PRIPAŽINO KOMPETENCIJĄ: Architektų rūmai veiks ir urbanistikoje, ir teritorijų planavime

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino Lietuvos architektų rūmų (LAR) skundą ir panaikino ankstesnę Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuri nepagrįstai siaurino Rūmų kompetenciją. Tuo pačiu neapskundžiamai pripažinta LAR kompetencija ne vien architektūrinėje, bet ir urbanistinėje bei teritorijų planavimo veikloje.

KOMPETENCIJA APIMA NE VIEN ARCHITEKTŪROS SRITĮ
PILOTAS.LT anksčiau jau rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neįsigilino į architektūros sąvokos turinį ir susiaurino iki fizinių aplinkos parametrų, todėl LAR jo nutartį planavo apskųsti. Ką tik paskelbta, jog LVAT atskirąjį skundą tenkino.
Nutartimi VAAT buvo nutraukęs bylą dėl Vilniaus m. savivaldybės bendrojo plano nuostatos teisėtumo ir susiaurinęs LAR kompetencijos ribas. LVAT šią nutartį panaikino ir administracinę bylą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo.
LVAT nutartyje teigiama, jog VAAT nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turi teisę ginti tik su architektūra susijusius santykius, kadangi vien iš Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų pareiškėjo funkcijų akivaizdu, jog jo kompetencija apima ne tik architektūros sritį, bet ir urbanistinę bei teritorijų planavimo veiklą. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl yra naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš esmės. Nutartis neskundžiama.
SIEKIA APSAUGOTI NUO YDINGOS PRAKTIKOS
LAR, įgyvendindami įstatyminę pareigą atstovauti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, VAAT prašė ištirti, ar 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punktas atitinka Teritorijų planavimo įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą ir juose įtvirtintus teisinės valstybės principus.
5 punktas numato, jog teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai. Taigi, pagal šią nuostatą savivaldybės taryba gali savarankiškai, nevykdant planavimo procedūrų, priimti sprendimus, leidžiančius nesilaikyti Bendrojo plano reikalavimų. Abejodama šios nuostatos teisėtumu ir siekdama užkirsti kelią tokios praktikos plitimui, LAR taryba nutarė kreiptis į teismą.
ATLAISVINO KELIĄ GINTI VIEŠĄJĮ INTERESĄ
Panaikintame VAAT sprendime buvo teigiama, kad LAR neturi kompetencijos skųsti Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatos. Esą rūmai pareiškime nepateikė argumentų, kaip minėtas punktas pažeidžia architektūros ar su ja susijusius interesus. Pasak teismo, šis punktas pats savaime nereguliuoja teisinių santykių architektūros srityje, t. y. šiame punkte nėra reglamentuojami klausimai, susiję su funkciniu, erdviniu ir vizualiai suvokiamu meniniu statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimu.
LAR atskiruoju skundu kreipėsi į LVAT teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino rūmų kompetenciją ir taip užkirto kelią efektyviam viešojo intereso gynimui. Kaip jau minėta, LVAT rūmų skundą patenkino, taigi, šį kelią – atlaisvino.
Parengta pagal Lietuvos architektų rūmų ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT