images_phocagallery_1053_liuta_aren_1106_liuc (3)

APIE KĄ TYLI GUTAUSKO LIŪTAS?//NEPRIKLAUSOMOS PRAŽVALGOS IR KUKLI TIESA

Širdį džiugina Europos krepšinio čempionatui Kaune, Nemuno saloje, dygstanti moderni „Žalgirio“ arena. Ir ypač – šalia jos sumanytas prabangus monumentas Kauno krepšininkų pergalėms. Sujaudino viesulu praūžęs monumento idėjų konkursas, padovanojęs miestui tylintį Liūtą, priekine koja negyvai prispaudusį kamuolį. Du  panašūs (matyt Liūto tėvai) nuo seno stovi prie Karo muziejaus, kur ne vienas kaunietis yra kišęs ranką į bronzinius plėšrūno nasrus, taip demonstruodamas drąsą ir pasiryžimą viskam.

Naujasis krepšinio simbolis sukėlė kritikos audrą ir komentarų bangas. Tačiau nepasiduokime paikoms emocijoms ir pažiūrėkime į reikalą konstruktyviai, iš esmės.

MEŠKOS KLAUSĖ ŽEMAIČIŲ, LIŪTAS – DARVINO

Pradėkime nuo to, kad yra sakančių, kad liūtas neva svetimas Lietuvos klimatui ir kultūrai. Deja, jie neteisūs – naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad po dinozaurų eros dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno ir žvėrių karalius Liūtas. Gyveno, kol jo neišstūmė karingos Žemaitiškos Meškos. Pastarosios buvo mažiau išrankios vietiniam maistui ir atsparesnės pamažu bjūrančiam klimatui.

Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse, paskui išplito visoje LDK teritorijoje. Laikui bėgant stabmeldžiai žemaičiai pamažu rudąsias mitologizavo, pripiešė visokiuose herbuose, netgi įdarbino dvaruose ponų linksmint ir polką šokt.

Žvėrių karalius, korektiškai laikydamasis Darvino evoliucijos taisyklių, pradėjo nykti ir trauktis iš teritorijos. Taigi, šiandieną mūsų krašte tegyvena tik tolimos Liūto giminaitės, greičiausiai antros ar trečios eilės pusseserės, –  lūšys ir katės.

Neabejotina, kad konkursą nugalėjęs T.Gutauskas žinojo apie šiuos istorinius faktus, tačiau gaila, kad turtingus praeities duomenis autorius interpretavo  kiek skubotai, ko pasekoje pagrindiniu herojumi tapo eurosąjunginis Liūtas, nors atidžiau patyrinėjęs šaltinius, autorius prioritetą ko gero būtų atidavęs kitam žvėriui.

TRUMPOS VALSTIETIŠKŲ KREPŠIŲ POPULIZMO KOJOS

Apskritai, šia dėkinga proga verta būtų panagrinėti ir paties sporto karaliaus Lietuvoje (visiems aišku, kad tai jo Didenybė Krepšinis) geneologiją.

Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad krepšinį išrado Dž. Neismitas, pakabinęs krepšius nuo slyvų tam tikrame aukštyje. Tuo labiausiai įsitikinusi Amerika, ypač dėl to, kad pas juos yra NBA ir, kad toje lygoje daugiausiai žaidžia tų, kurių protėviai būtent slyvas ir rinko. Tiems, kas netiki šiuo išpūstu populizmu, yra kita, daug moksliškesnė, versija.

Kaip žinia, Žemaitiškos Meškos buvo supratingas ir gerai dresuojamas gyvūnas, padėdavęs pilių statybose ir svaidydavęs didžiulius akmenis į statomų bokštų viršų neįtikėtinu taiklumu. Plačiau apie lepečkojų indėlį į fortifikacinę architektūrą rašoma Lietuvos architektūros istorijoje.

Kai visos pilys jau buvo pastatytos Žemaitiškos Meškos, kaip Japonijos samurajai, persimetė į kultūros ir menų sritį: buvo mokinamos gimnastikos, šokio, įvairių triukų ir kamuolio valdymo meno – driblingo. Treniruotai Meškai buvo vienas juokas  taikliai sviesti arbūzo dydžio akmenį iš aštuonių metrų atstumo tiesiai į šulinį, pavyzdžiui. Kai pavieniai triukai jau nebestebino lietuviškosios aristokratijos, buvo sugalvotos kelias dienas trunkančios mėtymo varžybos – krepšinis. Paskui atsirado žvaigždžių dienos, tritaškių konkursai, turnyrai dėl statinės medaus ir pan..

