Demokratija

SAVAIME GERAI NEBŪNA: Demokratija baigiasi, ne sprogimu, o inkštimu

2018-08-09
Donatas Puslys

„Šitaip ir baigias pasaulis / Ne sprogimu – inkštimu“, – savo eilėraštyje „Tuščiaviduriai žmonės“ rašė Thomasas Stearnsas Eliotas. Kiek perfrazuotos šios eilės tinka ir apibendrinti Harvardo universiteto profesorių Steveno Levitsky’o ir Danielio Ziblatto knygą „Kaip miršta demokratijos“.

Anot jų, demokratijos žlugimas dažniausiai yra įsivaizduojamas kaip sprogimas – karinis perversmas, pilietinis karas ar kitas politinę areną sudrebinantis reiškinys. Tačiau ne ką rečiau, o gal net ir dažniau demokratijos žlunga tyliai – demokratiškai išrinktiems politikams tyliai demontuojant demokratinės santvarkos pamatus, dažnai netgi viską atliekant procedūriškai teisingai.
Akivaizdu, kad parašyti šią knygą Harvardo profesorius paskatino Donaldo Trumpo triumfas JAV prezidento rinkimuose. Būtent šis įvykis suteikė postūmį patiems amerikiečiams ieškoti atsakymo į klausimą, kokie gi tektoniniai pokyčiai vyksta jų politinėje sistemoje ir ar ilgą laiką demokratijos vėliavneše buvusi valstybė susitvarkys su autoritarizmo gundymais.
Tačiau S.Levitsky’o ir D.Ziblatto knyga aktuali ne tik tiems, kurie domisi šiandiene Amerika. „Kaip miršta demokratijos“ gali būti įdomi ir tiems, kuriuos domina platesnio masto lyginamoji analizė, atskleidžianti demokratijos žlugimo priežastis skirtingose pasaulio valstybėse nuo fašistinės Italijos iki Alberto Fujimorio triumfo Peru, nuo Adolfo Hitlerio iškilimo Vokietijoje iki Hugo Chavezo bolivarinės revoliucijos Venesueloje.
Taip pat ši knyga yra ir svarbi bei reikalinga tiems, kurie nori susidaryti analitinį instrumentarijų, leidžiantį savarankiškai analizuoti demokratijos būklę skirtingose valstybėse – kad ir Lietuvoje.

SĄLYGOS IR APLINKYBĖS DEMOKRATIJOS VEIKIMUI

Kaip pažymi knygos autoriai, kai baronas de Montesqieu 1748 metais rašė savo įžymųjį traktatą „Apie įstatymų dvasią“, jis tikėjo, kad autoritarinėms užmačioms pažaboti užteks vien tik mechaninės politinių institucijų architektūros.
Tariant paprasčiau, problemos sprendinys jam buvo politinė inžinerija, kaip sukurti veiksmingą stabdžių ir atsvarų sistemą, kuri užkirstų kelią įsigalėti ne tik vienai kuriai politinei institucijai, bet ir pažabotų autoritarinių užmačių turinčius veikėjus.
Jei prisimintume garsiąją lordo Actono tezę apie tai, kad galia yra linkusi sugadinti žmogų, o absoliuti valdžia jį sugadina visiškai, tai Montesqieu politinė inžinerija buvo kuriama kaip atsvara žmogiškajam netobulumui.
Geriau imtis atsargumo priemonių, o ne vaikantis utopijos atsidurti kalėjimo vienutėje.
Jei sutiktume su prielaida, kad viskas tėra tik mechanika, tai tuomet viskas būtų paprasta, nes, norėdami ir pas save sukurti puikiai funkcionuojančią demokratiją, galėtume tiesiog nukopijuoti praktikoje įvairius išbandymus jau atlaikiusios demokratinės valstybės konstituciją.
Tačiau to negana, akcentuoja S.Levitsky ir D.Ziblattas, nes demokratijos kokybę lemia ne tik rašytinės taisyklės, bet ir nerašytos normos.
Istorikės Marci Shore knygoje „Pelenų skonis“, pasakojančioje apie transformacijos iš komunizmo į liberaliąją demokratiją elitą, vienas disidentas problemą apibūdina taip: „Turime popierinę demokratinę sistemą, tačiau neturime demokratinių žmonių.“ Kitaip sakant, demokratija, kaip ji išdėstyta popieriuje, neatitinka žmonių politinio veikimo įpročių.

