškosios aristokratijos, buvo sugalvotos kelias dienas trunkančios mėtymo varžybos – krepšinis. Paskui atsirado žvaigždžių dienos, tritaškių konkursai, turnyrai dėl statinės medaus ir pan..

TAŠKO NEDĖKIME DAR

Po Žalgirio mūšio, laisvu nuo karo metu, netruko paaiškėti, kad vikrūs žemaičiai, jotvingiai ir prūsai ir patys ne ką prastesni mėtytojai už rudąsias. Bėgo metai, krepšinis evoliucionavo, tobulėjo, patyrė pakilimų ir nuosmukių, buvo draustas Caro, bet…. išgyveno. Galiausiai, kaip žinia, lietuviai vedami Prano Lubino tapo Europos nugalėtojais. Dar vėliau, jau Didžiojo Sabonio laikais, parklupdė CSKA ir visą Sovietų Sąjungą (beje, dėl parklupdymo kažkiek prisidėjo ir profesorius). Po to, kai buvo laimėti praktiškai visi pasaulyje sugalvoti krepšinio medaliai ir prizai, po beveik šimto metų, krepšinio europinis čempionatas ir vėl sugrįžta į savo Tėvynę – Lietuvą.

Šios neeilinės šventės proga, norisi tarti: mielas skulptūrinių-figūrinių kompozicijų Gutauskai, dar kartą pažvelkite savo Benamiui Liūtui į akis, panaršykite po mano bent probėgšmais pažertus istorinius faktus, pakedenkite šlovingą bočių praeitį, nepasiduokite pagundai realizuoti pirmą šovusią mintį. Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…