TAŠKO NEDĖKIME DAR

Po Žalgirio mūšio, laisvu nuo karo metu, netruko paaiškėti, kad vikrūs žemaičiai, jotvingiai ir prūsai ir patys ne ką prastesni mėtytojai už rudąsias. Bėgo metai, krepšinis evoliucionavo, tobulėjo, patyrė pakilimų ir nuosmukių, buvo draustas Caro, bet…. išgyveno. Galiausiai, kaip žinia, lietuviai vedami Prano Lubino tapo Europos nugalėtojais. Dar vėliau, jau Didžiojo Sabonio laikais, parklupdė CSKA ir visą Sovietų Sąjungą (beje, dėl parklupdymo kažkiek prisidėjo ir profesorius). Po to, kai buvo laimėti praktiškai visi pasaulyje sugalvoti krepšinio medaliai ir prizai, po beveik šimto metų, krepšinio europinis čempionatas ir vėl sugrįžta į savo Tėvynę – Lietuvą.

Šios neeilinės šventės proga, norisi tarti: mielas skulptūrinių-figūrinių kompozicijų Gutauskai, dar kartą pažvelkite savo Benamiui Liūtui į akis, panaršykite po mano bent probėgšmais pažertus istorinius faktus, pakedenkite šlovingą bočių praeitį, nepasiduokite pagundai realizuoti pirmą šovusią mintį. Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…

Komentarai

  1. Kauno herbe vargšui gyvūnui stumbrui prakeikti avinai žydkrikščionys į galvą įsmeigė idiotišką kryžių !

    Žiūrėk, dar gal ir šį koks juodaskvernis pradės krapinti…

  2. „Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…“ – Gera fraze, bet kiek matau apsidaires Vilniuje, tai Gutausko darbai kuryba nekvepia, na o verslo tai tikrai per akis.

  3. Nesutinku su straipsnio autoriaus vienu teiginiu, kad:
    “ Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse.“

    Netinkamą žodį SVEČIĄ – reikia pakeisti į OKUPANTĄ .

  4. Na, sterviškai subtilus tyčiojimasis… Bet pralinksmino

  5. Nesutinku juodai! Liutas su lietuviu turi labai daug bendro. Jis yra: grazus, stiprus, ramus, alkanas, apgaulingai letas, nebijantis jokiu autoritetu, apie save gerai galvojantis, visu privengiamas ir… vis del to nykstantis, kai tuo tarpu visokiu sakalu vis daugeja ir daugeja.

  6. na galėjo bent jau lūšį ar vilką panaudoti o gal net bebrą ar gandrą, tai bent kontekstualu būtų 😀 niekaip nesuprantu ką čia liūtas turi bendro su krepšiniu ar lietuva.. ar lietuvišku mentalitetu 🙂

  7. Tikrai, suplojo pirmą mintį ir gerai. Na ura – ura ura.

  8. tipo meškos būtų geriau?

Susije straipsniai

„Per ilga naktis“, M.Šnipaitė, 2024 m.

PER ILGA NAKTIS: Liublianoje atidaryta skulptorės Marijos Šnipaitės paroda

2024 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Galerijoje „Ravnikar“, Liublianoje atidaryta lietuvių skulptorės, tarpdisciplininio meno atstovės Marijos Šnipaitės paroda „Per ilga naktis“. Marija Šnipaitė – jaunosios kartos lietuvių menininkė, kurianti išskirtinio pobūdžio

arena_pn_081100_e03_bra

INVESTICINIAI PLANAI PANEVĖŽYJE: Kurs socialines dirbtuves ir modernizuos areną

2024 kovo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžys planuoja įgyvendinti kelis naujus investicinius projektus. Numatoma sutvarkyti Aukštaitijos sostinės centre esančias pasirinktas patalpas ir jas pritaikyti socialinėms dirbtuvėms bei atnaujinti ir modernizuoti „Kalnapilio“

Wolves

„WOLVES“ STATYS TRENIRUOČIŲ CENTRĄ: Arenoje sutilps per 1.200 žiūrovų

2024 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus krepšinio klubas „Wolves“ prie sostinės oro uosto plečiamame verslo centre, „AeroCity“ miestelyje statys naują treniruočių centrą su 1.200 žiūrovų sale. Planuojama, jog pastarasis pradės