ABIPUSĖ TOLERANCIJA IR INSTITUCINIS SUSILAIKYMAS

Kokios nerašytos normos yra svarbiausios, kai kalbame apie demokratijos kokybę? Knygos „Kaip miršta demokratijos“ autoriai išskiria dvi svarbiausias – abipusė tolerancija ir institucinis susilaikymas.
„Abipusė tolerancija kalba apie idėją, kad tol, kol tavo konkurentai žaidžia pagal konstitucines taisykles, mes sutinkame, jog jie turi lygią teisę egzistuoti, konkuruoti dėl valdžios ir valdyti. Mes galime su jais nesutikti ar net jų smarkiai nemėgti, tačiau vis dėlto juos priimame kaip legitimius“, – rašo autoriai.
Visa tai yra labai svarbu turint omenyje populizmo iššūkį, kai autoritarines nuostatas puoselėjantys politikai skelbiasi vieninteliai atstovaujantys tautai ir taip siekiantys delegimitzuoti savo oponentus kaip išdavikus, penktąją koloną, antivalstybininkus ir pan. Taigi, abipusė tolerancija reiškia pliuralizmo pripažinimą.
Su abipuse tolerancija glaudžiai yra susijusi antroji norma – institucinis susivaldymas. „Susivaldymas reiškia ‘kantrią savikontolę, apsiribojimą ir toleranciją”, – rašo S.Levitsky ir D.Ziblattas.
Kitaip tariant, nors demokratinėje santvarkoje ir yra kovojama dėl pergalės bei galimybės valdyti, tačiau kovos tikslas yra ne kartą ir visiems laikams sunaikinti savo oponentus, o užtikrinti demokratinio proceso tęstinumą tiek kalbant apie formalių taisyklių funkcionavimą, tiek apie nerašytas paprotines normas.
Pastarosios pavyzdžiu gali būti JAV prezidentų apsiribojimas dviem kadencijomis, nors iki pat XX amžiaus vidurio tokio reikalavimo oficialiai nebuvo. Susivaldymas reiškia ir suvokimą, kad demokratiniame procese tavo oponentas vienu klausimu – gali būti rytojaus sąjungininkas kitu klausimu, todėl yra verta puoselėti abipusiškumo normas, užuot siekus poliarizuoti sistemą.

KAIP AUTORITARĄ ATPAŽINTI IŠ ANKSTO?

Visiška priešingybė abipusei tolerancijai ir instituciniam susivaldymui yra pastanga pasinaudoti demokratinėmis procedūromis tam, kad būtų sunaikinta pati demokratija.
„Daugelis valdžios pastangų sugriauti demokratiją yra „legalios“ ta prasme, kad yra patvirtintos įstatymų leidėjų ar priimtos teismų. Šios pastangos netgi gali būti pristatytos kaip pastangos pagerinti demokratiją – padaryti teismų sistemą efektyvesnę, kovoti su korupcija ar apvalyti rinkiminį procesą“, – rašo Harvardo mokslininkai.
Savo knygoje jie siūlo indikatorius, kurie leistų atpažinti autoritarinių tendencijų turinčius politinius lyderius dar prieš jiems pradedant savo ardomąją veiklą.

Anot S.Levitsky‘o ir D.Ziblatto, siekdami atpažinti autoritarus, mes turime klausti, ar jie savo veiksmais arba žodžiais atmeta demokratines žaidimo taisykles; ar neigia savo oponentų legitimumą; ar toleruoja arba net skatina smurtą; ar išsako savo pasiryžimą apriboti savo oponentų, įskaitant žiniasklaidą, pilietines teises.
Sunerimti verta, jeigu bent vienas atsakymas į klausimą yra „taip“.

