ORANŽINĖS TRADICIJOS EKSPORTAS://KAUNIEČIAI PROJEKTUOJA ARENĄ KIJEVUI

Kauno Nemuno saloje pastatyta „Žalgirio“ arena (arch. E.Miliūno studija su architektu A.Bubliu) neretai pavadinama viena geriausių Rytų ir Vidurio Europoje. Taip mano ir kijeviečiai, kurie Kauno architektus neseniai pasikvietė, kad šie suprojektuotų dar didesnę areną Ukrainos sostinėje. Architekto E.Miliūno kolektyvas (konstruktorius A.Ražaitis) dabar intensyviai eskizuoja 20.000 vietų areną, kuri turėtų būti pagrindinė šios šalies uždaroji sporto arena bei tapti 2015 metų Europos vyrų krepšinio čempionato epicentru.

UKRAINIEČIAI PLANUOJA 5 NAUJAS ARENAS

Ukraina suskubo ruoštis Europos vyrų krepšinio čempionatui, kuris šioje šalyje numatytas jau po 3 metų. Tam reikės atlikti nemažai „namų darbų“, nes tarptautiniam krepšiniui tinkančių salių infrastruktūra Ukrainoje kol kas išvystyta menkai bei yra smarkiai pasenusi. Ir tai nenuostabu, nes ukrainiečiai futbolą myli žymiai labiau nei kitas komandines sporto šakas.

Taigi, čia ukrainiečiai, atrodo, pasiryžę eiti mūsų pramintais takais. Panašiai, kaip 2011 metų Europos krepšinio čempionatui arenas skubėjusi pasistatyti Lietuva, Ukraina per 3 metus numato pasistatyti bent 4 ar 5 naujas arenas. PILOTAS.LT žiniomis, jos daugiausia privačia iniciatyva matuojamos Kijeve, Voroneže, Lvove, Dnepropetrovske, Odesoje.

Privataus verslo iniciatyva planuojama ir naujoji Kijevo arena. Mat Ukrainos sostinė iki šiol tenkinasi dar 1960 metais pastatytais apie 9.000 vietų sporto rūmais, kuriuose žaidžia Kijevo krepšinio klubas „Budivelnik“, ledo ritulio komandos, vyksta pop žvaigždžių koncertai. Vis dėlto šie sovietmečiu statyti sporto rūmai nebeatitinka Kijevo poreikio, nei funkciškai, nei reprezentacine prasme.

APIE ARCHITEKTŪRĄ ATVIRAUTI NELINKĘ

Naująją Kijevo areną projektuojantis architektas Aurimas Ramanauskas PILOTUI.LT sakė, kad vietos nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Devision Entertainment“ Ukrainos sostinės pietinėje dalyje jau turi prekybos miestelį su viešbučiu, kuriam reikia traukos objekto. Iš pradžių buvo galvojama apie kelių tūkstančių koncertų salę, tačiau vėliau norai bei pats objektas gerokai išsipūtė. Ukrainiečių nekilnojamojo turto plėtros kompanijai architekto E.Miliūno vadovaujamas kolektyvas šiuo metu eskizuoja net apie 20.000 tūkstančių žiūrovų talpinančią universalią areną, kuri turėtų būti didžiausia šalyje. manoma, kad ji galės sėkmingai funkcionuoti ir po krepšinio čempionato – bus pritaikyta koncertams, įvairiems šou, sporto varžyboms. „Struktūriškai arena bus panaši į Kauno „Žalgirio“, tačiau bus šiek tiek didesnė, aukštesnė“, – sakė architektas A.Ramanauskas.

Apie planuojamo statinio architektūrą kauniečiai kol kas atvirauti nelinkę, tačiau prasitarė, kad galvojama apie „švarią“ arenos formą – apvalią ar šiek tiek ovališką. Manoma, kad arenos statyba kartu su infrastruktūros įrengimu atsieis 70 – 90 mln. JAV dolerių (apie 187 – 240 mln. litų).

ARENA IŠKILS TRANSPORTO MAZGO VIDURYJE

Beje, kol kas apie Europos vyrų krepšinio čempionato finalinį etapą kol kas svajoja ne vien Kijevas, bet ir kiti miestai. Vis dėlto viršyti 20.000 žiūrovų ribą jiems, ko gero, bus sunku.

Architektas A.Ramanauskas PILOTUI.LT sakė, kad naujosios Kijevo arenos techninį projektą turi pabaigti sausį. Derinti projektą bei projektuoti lauko inžineriją bei gaisrinę dalį kauniečiams pagelbės viena vietos architektūros firma. Prie projekto šiek tiek žada prisidėti ir Kijevas, kurio vyriausiasis architektas kartu su kitais suinteresuotais ukrainiečiais neseniai asmeniškai susipažino Kauno „Žalgirio“ arena. Klabama, kad svečiai liko patenkinti.

Kijevo arena, skirtingai nei kaunietiškoji, numatyta miesto pakraštyje, gana sudėtingame, tačiau svarbiame 3,37 ha ploto sklype – trijų susikertančių svarbių vietos transporto arterijų transporto mazge. Pasak A.Ramanausko, sklypą ketinama dar padidinti perplanuojant esamą transporto tinklą.

LIETUVIAI TAMPA PAVYZDŽIU KITIEMS

Eiti priekyje, tai ne tik reiškia didesnį pavojų nei vilktis iš paskos, bet ir suteikia tam tikrų privalumų. Nepriklausomybės keliu anksčiau ir ryžtingiau pasukusi Lietuva kai kurioms posovietinėms šalims jau tapo pavyzdžiu ar net tam tikru langu į Vakarus. Tai atsispindi ir architektūroje – pastaraisiais metais Lietuvių architektais vis dažniau pasitikima ne vien Rusijoje ar Baltarusijoje, bet ir Ukrainoje, Gruzijoje ar net Kazachstane.

E.Miliūno studijos architektai jau įsitikino, kad dirbant avangarde įgyta patirtis labai praverčia. Modernių universaliųjų arenų pastaraisiais metais prisistačiusi ir amerikietišką arenų projektavimo patirtį perėmusi (daugiausia dėka architekto A.Bublio) Lietuva tapo pavyzdžiu ne vien kaip reikia organizuoti krepšinio renginius, bet ir įšoko į priekinį Europos sporto arenų statybos ešeloną. Pas mus jau atvažiuojama, tyrinėjama, mokomasi.

ORANŽINIŲ STATYBŲ PATIRTIES TURIME NUO 1939-ŲJŲ

Jei kijeviečiams pavyks įgyvendinti sumanymą pasistatyti didžiausią Ukrainos sporto ir pramogų areną, architekto E.Miliūno studijos kolektyvas, ko gero, bus pirmuoju, kuris Europos krepšinio čempionato finalams suprojektavo 2 įspūdingo dydžio (Kauno „Žalgirio“ arena talpina 17.500 žiūrovų) arenas.

Europos krepšinio čempionatui besirengiančius ukrainiečius vis labiau spaudžia laikas, todėl jie svarsto galimybes įsigyti ir jau pastatytų arenų projektus. PILOTAS.LT duomenimis, jie jau domėjosi ir Šiaulių sporto arena. Beje, patirties projektuoti bei statyti sporto hales specialiai krepšinio čempionatams mes turime dar nuo 1937-ųjų… Oranžinės tradicijos tęsiasi.