Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, surengė kūrybines dirbtuves, į kurias įtraukė miesto visuomenę, architektūros bendruomenę ir nekilnojamojo turto plėtotojus. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos jose siūlė vizijas, o nekilnojamojo turto plėtotojai kalbėjo apie problematiką bei teikė pasiūlymus. Šiuos dirbtuvių rezultatus žadama toliau naudoti tiek planavime, tiek ir kaip pagalbinę viešinimo medžiagą.
ANALIZUOTA APIE 560 HA TERITORIJA
Analizuojama rytinės Klaipėdos miesto dalis – apie 560 ha teritorija tarp Tauralaukio, magistralinio kelio A13, Paupių bei Dangės upės. Teritorijos turimos savybės – turtingi gamtiniai ištekliai, istorinio paveldo „inkliuzai“ bei patogi vieta miesto centro atžvilgiu – puiki perspektyva tvaraus miesto rajono plėtrai. Tačiau kokybišką miesto plėtrą šiuo metu riboja susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trūkumas bei miesto plėtrai nepritaikyta žemės sklypų struktūra. Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Dangės kranto buvo nulemti reljefo – platus Dangės upės slėnis, pelkėti smėlingi dirvožemiai ir upės potvynių režimas bei miesto raidos dinamikos. Iki Antrojo pasaulinio karo susiformavusi radialinė centrinės miesto dalies struktūra bei linijinė Smeltės gyvenvietės struktūra palei besivystantį uostą ir pramonę Kuršių marių pakrantėje po Antrojo pasaulinio karo generaliniais miesto planais buvo performuota į linijinę struktūrą, nusidriekusią į pietus nuo istorinės miesto dalies. Šis virsmas nulėmė rytinės Klaipėdos dalies ir Dangės upės slėnio vaidmens sumažėjimą iki tol dominavusį istorinio miesto raidoje. Šiuo metu prasidėjusi neišvengiamai rytinės Klaipėdos urbanizacijai stinga koordinuotos plėtros, todėl planuojami atskiri sklypai neformuojant darnios urbanistinės struktūros su rišlia susisiekimo bei inžinerinių tinklų sistema, socialine bei rekreacine infrastruktūra, kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis erdvėmis.
ĮTRAUKĖ MIESTO BENDRUOMENĘ IR ARCHITEKTUS
Ši naujos plėtros rytinė miesto dalis gali būti vieta, kurioje būtų pasiūlyti būstai skirtingus poreikius ir pajamas turintiems miestiečiams. Taip pat ir kokybiški aplinkos bei susisiekimo ir socialinės infrastruktūros sprendimai, kurie lemtų investicijų atsparumą ir teritorijos ilgaamžiškumą. Pradedamas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės (B teritorijos) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas – viena iš priemonių galinčių struktūruoti šią plėtrą, numatant darnią susisiekimo sistemą, formuosiančią šios miesto dalies urbanistinį karkasą bei kuriančią trūkstamas jungtis su esamais šiaurinės Klaipėdos kvartalais bei viešosiomis erdvėmis. Siekiant kokybiškai vystyti teritoriją būtina numatyti ne vien susisiekimo sistemos, tačiau ir būsimo užstatymo parametrus, jo charakterį.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija surengtos Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuvės suteikė galimybę miesto bendruomenei, architektams ir architektūros studentams prisidėti prie tolesnės teritorijos plėtros siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas – supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.
DIRBTUVĖS VYKO DVIEM SESIJOMIS
Kūrybinės dirbtuvės vyko dviem sesijomis. Pirmos sesijos metu architektai ir architektūros studentai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros dėstytojais (dr. D.Dijokienė, dr. M.Cirtautas, M.Žekonytė) rengė galimus teritorijos plėtros scenarijus. Po to vykusios antrosios sesijos metu visuomenės atstovai susipažino su galimomis vystymo vizijomis. Diskusijos bei kūrybinės sesijos metu išsakė savo nuomonę ir siūlymus dėl tolimesnės teritorijos plėtros. Abiejų sesijų rezultatai ir išvados buvo pristatyti pernai metų lapkritį Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame renginyje. Taip pat parengta ekspozicija ir skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantys apibendrintus kūrybinių dirbtuvių dalyvių pasiūlymus, planavimo eskizus, rezultatus ir išvadas.
Apibendrinus visas pasiūlytas idėjas, kūrybinių dirbtuvių dalyviai parengė tris urbanistines koncepcijas, kurios perteikia potencialias teritorijos urbanistinio formavimo kryptis.
Antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje dalyvavo suinteresuotos visuomenės atstovai, teritorijos plėtotojai ir miesto architektai.
Įvertinus diskusijos su visuomene metu išsakytus teiginius bei pateiktus atsakymus matoma, jog teritoriją vystant svarbus prioritetas teikiamas upės pakrančių įveiklinimui, jas pritaikant rekreacinei veiklai. Teritorija matoma kaip nauja dinamiška miesto dalis su dominuojančia skirtingos užstatymo tipologijos gyvenamąja funkcija, turinti unikalų charakterį (istorinių dvarelių įprasminimo prioritetas) ir kintančią architektūrą, taip pat turinti savo kultūrinius ir socialinius centrus – švietimo (aukštas prioritetas), gydymo, laisvalaikio, kultūros įstaigas. Diskusijos metu buvo išgrynintos pagrindinės probleminių klausimų grupės – susisiekimo, rekreacinė, inžinerinė, socialinė infrastruktūra bei urbanistinė plėtra.
IR IŠŠŪKIS, IR GALIMYBĖ
Menkai išvystyta teritorijos infrastruktūra yra tiek iššūkis, tiek ir galimybė. Planuojant bei įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros sprendinius, teritorija gali tapti itin patrauklia alternatyva priemiesčių driekai. Manoma, kad įvykusių dirbtuvių metu surinkti pasiūlymai padės kokybiškiau suplanuoti teritoriją. Skatinantis veiksnys yra ir teigiamas visuomenės požiūris bei rodomas interesas į darnaus judumo principų taikymą, plėtojant teritorijos infrastruktūrą.
Klaipėdoje įvykusių kūrybinių dirbtuvių pasiūlymai, rezultatai ir išvados išsamiai pristatomos skaitmeniniame leidinyje . Turintys pasiūlymų dėl rengiamo specialiojo plano, juos dar gali teikti el. paštu: planavimas@klaipeda.lt, nurodant motyvus ir pasiūlymo teikėją.
Parengta pagal Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros (VGTU AF UK) ir Gerdos Antanaitytės informaciją.
Nuotrauka: LASKAO.
Pav.: 3 urbanistinės koncepcijos