OPONENTŲ IZOLIAVIMAS, “BENDRADARBIAVIMAS” SU DRAUGAIS

Kalbėdami apie autoritarizmo įsigalėjimą, autoriai pateikia analogiją su futbolo rungtynėmis: „Kad konsoliduotų galią, potencialūs autoritarai privalo kontroliuoti teisėjus, iš priešininkų komandos pašalinti bent vieną kitą geriausią jų žaidėją ir perrašyti žaidimo taisykles taip, kad šios įtvirtintų jų pranašumą.“
Į autoritarizmą linkę politikai nebūtinai gali siekti pašalinti jiems nepalankius teisėjus. Kartais žymiai paprasčiau padidinti teisėjų skaičių ir užpildyti jį savo lojalistais.
Būtent taip nutiko Vengrijoje, kur Viktoro Orbano vyriausybė padidino Konstitucinio teismo teisėjų skaičių nuo 8 iki 15 ir pakeitė teisėjų skyrimo taisykles taip, kad Fidesz partija galėtų į postus paskirti norimus teisėjus. Konstitucinio ar Aukščiausiojo teismo neutralizavimas autoritarui reiškia išsivadavimą iš to, ką jis suvokia ne kaip būtiną demokratinio proceso sandą, o kaip tramdomuosius marškinius.
Kalbant apie opoziciją, autoritarui vėlgi nėra būtina užtildyti visų jam prieštaraujančių balsų. Pakanka to, kad būtų nupirkti, įbauginti ar kitaip, net ir pasitelkiant teisinę sistemą, sutramdyti visi, kurie yra pajėgūs mesti realų politinį iššūkį.
Likusi opozicija netgi gali būti naudinga kaip Potiomkino kaimas, demonstruojamas kritikams siekiant paneigti jų nuogąstavimus apie demokratijos mirtį.
Prisiminkime Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2000 metų susitikimą su turtingiausiais Rusijos oligarchais, kuriems buvo leista suprasti, kad jiems nebus trukdoma „kalti pinigus“ su sąlyga, jei šie laikysis atokiai nuo politikos. Michailas Chodorkovskis, kuris perspėjimui nepakluso, netrukus tapo parodomąja auka parodant, kas laukia tų, kurie nuspręstų sekti jo pėdomis.
Panašiai nupirkti, įbauginti ar tiesiog pašalinti siekiama ir kultūrinį elitą bei žiniasklaidą.
Bendradarbiauk ir pasipelnysi, jei nebendradarbiauji, tai bent nesikišk, o jei kišiesi, tai rasime būdų tave diskredituoti ar net suieškosime straipsnį, kurį galėtume pripaišyti.
Kaip rašo knygos „Kaip miršta demokratijos“ autoriai, visas šis autoritarizmo įtvirtinimo procesas gali būti įvykdytas ir formaliai nepažeidžiant jokių procedūrų ir taisyklių.
Be to, situacija šiuo atveju yra pavojinga ir dėl to, kad demokratijos erozija vyksta per ilgą laiko tarpą, o paprastiems piliečiams dažnai sunku susidaryti visuminį paveikslą, nes jie mato tik pavienius ir kartais, rodos, visiškai nepavojingus poslinkius.

JEIGU NE INKŠTI, TAI KĄ DARYTI?

