KARAS DĖL 50%//PAVELDO VISUOMENININKAI NEPAKLŪSTA KULTŪROS MINISTRUI

Dar kaip reikiant nenudžiūvus rašalui nuo Kultūros ministro įsakymo, nurodančio, kad Kultūros paveldo departamentui sudarant komisijas, tarybas ar darbo grupes, ne mažiau kaip pusę narių turi sudaryti atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ir įpareigojančio KPD direktorę Dianą Varnaitę pagal naujus nuostatus iš naujo sudaryti Patariamąsias visuomenines kultūros paveldo komisijas (PVKPKPKPDPKMKTP) prie Kauno ir Klaipėdos KPD teritorinių padalinių, kai kilo maištas pačiose komisijose.

Klaipėdiečiai netgi pareiškė nepasitikėjimą Kultūros ministru A.Gelūnu „už bandymus nušalinti paveldo išsaugojimu suinteresuotą visuomenę“ nuo paveldo klausimų ir išplatino aukščiausioms valstybės institucijoms atvirą laišką „Dėl manipuliavimo visuomene“.

ATVIRAME LAIŠKE – GRIEŽTA KRITIKA MINISTRUI

Laiške pabrėžiama, kad „esamos sudėties patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos buvo suformuotos gavus kultūros paveldo išlikimu suinteresuotų ir aktyviai šio siekio įgyvendinime veikusių nevyriausybinių organizacijų pritarimą. Visuomeninės organizacijos palankiai vertino Lietuvos Kultūros ministerijos padalinio, Kultūros paveldo departamento, iniciatyvą bandyti valstybėje kultūros paveldo išsaugojimo srityje susikaupusias bei toliau besikaupiančias problemas spręsti pasitelkiant į nevyriausybines organizacijas susibūrusius aktyvius Lietuvos Respublikos piliečius. Tai būtų padėję skatinti pilietinės iniciatyvos raišką.“ Klaipėdiečių PVKPKPKPDPKMKTP komisijos laiške konstatuojama, „kad LR kultūros ministerija vienašališkai nutraukia produktyvų bendradarbiavimą su kultūros paveldo išlikimu besirūpinančiomis, jau ilgą laiką šioje srityje dirbančiomis ir patirtį sukaupusiomis visuomeninėmis organizacijomis.“

SPECIALISTAI KALTINAMI NESĄŽININGUMU

Savo Atvirame laiške Klaipėdos PVKPKPKPDPKMKTP komisijos nariai „perspėja Lietuvos visuomenę apie minėto LR Kultūros ministro įsakymo potencialiai galimus neigiamus padarinius Lietuvos kultūros paveldo likimui. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu veikiančios tvarkos sąlygomis didžiąją Įsakyme minimų ekspertų dalį suformuoti galima iš architektų, archeologų, restauratorių. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šių profesijų Lietuvoje veikia kaip integralios bendruomenės ir yra labiausiai suinteresuotos statybų užsakymais.“ Tai pat tegiama, kad paveldo srityje dirbantys specialistai dažnai „atsiduria po savininkų spaudimu. Įsikišimu į kompleksinius paveldo objektus yra suinteresuotos ir su politikais susijusios statybinės bei įvairių investicijų interesų grupės, kurios taip pat spaudžia ypač architektus, kad būtų įgyvendinti ne esamo kultūros paveldo vertingąsias savybes pabrėžiantys, bet investavimą maksimaliai atlyginantys projektai“.

Klaipėdiečiai paveldo entuziastai teigia, kad dėl minėto Kultūros ministro įsakymo „mato didžiulį pavojų valstybės istorinės, kultūrinės atminties, tapatumo išlikimui“, todėl, ignoruodami ministro įsakymą, „įpareigoja Komisiją toliau tęsti veiklą vadovaujantis anksčiau patvirtintais nuostatais“.

Be to, iš Kultūros ministerijos pareikalauta imtis „iniciatyvos peržiūrėti ekspertų formavimo, jų kompetencijų apibrėžimo, sprendimų priėmimo tvarką.“ Siūloma, „jei išaiškėtų kultūros paveldo verčių mažinimo, pažeidimo atvejų – tokius ekspertus nedelsiant nušalinti nuo šio darbo. Paaiškėjus, kad tokia veikla buvo vykdyta sąmoningai, atimti eksperto licenciją visam laikui.“

KULTŪROS MINISTRAS: AKCENTUOJAME PROFESIONALUMĄ

Kaip žinia, minėtos PVKPKPKPDPKMKTP komisijos atlieka KPD teritorinių padalinių konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant kultūros paveldo apsaugos klausimus bei problemas. Tačiau kategoriškas ir griežtas Kultūros ministerijos ir atestuotų paveldo specialistų bei architektų atžvilgiu Atviro laiško tonas leidžia manyti, kad pačios komisijos nariai priskiria sau ženkliai didesnę kompetenciją. Sunkiai suprantamas ir „nespecialistų“ nenoras dalintis patariamosiose komisijose 50% vietų su „specialistais“, a priori priskiriant šiems „grupinę atsakomybę“.

Kultūros ministras A.Gelūnas sakė portalui PILOTAS.LT, kad šis žingsnis buvo būtinas, siekiant „didesnio efektyvumo, sprendžiant paveldo klausimus ir mažinant mitinginių debatų bei nepagrįsto romantizmo dalį paveldo srityje, apskritai“.  Jis teigė, kad „blaškymosi nebus“ ir Kultūros ministerija ir ateityje „akcentuos profesionalumą, kaip būtiną sąvybę nacionalinės kultūros pažangai“ bei konstruktyvų dialogą tiek su visuomene, tiek su specialistais.