Reikšmingu kultūriniu tašku ne tik Vilniaus, bet ir platesnio regiono žemėlapyje siekiantys tapti Sapiegų rūmai pirmuosius lankytojus pasitiks specialia atidarymo renginių programa, kurioje – parodų atidarymai, senosios ir šiuolaikinės muzikos koncertai, pasivaikščiojimai po parodas su menininkais ir kuratoriais, performansai ir klausymosi sesijos, ekskursijos apie rūmų istoriją ir restauravimo ypatumus bei barokinio bareljefo dirbtuvės šeimoms.
ATIDARYMO PROGRAMA SAVAITGALIU NEAPSIRIBOS
Balandžio 12–15 dienomis atsiveriantys Sapiegų rūmai savo veiklomis aktualizuoja paveldo išsaugojimo ir pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui klausimus, kuria atvirą ir darnų santykį su bendraminčiais kultūros, meno bei mokslo srityse, mezga ryšius su partneriais ir miesto bendruomenėmis. Rūmų erdvės pritaikytos ne tik menui ir kitiems artefaktams eksponuoti, bet ir įvairiems renginiams, todėl lankytojai kviečiami sugrįžti ne kartą. Sapiegų rūmai yra Šiuolaikinio meno centro padalinys, kurio veiklos koncepcijos išvystymu ir istorinio pastato erdvių atnaujinimu nuo 2018 m. rūpinosi Šiuolaikinio meno centro kolektyvas.
Apie programos įvairovę ir siekį įtraukti skirtingas visuomenės grupes pasakoja Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė: „Programos kompleksiškumą lemia veiklos koncepcija – būti paveldo ir šiuolaikybės dialogą plėtojančia kultūros erdve, sudaryti sąlygas kultūrą pažinti kuo platesniam žmonių ratui: norėtume, kad rūmai būtų patraukli vieta apsilankyti tiems, kuriems savaitė be meno būtų visai prasta savaitė, ir tiems, kurie tik pradeda domėtis kultūriniu Vilniaus gyvenimu, kurie mėgsta renginių šurmulį ar kuriems norisi ramaus, specializuoto buvimo kultūros erdvėje.“
Atidarymo programa nesibaigs savaitgalį – balandžio 15 d. iki popietės tęsis ekskursijos, o vakare lankytojams bus pristatyta ramių rūmų idėja: kiekvieną pirmadienio vakarą lankytojai bus kviečiami į lėtą apsilankymą rūmuose, kai čia bus sumažinami sensoriniai dirgikliai (prigesintos šviesos, pritildyti garsai, nevyks jokie renginiai ar ekskursijos).
ŠIUOLAIKINIO MENO PARODOS IR ISTORINĖ EKSPOZICIJA
Pirmame aukšte, kurio lankymas visada nemokamas, bus atidaryta Mindaugo Navako skulptūrų paroda „Porcelianas rūmams“ bei nuolatinė ekspozicija „Istorijos kapsulė“. Čia eksponuojami istoriniai artefaktai ir dokumentų faksimilės atskleis dramatišką rūmų istoriją ir pastato paskirties kaitą. Po antro aukšto erdves pasklis grupinės šiuolaikinio meno parodos „Užuovėja“ kūriniai. Pagrindinė paroda veiks iki metų galo, tačiau bėgant laikui keisis, bus papildyta naujais kūriniais ir menininkų intervencijomis.
Šiuolaikinio meno ir kultūros paveldo jungtys vis dažniau tampa naujų meno institucijų ir pasaulinės reikšmės parodų kuratorine kryptimi. Kurti naują Sapiegų rūmų viziją buvo patikėta Šiuolaikinio meno centrui, kuris jau daugiau nei tris dešimtmečius yra viena svarbiausių Lietuvos menininkus pristatančių institucijų ir neatsiejama Vilniaus meno lauko dalis. „Iš naujo atsigręžti į praeitį ir ieškoti ten sąsajų su dabartimi tampa ypač aktualu šiandien, kai apgaubti neramių laikų nuojautos esame vis mažiau užtikrinti dėl ateities. Unikali galimybė išskirtiniame Sapiegų rūmų kontekste ieškoti dialogo tarp dabarties idėjų ir praeities įgauna visai kitokį lygmenį ir prasmę, nei tai buvo (ir netrukus vėl bus) galima plėtoti neutraliose Šiuolaikinio meno centro erdvėse, – apie Edgaro Gerasimovičiaus ir Virginijos Januškevičiūtės kuruotą pirmąją Sapiegų rūmų parodą „Užuovėja“ sako Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas. – Neabejoju, Sapiegų rūmų barokinė architektūra, daugiasluoksnę praeitį bylojančios mūro atodangos pastūmės ne vieną kūrėjų kartą ieškoti čia jautraus santykio su dabartimi ir įkvėps naujiems atradimams.“
„UŽUOVĖJOS“ TEMĄ ĮKVĖPĖ PASTATO ISTORIJA
Viena iš parodos kuratorių Virginija Januškevičiūtė sako, kad „Užuovėjos“ temą įkvėpė pastato istorija ir mintys apie tai, ką šiais neramiais laikais reiškia atidaryti naują kultūros erdvę: „Ką šiandien gali reikšti rūmų fasade iškaltas įrašas, kad tai vieta, skirta atsigauti pavargusiems nuo karo?“ Grupinėje paroda pristatomi 18 Lietuvos ir užsienio menininkų darbų, tarp kurių – filmai, fotografijos, skulptūrinės instaliacijos, piešiniai, konceptualūs ir muzikos kūriniai. Kuriant šiuolaikinių Sapiegų rūmų viziją, pastatas buvo įsivaizduojamas kaip miniatiūrinis miestas su daugybe skirtinga veikla užsiimančių žmonių, ir naujoji paroda atliepia šią viziją: „Kaip tikrame mieste, džiaugiamės jo architektūra ir ją peikiame, gėrimės pro nuostabius langus krintančia saulės šviesa ir stebime jos judėjimą, mėgaujamės skirtingais pastato kampeliais“, – pasakoja Virginija Januškevičiūtė.
Sapiegų rūmų pirmame aukšte, kuriame dabar eksponuojamos Mindaugo Navako skulptūros, parodos keisis, o beveik septynis mėnesius veiksiančios pagrindinės parodos kontekste vyks daugiau, glaudžiai su bendra rūmų edukacijos ir kultūros pažinimo programa susijusių renginių. „Paroda pasipildys naujais kūriniais, čia vyks tarpžanrinės šiuolaikinės gyvos muzikos ir garso meno perklausos, kurias atliks kompozitoriai Gediminas Žygus ir Yen Chun Lin, Agnė Matulevičiūtė ir Andrius Arutiunian. Kiekvieną trečiadienį menininkas ir restauratorius Domas Noreika animuos savo „restauratoriaus vaizduotės stalą“ – specialiai dizainerės Kotrynos Gurskaitės suprojektuotą stalą-vitriną, kurioje D.Noreika laiko savo darbe naudojamų medžiagų kolekciją. Susitikimų su lankytojais metu šių medžiagų pritaikymą jis pademonstruos gyvai“, – sako vienas iš parodos „Užuovėja“ kuratorių Edgaras Gerasimovičius.
ŽMONES SUBŪRĖ TIKSLINGAI
Sapiegų rūmai siekia tapti ne tik šiuolaikinio meno ekspozicijų erdve, bet ir turtingą edukacinę programą vaikams ir suaugusiesiems siūlančiu kultūros pažinimo centru. Todėl į komandą buvo tikslingai suburti žmonės, dirbantys kultūros istorijos, antropologijos, restauravimo srityje ir užsiimantys meninėmis praktikomis. Pagrindinės Sapiegų rūmų veiklos kryptys – meno, paveldosaugos ir restauravimo edukacija, alternatyvių mokymosi formų kūrimas.
Kultūros pažinimo skyriaus vedėja, kultūros istorikė Laura Misiūnaitė pasakoja apie specialias ekskursijas ir edukacines veiklas moksleiviams: „Apie Sapiegų giminės, rūmų, Lietuvos valstybės istoriją bus pasakojama rūmuose ieškant materialaus palikimo, galinčio parodyti ankstesniais laikais gyvenusiųjų mąstymo ir veikimo būdus. Restauravimo edukacijose tikimės pristatyti rūmų, o kartu ir Lietuvos paveldą ne tik per dailės ir kultūros istoriją, bet ir per gamtos mokslų prizmę, išsiaiškinti, kodėl skyla sienos, trupa dažai, keičiasi spalvos, kodėl paveldo restauratoriai dirba su stomatologų naudojamais įrankiais, kaip atkuriamas pastato dekoras ir net buvusios vidaus erdvės.“
Sapiegų rūmų lankytojai bus kviečiami ir į senosios dailės bei šiuolaikinio meno edukacijas. Lankytojai turės progą permąstyti savo santykį su barokinių rūmų aplinka ir menu. Sapiegų rūmuose bus eksperimentuojama su alternatyvios edukacijos formomis – bus renkamos grupės, kuriose kelis mėnesius nuolat susitinkantys ir kartu kuriantys žmonės galės dalintis savo žiniomis ir kūrybinėmis praktikomis. Taip siekiama skatinti naujų bendruomenių kūrimąsi ir išeinant už kasdienių temų ir įsipareigojimų atrasti laiko įsigilinti į istorijos, meno, etikos idėjas.
Parengta pagal Sapiegos rūmų informaciją.
Titulinė nuotrauka: Sapiegų rūmai. Foto: Norbert Tukaj.
„Porcelianas rūmams“, M.Navakas, foto: E.Filipenkovaitė.
„Užuovėja“, foto: E.Filipenkovaitė.
„Užuovėja“, foto: E.Filipenkovaitė.
„Užuovėja“, foto: E.Filipenkovaitė.