Tad kas gi darytina, kad demokratija, perfrazuojant T.S.Eliotą, nesibaigtų tik inkštimu? D.Ziblattas ir S.Levitsky pabrėžia, kad ilgą laiką bent jau JAV politinėje arenoje partijos elitas buvo tas galutinis filtras, galėjęs atmesti potencialius demokratijos griovėjus, nors dalis jų visuomenėje turėjo tikrai nemenką populiarumą.
Filtruojant kandidatus partijai gali kilti dilema, ką rinktis – pergalę šiandien ar demokratijos stabilumą. Taip, šie dalykai gali eiti kartu.
Visgi demokratinio elito branda yra pamatuojama ryžtu iškelti politinės sistemos stabilumo interesą aukščiau troškimo žūtbūt įgyti galią net ir demokratijos ateities sąskaita. 
Knygos autoriai pabrėžia, kad, susidūrus su politiniais lyderiais, kurie yra linkę į autoritarizmą, opozicijai gali kilti pagunda imti veikti tokiais pačiais metodais. Tačiau tai yra klaida, kurią ne kartą yra padarę ir Donaldui Trumpui besipriešinantys demokratai.
Išdegintos žemės taktika, kai daroma prielaida viskas arba nieko, anot D.Ziblatto ir S.Levitsky‘o, yra prasta ne tik todėl, kad nuo opozicijos atbaido nuosaikius piliečius, ne tik todėl, kad suteikia vyriausybei pateisinimą izoliuoti opoziciją, tačiau visų pirma todėl, kad čia demokratinio proceso tęstinumas atsiduria antraplaniame vaidmenyje.
Veikdama kaip ir oponentas, opozicija su juo supanašėja ir opus išlieka klausimas, ar net ir jos pergalės atveju bus galima kalbėti ne tik apie išsaugotas procedūrines demokratijos taisykles, bet ir nerašytas normas, kurios nepraktikuojamos paprasčiausiai nyksta. Harvardo mokslininkai akcentuoja, kad esminė kovos su autoritarais pamoka yra ši – jei tik egzistuoja instituciniai kanalai, opozicijos grupės turėtų mėginti pasinaudoti būtent jais.

DEMOKRATIJOS NORMŲ PRAKTIKAVIMAS BŪTINAS TARP PILIEČIŲ

Kitas svarbus dalykas, jei kalbame apie aštrią visuomenės poliarizaciją ir autoritarinio lyderio pastangas ją išnaudoti savęs įtvirtinimui, svarbus tampa veikimas siekiant tą poliarizaciją peržengti.
Jei to nepavyksta padaryti arba viskas nevyksta taip greitai, tai be galo svarbus yra skirtingų ideologinių stovyklų lyderių pasirengimas bendradarbiauti siekiant sušvelninti šią poliarizaciją bendradarbiavimu ir kompromiso paieškomis.
Čia svarbus yra klausimas, kieno interesą partijos ir jų lyderiai iškelia į pirmą vietą – bendrojo gėrio ar savo asmeninį.
Bendrojo intereso iškėlimas siekiant išsaugoti demokratiją gali reikalauti nemažų aukų tiek kalbant apie galimą dalies turtingų donorų nusigręžimą, jei yra leidžiamas ne tik valstybinis partijų finansavimas, tiek laukiant tam tikrų įtakingų medijų, kurstančių poliarizaciją, nepakantumo.
Vis dėlto esminis klausimas čia vėlgi yra tas pats – kas yra svarbiau ir kuo esame pasiryžę rizikuoti tam, kad išsaugotume demokratiją?
Vis dėlto svarbiausia knygos pamoka, man regis, yra skirta mums visiems. „Joks politinis lyderis vienas negali užbaigti demokratijos. Joks politinis lyderis vienas jos taip pat ir neišgelbės. Demokratija yra bendras reikalas. Jos likimas priklauso nuo mūsų visų“, – rašo knygos „Kaip miršta demokratijos“ autoriai.
Man regis, būtent piliečiai, kiekvienas iš mūsų, yra labiausiai atsakingi už tai, kad gyvuotų ir būtų praktikuojamos nerašytos demokratijos normos – pagarba pliuralizmui, pakantumas, noras atsiverti, o ne užsisklęsti vieniems nuo kitų.
Visa tai jokiu būdu nereikalauja išsižadėti savo politinių nuostatų ir visiems tapti kaip viena. Visa tai tiesiog reikalauja sutarti dėl bendrų taisyklių, kuriomis remdamiesi galėtume priimti politinius sprendimus suvokdami, kad tas, kas šiandien yra daugumoje, ryt gali būti mažumoje, ir įsisąmoninant, jog bendradarbiavimo ir kompromiso paieškų alternatyva yra Carlo Schmitto politiškumo sampratos „draugas/priešas“ įsigalėjimas šalies viduje.
Publikuojama Bernardinai.LT  sutikus.
Foto: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. „Bendradarbiauk ir pasipelnysi, jei nebendradarbiauji, tai bent nesikišk, o jei kišiesi, tai rasime būdų tave diskredituoti ar net suieškosime straipsnį, kurį galėtume pripaišyti. “ dabartiniu karbauskiu-matijoshaiku veiklos kvintesencija