Rūta Meilutytė Antazavėje

PAGERBĖ RŪTĄ: Šviesių žmonių parkelyje – ikoniška R.Meilutytės figūra

2023 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Antazavės dvaro pašonėje Mariaus Luckos iniciatyva kuriamas Šviesių žmonių parkelis ką tik pasipildė dar viena išraiškinga skulptūra. Nuo šiol jame galima pamatyti ir vienos garsiausių

Tauragės daugiafunkcinė arena

IŠ KETVIRTOJO KARTO: Šiemet prasidės Tauragės multifunkcinės arenos statybos

2023 rugpjūčio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Tauragėje pagaliau pajudės multifunkcinės arenos reikalai – pagaliau pasirašyta statybų sutartis. Darbus pradėti planuojama jau šiais metais. Tauragės sporto ir pramogų arenos statybų konkursas įvyko

„Rataa“, R.Inčirauskas, 2011 m.

BRONZOS AMŽIUS: Mažosios skulptūrinės formos paroda Klaipėdoje

2023 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje atidaroma mažosios skulptūrinės formos paroda „Bronzos amžius“, kurioje dalyvauja 15 autorių. Parodoje autorius ir suvokėjas yra laisvi savam

Mindaugas Junčys

PRISISTATYS NIUJORKE: Meno mugėje „Volta“ – Mindaugo Junčio skulptūros

2023 gegužės 11Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptoriaus Mindaugo Junčio kūryba pristatoma Niujorko meno mugėje „Volta“. Menininkas savo darbais kvestionuoja grožio, kičo, populiariosios kultūros bei tradicijos sąvokas. Tai metaforos, atskleidžiančios nūdienos visuomenės besikeičiančių

Romualdas Požerskis

BEPROTIŠKOS SKULPTŪROS: R.Požerskio fotoparoda VDU centriniuose rūmuose

2023 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) centriniuose rūmuose eksponuojama žinomo fotografo Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“. DIDŽIAUSIAS ALTERNATYVAUS MENO REIŠKINYS PASAULYJE Kasmetinis festivalis „Degantis žmogus“,

Algis Kasparavičius

ATSITIKTINIAI PRISIMINIMAI: Algio Kasparavičiaus skulptūros paroda Tauragėje

2023 kovo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Tauragėje atidaroma skulptoriaus Algio Kasparavičiaus personalinė paroda „Atsitiktiniai prisiminimai“. Menininkui būdingas filosofinės ir daugiasluoksnės kūrybos plėtojimas, kurios centre dažnai atsiduria vidinio žmogaus pasaulio, šiuolaikines visuomenės ir

Mykolas Sauka

ŠVENTASIS NAIVUMAS: M.Saukos medžio drožinių instaliacija „Vaikų kambarys“

2022 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ prieš 6 metus gigantiškų betoninių figūrų parodą surengęs skulptorius Mykolas Sauka sugrįžta į „nusikaltimo“ vietą, tačiau jau su visai

Neringos vartai

ORIGINALĄ PAKEIS KOPIJA: Neringoje nukėlė pasitikusią skulptūrinę kompoziciją

2022 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijoje neseniai nukelta skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“, net pusę amžiaus pasitikusi visus į ją įvažiuojančius. Įsimintiną skulptūrą iš medinių „burių“ su vėtrungėmis turės pakeisti

Leonas Strioga

SKULPTŪROS ŠVIESULYS: Obelynės sodybos parke atidaryta L.Striogos lauko galerija

2022 gruodžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šį spalį, eidamas 93-ečius metus, pasaulį paliko vienas didžiausių Lietuvos skulptūros šviesulių – Leonas Strioga. Susipažinti su šio išskirtinio talento bei savito pajautimo menininko vienais

Vladas Urbanavičius

PLIENO JUNGINIAI: Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda galerijoje (AV17)

2022 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien galerijoje (AV17) bus atidaryta skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda „Plieno junginiai“. Monumentaliose, kone erdvėje neišsitenkančiose skulptūrose atsiskleidžia itin didelis kūrėjo dėmesys naudojamoms medžiagoms, subtili

Vingrių skveras

VINGRIŲ SKVERO EKSPOZICIJA: 7 šiuolaikinės MO muziejaus skulptūros

2022 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Naujai įrengiamas Vingrių skveras taps šiuolaikinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi. MO muziejaus kaimynystėje jau anksčiau pradėta ekspozicija bus pratęsta ir pasivaikščiojimo take prie istorinio

Juozas Zikaras

ŽURNALAS „BALTAS KAMBARYS“: Zikaro modernizmas O.Daugelio bibliotekoje

2022 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į 7-tojo kūrybinės klasės žurnalo „Baltas kambarys“ numerio rubrikos „Čiurlionio portfelis“ pristatymą Osvaldo Daugelio bibliotekoje. O portfelyje šį

