Kultūros ministerija ką tik patvirtino Architektūros ir dizaino plėtros gaires. Tai bene pirmas ministerijos žingsnis į sritis, kurių politikos iki šiol ji paprasčiausia neturėjo. Taip pat ženklas, jog tiek dizainas, tiek architektūra pagaliau bus pradėtos suvokti kaip meno sritys ir gal net pagaliau sulauks valdžios dėmesio.
PARENGTOS PAGAL DOKUMENTACIJAS
Kultūros ministras Šarūnas Birutis patvirtino Architektūros ir dizaino plėtros gaires, kuriomis nustato Kultūros ministerijos politikos kryptis architektūros ir dizaino srityse.
Kaip praneša Kultūros ministerija, gairės parengtos vadovaujantis 2014 metais atliktų Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studijos ir Lietuvos architektų sąjungos Lietuvos architektūros politikos 2014-2020 m. metmenų „Inovatyvi architektūra – darniai aplinkai kurti“ rekomendacijomis.
Europos Komisijos rezoliucijose „On Architectural Quality in Urban and Rural Environments“ („Apie architektūros kokybę urbanistinėje ir gamtinėje aplinkose“), 2001 m., o vėliau ir „Culture’s Contribution to Sustainable Development“ („Kultūros indėlis darnioje plėtroje“), 2008 m. architektūra apibrėžiama kaip pamatinė, istorijos, kultūros ir kasdieninio gyvenimo šalyje išraiška. Architektūra jungia kūrybą ir inovacijas, gali prisidėti prie miestų tvarios raidos kultūriniu, ekonominiu ir socialinės sanglaudos aspektais.
IŠSKYRĖ 4 STRATEGINES KRYPTIS
Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas dizainą apibrėžia kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdą, sudarytą iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Dizainas jame apibrėžiamas tik kaip vaizdas, kuriam yra taikoma teisė apsauga ir registracija, tačiau dizainas yra kūrybinis procesas sprendžiantis socialines, kultūrines ir ekonomines problemas, jungiantis technologijas ir vadybą, jo rezultatas gali būti ne tik produktas, bet ir paslauga.
Kultūros ministras išskiria 4 strategines architektūros ir dizaino plėtros kryptis: 1. architektūros ir dizaino neformalios edukacijos stiprinimas, visuomenės ir specialistų raštingumo architektūros ir dizaino srityse didinimas;2. mokslo ir žinių perdavimo plėtra, skatinant architektūros ir dizaino inovacijas;3. bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių stiprinimas; 4. dizaino matomumo visuomenėje ir suvokimo apie dizaino įtaką socialinei, ekonominei šalies plėtrai bei poveikį inovacijoms didinimas;5. architektūros matomumo visuomenėje ir suvokimo apie architektūros įtaką darniai urbanistinei plėtrai: visuomenės gyvenimo kokybei, aplinkosaugai ir ekonomikai didinimas.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.