    • Senos kolūkių pirmininkų taisyklės. Būk lojalus, tai leisiu pasivogt iš kolūkio reguliariai. Ir veikia. Reiškia, sovietinis mentalitetas dar gyvas stipriai.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

Vilkaviškio laikrodis

BENDRUOMENĖS MEDIS: Laikrodis vainikavo Vilkaviškio stoties kompoziciją

2021 lapkričio 173 KomentaraiAlmantas Bružas

Vilkaviškyje ką tik pastatytas 9 metrų aukščio stilizuoto medžio formos laikrodis jau skaičiuoja paskutines rudens savaites. Naujasis šiuolaikinio dizaino urbanistinis akcentas užbaigė Suvalkijos miesto autobusų

Donald Brun

BALSUOJANTI TAUTA: Šveicarų plakatų paroda

2021 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo Gegužės 28 dienos Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje lankytojų lauks paroda „Balsuojanti tauta – tautos balsas. Šveicarų balsavimo plakatai nuo 1918 m. iki šių

Kauno ąžuolynas

KAUNIEČIAI ĄŽUOLYNO ASFALTAVIMĄ SKUNDŽIA TEISMUI: Parkingą Vydūno alėjoje reikalauja atšaukti

2021 kovo 125 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno visuomenės elitas, šokiruotas miesto savivaldybės bravūrišku sumanymu dalį Ąžuolyno parko paversti milžinišku parkingu, pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams skundą, kuriuo reikalaujama panaikinti

Kauno ąžuolynas

KAUNIEČIAI SUKILO PRIEŠ MYLMERĄ: Brutaliam parkingui ne vieta istoriniame Ąžuolyne

2021 vasario 105 KomentaraiAudrys Karalius

2021-ųjų vasario 2-oji neabejotinai pateks į Kauno istoriją, kaip miesto savivaldybės ciniškos politikos ir miestiečių sukilimo diena. Kauniečius papiktino paviršutiniška, trumparegiška ir visvaldiška miesto valdžios

Linkuvos dvaro parkas

ATVERS VISUOMENĖS POREIKIAMS: Kauno Linkuvos dvaro parką žada rekreacijai

2021 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas ketina sutvarkyti šeimininkų apleistą Linkuvos dvaro parko teritoriją. Šiam tikslui įgyvendinti Kauno savivaldybės administracija inicijuoja sprendimo projektą, kuriam vasario pradžioje dar turės pritarti miesto

Statybų įstatymo pakeitimai

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Statybos įstatymo pakeitimai blogina architektūros padėtį

2019 gegužės 223 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmai ministerijai ką tik pateikė pastabas ir siūlymus dėl planuojamų Statybos įstatymo ir Architektūros įstatymo pakeitimų. Dalį jų Rūmai vertina itin kritiškai. 2

infostatyba

STATYBŲ DUOMENYS – VIEŠAI: Dokumentai prieinami kiekvienam gyventojui

2019 balandžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informacinėje sistemoje „Infostatyba“ viešai skelbia savivaldybių administracijų išduotų statybą leidžiančių dokumentų duomenis, prie prašymų išduoti statybos leidimus statytojų

Kūrybinės dirbtuvės Klaipėdoje

ALTERNATYVA PRIEMIESČIŲ DRIEKAI: Klaipėdoje įvyko kūrybinės dirbtuvės

2019 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, surengė kūrybines dirbtuves, į kurias įtraukė miesto visuomenę, architektūros bendruomenę ir nekilnojamojo turto plėtotojus.