Andrius Erminas

BERLYNO MENO SAVAITĖ: Prisistato 3 lietuvių šiuolaikiniai skulptoriai

2022 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija (AV17) Berlyne vykstančioje meno mugėje POSITIONS pristato 3 lietuvių menininkus. Tai yra vienas iš svarbiausių meno renginių Vokietijoje, vykstantis Berlyno meno savaitės metu, suburiantis

Juozas Lebednykas

NEPALIAUJAMI KŪRYBINIAI IEŠKOJIMAI: J.Lebednyko kūrinių paroda Panevėžyje

2022 rugsėjo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma Juozo Lebednyko kūrinių paroda. Galerijos pagrindinėje parodų erdvėje ir Keramikos paviljone eksponuojami menininko bronzos liejiniai, akmens formų ir keraminės kompozicijos,

Dolomitas

DOLOMITO PRAKALBINIMAS: Skulptorių plenero pristatymas Petrašiūnų karjere

2022 rugpjūčio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pakruojo pašonėje esančiuose dolomito karjeruose baigiasi skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Baigiamajame renginyje šiandien čia bus pristatytos 7 akmens menininkų sukurtos skulptūros, vyks Pakruojo šventės „Iki

Aloyzas Toleikis

SURADO NAUJAS ERDVES: Šiauliai perkels skulptūras „Gulinti mergaitė“ ir „Dubysa“

2022 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimus dėl dviejų skulptūrų perkėlimo į rekonstruotas ar šiuo metu atnaujinamas miesto viešąsias erdves. Naujos vietos surastos skulptorių Birutės Kasperavičienės ir Aloyzo

Dumplės

NAUJAS ISTORIJOS ŽENKLAS: Vilnius įsigijo D.Aleksos skulptūrą „Dumplės“

2022 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptūra „Dumplės“ žada tapti nauju Vilniaus autobusų parko teritorijos istorijos ženklu. Miestas ją įsigijo už 9.500 eurų… Dano Aleksos skulptūra „Dumplės“, pernai eksponuota sostinės Kūdrų

Perkūnas

DEKORATYVINĖ SKULPTŪRA KAUNE: Tado Bujanausko iliustracijų paroda

2022 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune atidaroma Tado Bujanausko kurtų iliustracijų paroda „Dekoratyvinė skulptūra Kaune“. Šiuo iliustracijų ciklu menininkas siekia priminti apie laiko ir žmonių užmirštas skulptūras Kaune. Liepos

„Nihil novi“, A.Kasparavičius, 2015-2022 M. Foto: (AV17) galerijos.

ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINIS MENAS: Vilniaus rotušės fasade – skulptūros ir instaliacijos

2022 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

(AV17) galerija, tęsdama tradiciją pristatyti šiuolaikinę skulptūrą netradicinėse miesto erdvėse, nuo šio mėnesio organizuoja pusę metų truksiantį projektą, kurio metu Vilniaus rotušės fasade bus eksponuojamos

Skraidantis cepelinas

PAKABINO MIESTO SIMBOLĮ: Karmėlavoje į dangų pakilo milžiniškas cepelinas

2022 liepos 52 KomentaraiPILOTAS.LT

Menininkai Algimantas Šlapikas ir Serge‘as Eckeras Kauno rajono Karmėlavos miestelio viešąją erdvę ką tik papildė „Skraidančiu cepelinu“. Cepelinų sostine pravardžiuojamo Kauno rajono miestelio identitetas nuo

Snow Arena

PARDUODAMA „SNOW ARENA“: Druskininkų savivaldybė paskelbė viešą aukcioną

2022 gegužės 10Be komentarųPILOTAS.LT

Druskininkų savivaldybė paskelbė uždaros slidinėjimo trasos „Snow Arena“ ir jai priskirto valstybinės žemės sklypo – pardavimo aukcioną. Prieš dešimtmetį pradėjusią veikti „Snow Areną“ mėgsta profesionalūs

Evaldas Pauza

ŽALIAKALNIO KALNAS: Skulptoriaus E.Pauzos personalinė paroda Kaune

2022 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Tęsdama Kauno meno mokyklos 100-mečiui skirtų parodų ciklą, Kauno kolegijos Menų akademija rengia skulptoriaus Evaldo Pauzos personalinę parodą „Kalnas“. Parodoje eksponuojami pastarųjų dviejų dešimtmečių konceptualiosios skulptūros