Antistiklainiai

VISUOMENĖ IR MIESTAS: Pokalbis su architektu-ekspertu Jonu Jakaičiu

2018 spalio 162 KomentaraiPILOTAS.LT

Architektas-ekspertas prof. Jonas Jakaitis Vilniuje, Architektūros fondo paskaitoje diskutuos apie visuomenės aktyvumo miesto erdvinio formavimo procese problemą. Renginys nemokamas. Spalio 18 dieną (ketvirtadienį) 20 val.

Medžių gynėjai

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARĖ: Kauno medžių gynėjai yra teisūs

2018 spalio 118 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gavo rimtą pamoką – Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutarė, kad visuomenės atstovai, gynę viešą interesą ir kovoję prieš masinį dendrocidą Kauno mieste

Demokratija

SAVAIME GERAI NEBŪNA: Demokratija baigiasi, ne sprogimu, o inkštimu

2018 rugpjūčio 92 KomentaraiDonatas Puslys

„Šitaip ir baigias pasaulis / Ne sprogimu – inkštimu“, – savo eilėraštyje „Tuščiaviduriai žmonės“ rašė Thomasas Stearnsas Eliotas. Kiek perfrazuotos šios eilės tinka ir apibendrinti

Novotelis

VIEŠUMO SVARBA: Skelbiama diskusija dėl projektų derinimo su visuomene

2018 balandžio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai parengtame STR projekte siūloma išplėsti sąrašą visuomenei svarbių statinių, kurių projektiniai pasiūlymai būtų derinami su visuomene. Atsižvelgdami į tai, Lietuvos architektų rūmai inicijuoja viešą

VDU Mokslo ir studijų daugiafunkcs centras

KOVOS UŽ MINTIES LAISVĘ: VDU steigia demokratijos plėtros tyrimų centrą

2017 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) atidaromas akademiko Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Vandenilinės bombos išradėjas politinis disidentas A.Sacharovas vertinamas kaip vienas drąsiausių sovietų režimo kritikų,

Medžių genocidas

IŠBANDYMAS DEMOKRATIJAI: Teismas stoja į medkirčių pusę

2017 spalio 204 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei Centre, Panemunėje ir kituose rajonuose iškirtus šimtus medžių, mieste kilo protestų ir piketų banga, kurioje dalyvavo žinomi žmonės, menininkai ir eiliniai miestiečiai. Rugpjūčio

spekt_kn_170100_e01_xxx

MŪSŲ DEMOKRATIJOS PAVYZDYS: Dokumentinio spektaklio apie Kazį Grinių pristatymas

2017 sausio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Praėjus 2016-iems, Kaziui Griniui skirtiems metams, bei ruošiantis Lietuvos šimtmečio renginiams, siekiama atsigręžti į vieną demokratiškiausių Lietuvos prezidentų, priminti visuomenei apie didelį jo įnašą Lietuvos

images_pulsas_foto_4531_vilni_110300_e01_bra

VILNIUS RODO PAVYZDĮ://VISUOMENINĖ MIESTO PLANAVIMO KOMISIJA IMASI INICIATYVOS

Vilniaus miesto savivaldybėje visuomenei bus pristatytas miesto bendrojo plano keitimas. Šis pristatymas bei pati iniciatyva – rezultatas ką tik sukurtos Visuomeninės miesto planavimo komisijos, kuri

images_straipsniu_foto_1131_purvini sokiai

LIETUVOS NESUVAIDINSI//AR MUMS PATINKA, KAIP JIEMS PATINKA, KAS MUMS PATINKA

Lietuva jau kelios savaitės uoliai šokdina Austriją, grąžinusią Rusijai sulaikytą sausio 13-osios žudynių dirigentą M.Golovatovą, dėl nepakankamo euro-solidarumo ir nepagarbos Lietuvos išsivadavimo aukoms. Užsienio reikalų

images_straipsniu_foto_867_ministrasE

KARAS DĖL 50%//PAVELDO VISUOMENININKAI NEPAKLŪSTA KULTŪROS MINISTRUI

Dar kaip reikiant nenudžiūvus rašalui nuo Kultūros ministro įsakymo, nurodančio, kad Kultūros paveldo departamentui sudarant komisijas, tarybas ar darbo grupes, ne mažiau kaip pusę narių